Elektros tiekėjai – elektros kėdėje

Algimanto SNARSKIO piešinys

Dar tuomet, kai elektros tiekėjai sugalvojo dvinarį elektros tarifą, priklausantį nuo instaliuotos galios ir suvartotos energijos, prasidėjo nesutarimai tarp elektros energijos tiekėjų ir žemdirbių. Pastarieji pradėjo reikalauti iš elektros tiekėjų kasmet mokėti jiems kompensacijas už jų valdose esančius elektros oro linijų atramos stulpus, aplinkui kuriuos žemės neįmanoma dirbti. Ūkininkų sąjunga, jos rajonų skyriai priiminėjo pundus rezoliucijų visoms valstybės institucijoms. Tačiau „elektrikų“ balsas buvo viršesnis.
O štai vienas užsispyręs Joniškio r. ūkininkas – Petras Šonta ėmė minti teismų slenksčius dėl kompensacijos už nuostolius dėl jo valdose esamų 19 elektros stulpų. Padedami gudragalvių advokatų elektros tiekėjai sugebėjo apylinkės, o vėliau ir Vilniaus apygardos teisme apginti savo interesus. Tačiau ūkininkas nenusileido – kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Ir štai balandžio 22 d. elektros tiekėjų AB LESTO vadovai sėdo į elektros kėdę – Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnių instancijų teismų nutartis, kuriomis atmestas ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Didelė tikimybė, jog P. Šontai bus priteista kompensacija iš AB LESTO. Tąsyk visi šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės galės „elektrikus“ susikišti į kišenę.

Pelnas LESTO, nuostolis – ūkininkui
Nedidelėje P. Šontos žemės valdoje yra 18 gelžbetoninių stulpų ir viena transformatorinė. Ūkininkas suskaičiavo, kad tie stulpai ir transformatorinė užima apie 10 arų žemės. Už visą žemę, net ir tą, kuri yra po stulpais ir aplinkui juos, P. Šonta kasmet privalo mokėti žemės mokestį.
Elektros tiekėjai ūkininkui paaiškino, kad elektros tiekimas – ne šiaip paslauga, o valstybinės svarbos funkcija. Ūkininkas suprastų, jei tą valstybinės svarbos funkciją elektros tiekėjai vykdytų be pelno. Tada jis nepyktų dėl dalies žemės po stulpais, tarnaujančios visų labui. „Bet aš moku žemės mokestį negaudamas jokios naudos iš žemės, o elektros tiekėjai žeriasi sau didžiulius pelnus. Ne, taip negali ilgiau tęstis“, – mąstė P. Šonta ir gražiuoju kreipėsi į elektros tiekėjus.
Ūkininkas siūlė derėtis dėl nuompinigių už žemę po stulpais dydžio arba vietoj grynųjų pinigų gauti sutartą kiekį elektros energijos. Bet kasmet milijoninius pelnus gaudami elektros tiekėjai į kalbas su ūkininku nesileido. 2007 m. Vakarų skirstomieji tinklai, (dabar AB LESTO) raštu ūkininkui pareiškė, kad elektros linijos stulpai nutiesti dar sovietmečiu. 1992 m. Lietuvos vyriausybės nutarimu elektros tinklus eksploatuojančiai įmonei leista nemokamai naudotis žeme, ant kurios stovi elektros stulpai. Bet su tokia nuostata P. Šonta nesutinka. Jis pasiryžo ieškodamas teisybės nueiti net iki Strasbūro.

Slysta milijonai iš elektrikų monopolistų rankų
Kodėl LESTO vadovai taip užsispyrę, negi jiems gaila kelių šimtų eurų už 10 arų žemės, kurioje stovi 18 stulpų ir transformatorinė? Sumokėtų ir problema būtų išspręsta.
Tačiau iš tikrųjų tai būtų tik šios problemos sprendimo pradžia. Pasak P. Šontos, Lietuvoje yra šimtai tūkstančių elektros linijų stulpų ir apie 20 tūkstančių transformatorinių. Jei LESTO už naudojimąsi žeme atsilygins P. Šontai, tai ir kiti žemės savininkai prašys atlygio už žemę po stulpais. Nesunku įsivaizduoti, kokios sumos išslystų iš LESTO kišenės. P. Šonta už vieną stulpą paskaičiavo 80 litų kompensaciją per metus.
„Aš domėjausi, kaip yra civilizuotame užsienyje. Pažįstamas ūkininkas olandas pasakojo, kad jų šalyje elektrą tiekianti įmonė moka už naudojimąsi svetima žeme – nesvarbu, ar joje stovi stulpai, ar žemėje užkasti kabeliai. Labai svarbi funkcija yra ir visuomenei tiekti dujas, ir mobiliųjų telefonų ryšį. Bet nei vamzdžių klojėjams, nei ryšio bokštų statytojams nekyla net mintis iš Vyriausybės reikalauti teisės nemokamai naudotis privačios nuosavybės žeme siekiant pelno“, – „ŪP“ sakė ūkininkas.
Įsitikinęs savo minčių teisingumu P. Šonta nusprendė netylėti, kreipėsi į teismą. Pareikštu ieškiniu jis prašė priteisti iš atsakovo AB LESTO 1 520 litų piniginę kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Tame pačiame ieškinio pareiškime P. Šonta prašė priteisti iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą (per 1 mln. Lt), kuri susidarė, kai LESTO nutraukė jam elektros tiekimą už menką (58,41 Lt) įsiskolinimą.

Sensacinga ūkininko ir LESTO konflikto baigtis
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė ūkininko P. Šontos ieškinį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog dėl konkrečių atsakovo (LESTO) darbuotojų atliktų veiksmų jam buvo padaryta žala ir kad dėl šios žalos atlyginimo jis kreipėsi į atsakovą. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. O Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumo, nurodė, kad, pagal atsakovo skaičiavimus, ieškovo skola už suvartotą elektros energiją siekia 1 061,28 Lt, ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią sumą. P. Šonta taip pat neneigė, kad yra įsiskolinęs 58,41 Lt. Kadangi ieškovas atsisakė mokėti įsiskolinimą už elektros energiją, jam buvo nutrauktas energijos tiekimas. Dėl minėtų ir kitų aplinkybių teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra visų būtinų sąlygų atsakovo atsakomybei kilti, todėl pagrįstai nepriteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka 2015 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Petro Šontos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Petro Šontos ieškinį atsakovui AB LESTO dėl piniginės kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog AB LESTO privalės mokėti P. Šontai kompensaciją už naudojimąsi jo žeme. Ir ne tik jo. „Dabar kiekvienas žemės savininkas galės reikalauti iš LESTO kompensacijų už jų valdose esamus elektros stulpus“, – „ŪP“ sakė P. Šonta. Šalies teismai privalės vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties precedentu.

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.