Ekstremalioje situacijoje ir pagalba turi būti ekstremali

Žemdirbių laukai dėl drėgmės pertekliaus tapo neįvažiuojami. Ekstremali situacija dėl klimatinių sąlygų paskelbta Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Kretingos rajonuose. Skęsta Naujosios Akmenės, Radviliškio, Raseinių, Ukmergės, Širvintų, Kėdainių laukai. Bėda ne tik ta, kad per didelė drėgmė trukdo nuimti mirkstantį ir jau praradusį kokybę derlių, bet ir kad jau praėjo geriausi žieminių grūdinių kultūrų sėjos terminai. Vadinasi, šiųmetės liūtys žemdirbiams koreguoja ir ateinančių metų darbus bei sėkmę. O kur dar išankstiniai žemdirbių įsipareigojimai supirkėjams, bankams, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kurių dėl sudėtingų gamtinių sąlygų nepavyks įgyvendinti?
Žemės ūkio rūmų laikinasis pirmininkas Sigitas DIMAITIS, atstovaujantis žemdirbių savivaldai, dalijasi mintimis, kaip galima būtų pagelbėti žemdirbiams, dėl gamtos negandų patekusiems į ekstremalią situaciją.

„Iš tiesų, kai kurių žemdirbių situacija įvairiuose Lietuvos regionuose dėl gamtinių sąlygų tikrai labai sunki – nenuimta 30–60 proc. derliaus ir yra akivaizdi grėsmė, kad į akis jiems žiūri bankrotas. Kad to nenutiktų (juk ši situacija – ne žmonių kaltė), valstybė turėtų sukrusti, pagalvoti, kaip rasti lėšų, kad galima būtų kompensuoti bent dalį jiems gamtos stichijos padarytų nuostolių.
Rugsėjo 18-ąją ŽŪR taryba svarstė, kokių priemonių reikia imtis, siekiant padėti žemdirbiams esamoje situacijoje. Išeitį iš ekstremalios padėties apsunkina dar ir tai, kad dabar galiojančiame Vyriausybės nutarime „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“, deja, nepaminėtas ir neįteisintas liūčių, šalnų, krušos, šalčio, sausros poveikis, turintis tiesioginę įtaką augalininkystės produkcijai išauginti. Šie metai parodė, jog kuo greičiau reikia peržiūrėti ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad žemės ūkio augalininkystės produkcijos augintojams būtų pripažinti žemės ūkio augalams pavojingi meteorologiniai reiškiniai, nuo kurių nėra galimybės apsidrausti, taip pat ekstremalių įvykių kriterijumi būtų nustatyti ekonominiai nuostoliai.
Kol teisės aktais neapibrėžtas tiesioginių meteorologinių reiškinių poveikis, žemdirbiams sudėtinga įrodyti, kad dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių jie negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl minėtame posėdyje ŽŪR taryba visiems žemės ūkio subjektams rekomendavo nedelsiant raštu informuoti bankus, kredito įstaigas, NMA, sutartinius partnerius ir kitus kreditorius apie negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. To įrodymai gali būti nuotraukos, filmuota medžiaga, komisijos aktai, specialistų ir ekspertų išvados ir pan.
Padedant ŽŪR savivaldos organizatoriams ar žemdirbių iniciatyvinėms grupėms dėl susidariusios padėties galima kreiptis į rajono savivaldybės admininstraciją, kad būtų centralizuotai užsakyta ir žemdirbiams pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas šių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
ŽŪR tarybos raginimu žemdirbiai jau kreipiasi į rajonų savivaldybių admininstracijas ir dėl esamų sąlygų dalyje jų paskelbta savivaldybių lygio ekstremalioji situacija. O savivaldybių tarybos raginamos kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašyti didžiojoje šalies dalyje susiklosčiusias gamtines sąlygas, lėmusias žalą žemės ūkio augalininkystės produkcijai ir veiklai, pripažinti tinkamu ekstremaliosios situacijos paskelbimo kriterijumi.
Nereikia manyti, kad nuostoliai būtų dengiami tik iš nacionalinių lėšų. Manau, kad pagalbos galima kreiptis ir į Europos Sąjungą. Praėjusį penktadienį Briuselyje įvyko gausiausios žemdirbių organizacijos COPA COGECA prezidiumo posėdis. Dieną prieš, kaip įprasta, įvyko Šiaurės šalių tarybos posėdis. Jame neapsieita be diskusijos apie klimato sąlygas, sąlygojančias derliaus nuėmimą. Šiaurės šalių – Suomijos, Švedijos, Danijos, taip pat ir Estijos situacija žemės ūkyje panaši į mūsiškę. Todėl sutarėme, kad iki šios savaitės pabaigos renkame duomenis apie nuostolių mastą, pateikiame juos vadinamajai observatorijai, kuri stebi stichijos padarinius. Čia bus analizuojami visų šalių pateikti stichijos padarinių duomenys, vertinama situacija. Tolesnis žingsnis – kreiptis į COPA COGECA tarybą ir bandyti per visuomenines žemdirbių organizacijas susidariusios situacijos sudėtingumą pristatyti Europos Komisijai. Jei kovoje su gamtos stichijos padariniais kooperuojasi kaimyninių šalių visuomeninės žemdirbių institucijos, tai turėtų atitinkamai bendradarbiauti ir mūsų šalių vyriausybės bei bendromis pastangomis ieškoti lėšų ypač sunkiai nuo stichijos nukentėjusių žemdirbių nuostoliams padengti.“

Parengė „ŪP“ korespondentė
Angelė PILVELIENĖ

Redakcijos nuotrauka