Elektronikos platintojų asociacija įstatymo „paklodę“ traukia į save

Interpolo neseniai baigto tyrimo duomenimis, tik trečdalis Europos Sąjungos šalyse surenkamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų yra sutvarkomos legaliai, nedarant neigiamo poveikio aplinkai. O net du trečdaliai šių atliekų „sutvarkoma“ tik ataskaitose ir apskaitos dokumentuose. Rytų Europos valstybėse šios neigiamos tendencijos itin ryškios. Ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų šalyje jau beveik dešimtmetis veikia įstatymai, reglamentuojantys pakuočių bei elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai labai dažnai nepaiso įstatymu jiems nustatytos atsakomybės. Priešingai – ieško, kaip apeiti įstatymą arba jį net pakeisti.

Įstatymas nustatė atsakomybę
Pagal šiuo metu Lietuvoje (ir visoje Europos Sąjungoje) veikiančius įstatymus, pakuočių ir elektros bei elektronikos įrangos gamintojai ir importuotojai yra visiškai atsakingi už šių atliekų tvarkymą. Jų atsakomybė prasideda jau nuo gaminio pagaminimo – turi būti apgalvota, iš kokių medžiagų jis bus pagamintas, kad vėliau jį būtų lengviau perdirbti, iki atliekų sutvarkymo – pradedant vartotojų švietimu, atliekų surinkimu, rūšiavimu, perdirbimu, paruošimu pakartotiniam naudojimui. Tiesa, atsakingi yra ir kitų sričių – autoprekių, automobilių, alyvų gamintojai bei importuotojai, tačiau dėl masinio vartojimo pakuočių ir elektros bei elektronikos įrangos atliekų susidaro daugiausia.
Sutvarkyti atliekas gamintojai ir importuotojai gali dviem būdais: mokėti mokestį valstybei, kad ji pati sutvarkytų tas atliekas, arba steigti organizacijas, kurios veiktų jų vardu sprendžiant atliekų tvarkymo klausimus. Būtent dėl to šiandien Lietuvoje veikiantys elektros ir elektronikos įrangos gamintojai ir importuotojai buriasi į elektronikos platintojų asociacijas, nes taip paprasčiau išspręsti įstatymu numatytos jų atsakomybės už atliekas klausimą. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) yra bene didžiausia asociacija, vienijanti šios srities gamintojus, importuotojus ir platintojus. Ji renkasi atliekų tvarkytoją ir sudaro sutartis. Veikia ir dar kelios mažiau narių vienijančios asociacijos.

Prarado licenciją
Aplinkos ministerija jau senokai pastebėjo elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų vangumą atsakingai sprendžiant atliekų tvarkymo klausimą. Štai todėl maždaug prieš metus prie Aplinkos ministerijos įkurtai Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai, be kitų užduočių, buvo suformuluota užduotis surengti patikrinimus visose gamintojus vienijančiose organizacijose, tarp jų EPA.
Paaiškėjo, kad mažosios tvarkosi geriau. Daugiausia pažeidimų aptikta asociacijoje EPA. Ji su atliekų tvarkytojais sudarinėjo sutartis, bet vėliau neįsitikindavo, ar surinktos atliekos būdavo perdirbamos. „Tačiau įstatymas sako, kad savo pareigą įvykdei tik tada, kai įsitikinai, kad atliekos yra surinktos ir perdirbtos, – sakė mums Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė. – Be to, EPA pagal įstatymą privalėjo sudaryti elektros bei elektronikos atliekų surinkimo sutartis su kiekviena savivaldybe, tačiau to nepadarė.“
Asociacija EPA 2015 m. net tris kartus buvo įspėta dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų. Vieną kartą – dėl nesudarytų sutarčių su savivaldybėmis, antrą – dėl audito išvados ir ataskaitos nepateikimo ir trečią – dėl pateiktos veiklos ataskaitos trūkumų. Galiausiai jai buvo panaikintos licencijos, suteikiančios teisę organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą. Jai palikta tik licencija organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą.

Rūpinkis, valstybe, pati
Pasak Aplinkos ministerijos specialistų, keisčiausia, kad dabar ši asociacija bando pakeisti įstatymus sau naudinga linkme, tarsi norėdama pateisinti savo neveiklumą. Pavyzdžiui, dėl sutarčių su savivaldybėmis – šį reikalavimą vadina pertekliniu. Kitos gamintojų organizacijos (VšĮ „Ekošviesa“, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir kt.) sutartis su savivaldybėmis yra sudariusios taip, kaip reikalauja įstatymas. „Gamintojo atsakomybės principo esmė – būti atsakingam iki visiško ir saugaus savo gaminių atliekų sutvarkymo. Tačiau Lietuvos gamintojai sako: mūsų pareiga – tik perduoti atliekas tvarkytojui, o ar sutvarkė, valstybe, būk maloni, rūpinkis pati“, – pasakojo Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja V. Karosienė.
Tačiau sutartys su savivaldybėmis – tai ne vienintelis dalykas, kurį įstatyme siekia pakeisti EPA. Asociacija spaudžia Aplinkos ministeriją, kad šioji leistų beveik pusę reikalaujamo visų surinktų atliekų svorio padengti stambios elektros ir elektroninės įrangos atliekomis (dabar galima tik 10 proc.). Pagal teisės aktus, užduotis – sutvarkyti 50 proc. visų į rinką išleistų elektronikos atliekų. Akivaizdu, kad smulkiosios elektronikos atliekos (žaislai, telefonai, skutimosi mašinėlės ir kiti smulkūs elektros prietaisai), lengvai telpančios į šiukšlių kibirą, dažnai ten ir nukeliauja. Būtent šių atliekų surinkimui skatinti gamintojai, importuotojai ir jų organizacijos turi skirti didesnį dėmesį, kad gyventojai pirmiausia turėtų visą informaciją apie tokių atliekų surinkimo vietas. Antra, norėtų tas atliekas nunešti iki tų vietų, trečia – išsiugdytų įprotį atliekas rūšiuoti. Jeigu gamintojų ir importuotojų organizacijoms ši užduotis per sunki, jos įgyvendinimą gali perleisti valstybei, sumokėdama atitinkamo dydžio mokesčius. „Užduočių esmė juk nėra tik kilogramai, – sako V. Karosienė. – Svarbiausia – sukurti gerai veikiančią visų atliekų surinkimo (rūšiavimo) sistemą. Svarbu pradėti, vėliau reikėtų sistemą tik palaikyti. Organizacijų noras kasmet kaitalioti užduotis nesukurs nuoseklios atliekų tvarkymo sistemos ir smulkiosios elektronikos atliekos be pastangų savaime tikrai „nesusirinks“.

Interpolas atliko tyrimą ES
„Gamintojų pareiga gaminti taip, kad atliekas būtų galima perdirbti ir kad tai realiai vyktų. Juk negalima kovoti tik su pasekmėmis, jau gaminant prekę reikia galvoti, kaip geriausiai ją bus galima perdirbti. Čia ir yra gamintojų atsakomybė ir vadinamoji žiedinė ekonomika“, – sakė mums Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja. Jos žodžių svarbą liudija ir neseniai baigtas Interpolo tyrimas. Juk jeigu tokia organizacija susidomėjo Europos Sąjungos šalių elektros ir elektronikos įrangos tvarkytojų veikla, vadinasi, visose šalyse netinkamos, nelegalios veiklos klausimas yra labai aštrus. Ypač, kaip pažymima Interpolo pranešime, rytinėse ES valstybėse. Neišskiriama ir Lietuva. Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų atlikti tyrimai taip pat parodė nelabai gražią atliekų tvarkytojų darbo pusę. Štai šių metų pavasarį Vilniaus RAAD pareigūnai, atlikę UAB „Metrail“ patikrinimą, nustatė pažeidimus ir nusprendė panaikinti šio atliekų tvarkytojo išduotas pažymas, nurodančias, kad atliekos tvarkytos tinkamai. Netvarkiusi atliekų ir fiktyvius dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą, išdavusi UAB „Metrail“ sudarė sąlygas gamintojams ir importuotojams nemokėti pakuotės mokesčio ir taip padarė didžiulę žalą valstybei. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į prokuratūrą dėl atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ padarytos žalos valstybei – daugiau kaip 7 milijonus eurų – dėl nesumokėtų mokesčių už taršą.
Pažeidimų nustatyta ir patikrinus, kaip UAB „Metrail“ tvarkė elektronikos atliekas. Nustatyta, kad rinkdama elektros ir elektroninės įrangos atliekas iš gyventojų įmonė nerinko duomenų apie atliekas atvežančius asmenis, netinkamai vykdė apskaitą. Nustatyta, kad įmonė surinkinėjo atliekas, kurių neturėjo teisės rinkti, atliekų tvarkymo metu perdavė atliekas įmonėms, kurios nevykdo atliekų naudojimo veiklos, vykdė veiklą pažeisdama įmonei išduoto leidimo sąlygas. Iš viso nesutvarkyta daugiau kaip 1,5 tūkst. t elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Šiais veiksmais viešajam interesui padaryta daugiau kaip 400 tūkst. Eur žala.
Pareigūnų duomenimis, išaiškintoje korupcijos schemoje tvarkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas dalyvavo vienintelė gamintojus ir importuotojus vienijanti asociacija – EPA. Dėl šios asociacijos veiklos Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai teko kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą.
Sunku spręsti, kas dėl to kaltas, kad net ir stambių asociacijų vadovai kartais nesupranta savo pareigų ir savaip interpretuoja įstatymus. Sąmoningas ar ne, bet tai tarsi priešingos valstybės politikai pozicijos demonstravimas.

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.