Pagaliau startuoja dešimtmetį kurtas elektroninės sveikatos sistemos projektas. Sistema pradėjo veikti nuo birželio pirmosios, o pereinamasis laikotarpis tęsis iki lapkričio. Tikimasi daugybės teigiamų pokyčių: gydytojai galės užmiršti varginantį popierizmą ir skirti daugiau laiko ligoniams, pacientai džiaugsis geresne paslaugų kokybe ir prieinamumu, pasijus visaverčiais savo sveikatos priežiūros dalyviais.
Haroldas Baubinas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektų vadovas
Šiandien pacientai tiesioginės elektroninės sveikatos sistemos naudos dar nepajus, ji aktualesnė bus sveikatos priežiūros specialistams, gydytojams ir slaugytojams, tačiau ilgainiui visi žmonės galės įvertinti jos privalumus. Vienas reikšmingiausių pokyčių – dėl sistemos gydytojai galės kur kas efektyviau panaudoti darbo laiką. Jie turės galimybę elektroniniu būdu neišėję iš kabineto greitai užsakyti tyrimus ir gauti jų rezultatus, juos peržiūrėti savo kompiuteryje, greičiau išrašyti vaistus. Tai leis padaryti elektroninis receptas. Jei įvedus paciento duomenis, išrašant receptą įsiveltų klaida, numatytos apsauginės procedūros. Tokių klaidų skaičius sumažės. Gydytojas paskirdamas vaistą pasirinks iš konkretaus parduodamų vaistų sąrašo. Prireikus pakartotinai skirti medikamentą, bus galimybė naudotis jau sukaupta paciento gydymo istorija, kurioje atsispindės, kurie preparatai buvo veiksmingiausi konkrečiam ligoniui. Žmogui reikės vaistinėje pateikti tik savo asmens dokumentą ir jis gaus jam išrašytus vaistus. Gydytojas matys, ar ligonis tikrai juos nusipirko. Sutaupę laiko medikai daugiau jo skirs pacientams. Naujoji sistema padės užtikrinti duomenų saugumą, išvengti jų dubliavimosi. Numatytos priemonės, užkirsiančios kelią medicininėms klaidoms, klaidingam duomenų interpretavimui. Todėl pacientams teikiamos paslaugos bus saugesnės. Taip pat bus užtikrintas geresnis gydymo tęstinumas pacientui judant iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Anksčiau tokiu atveju kildavo nemažai problemų, susijusių su duomenų persiuntimu, perdavimu. Dabar gydytojas, prisijungęs prie nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos, per kelias minutes turės visą reikiamą informaciją apie paciento gydymą, jam atliktus tyrimus. Tai leis pasirinkti teisingesnę gydymo taktiką, gerės paslaugų kokybė. Kai pradės veikti pacientų portalas, kuris yra naujosios sistemos dalis, pacientai galės dalyvauti savo sveikatos priežiūros procese. Jie matys informaciją, kokias paslaugas gavo, kokie atlikti tyrimai, koks gydymas skirtas. Bus teikiamos ir konkrečios paslaugos: bus galima užsisakyti sveikatos pažymas, naudotis patobulinta registravimosi pas gydytojus sistema.
Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė
Tikimės, kad įdiegus elektroninę sveikatos sistemą, visose gydymo įstaigose sumažės biurokratizmo, sutrumpės eilės pas šeimos gydytojus ir specialistus, pagerės paslaugų prieinamumas, nebereikės taip ilgai laukti tyrimų, jų be reikalo kartoti. Dabar dažnai pasitaiko, kad pacientui koks nors brangus tyrimas, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso, padaromas Šiauliuose ar kitame mieste, tačiau atvykus konsultuotis pas Vilniaus ar Kauno medikus jis daromas iš naujo, nes esą netinkamas, neišsamus jo aprašymas. Žmogus turi mokėti už jį pats, nes antrą kartą nebegauna siuntimo, be to, jam tenka papildoma apšvita. Visa informacija apie tyrimus bus prieinama elektroninėje erdvėje. Šiuo metu ligoniai, kurie nuolatos vartoja vaistus, turi budėti, kad nepražiopsotų iš anksto užsirašyti pas gydytoją, priešingu atveju kelias dienas gali likti be vaistų arba juos turės pirkti už savo pinigus. Ir šiandien galima išrašyti lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams receptą pusei metų, tačiau retas turi tiek pinigų, kad galėtų užmokėti už didesnį jų kiekį. O lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai vartoja daug vaistų. Pavyzdžiui, man nuolatos reikia septynių pavadinimų vaistų ir medicininių priemonių. Kol juos išrašo, gydytojas nebeturi laiko nei paklausti, kaip aš jaučiuosi, nei kraujospūdžio pamatuoti. Elektroninio recepto išrašymas truks vos kelias minutes. Sergantiems lėtinėmis ligomis pacientams, pasibaigus vaistams, gydytojas pakartotinai galės jų išrašyti nuotoliniu būdu be jų apsilankymo. Palankiai vertinu ir tai, kad pats pacientas galės matyti savo ligos istoriją, pasiskaityti, ką joje gydytojas įrašė. Dabar neretai sulaukiame ligonių skundų, kad jiems gydantis ligoninėje nebuvo atlikti jokie tyrimai, procedūros ar padarytas vos vienas kitas, o ligos istorijos išraše jų prirašyta kur kas daugiau. Taip siekiama gauti pinigų už paslaugas, kurios nebuvo atliktos. Kai viskas bus fiksuojama elektroninėje ligos istorijoje, piktnaudžiauti bus sunkiau.
Andrius Bleizgys, šeimos gydytojas, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos valdybos narys
Su elektronine sveikatos sistema siejame dideles viltis. Manau, kad jos naudą pajus ir gydytojai, ir pacientai. Vienas svarbiausių lūkesčių – tikimės, kad labai sumažės tyrimų poreikis, jie nebebus dubliuojami. Tai padės sutaupyti daug laiko ir lėšų. Kitas svarbus privalumas – mums, šeimos gydytojams, gerokai sumažės popierinio darbo. Įprastus receptus pakeitus elektroniniais, nebereikės išrašinėti jų ranka, spausdinti, o ligoniui nešiotis jų ir kompensuojamųjų vaistų pasų. Taip pat elektroniniai receptai leis matyti, kaip vartojami vaistai, skatins racionalesnį jų vartojimą. Sveikatos priežiūros įstaigos tarpusavyje galės keistis ir medicininiais vaizdais, tai irgi nemažas palengvinimas, nebereikės jų įrašinėti į skaitmenines laikmenas, pacientams nešiotis iš vienos įstaigos į kitą. Laiko sutaupyti padės ir tai, kad šeimos gydytojas galės bet kada prisijungti prie savo pacientų elektroninių ligos istorijų ir matyti jose esančią informaciją, nereikės vartyti popierinių ligos istorijų. Ateityje jų nebeliks, tad mums nebereikės gaišti laiko ir jas pildyti. Kiti gydytojai, pas kuriuos žmogus eis konsultuotis ar gydytis, gavę jo sutikimą taip pat galės matyti visą elektroninėje ligos istorijoje esančią informaciją. Jeigu kas nors bandys prisijungti prie jų neteisėtai, tai bus užfiksuota, yra numatyti tam tikri saugikliai. Kita vertus, jeigu pacientai norės nuslėpti tam tikrą informaciją apie savo sveikatą, tai jiems padaryti bus sunkiau, pavyzdžiui, jeigu asmuo serga psichikos liga ir nori tai nuslėpti siekdamas gauti leidimą ginklui. Kol prie naujosios sistemos prisijungs visos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos ir ji pradės veikti, prireiks kelerių metų, tačiau didžiųjų miestų poliklinikų, kurios jau turi veikiančias savarankiškas elektronines sveikatos sistemas, pacientai jos privalumus pajus jau iki šių metų pabaigos. Juolab kad ir didžiosios ligoninės beveik visos jau turi įdiegtas šias sistemas.