Embargas iškratė bulvininkų kišenes

Bulvės tonų tonomis laidojamos tranšėjose.

Metų pradžioje manyta, kad dėl embargo sankcijų mažinti bulvių plotus tiek daug investavus į auginimo technologijas ir ūkių infrastruktūrą būtų didelė klaida. Bulvių augintojai tikėjosi didesnės produkcijos paklausos pavasariop atskirose trečiosiose šalyse, deja, šiandien patirti nuostoliai jau vertinami šimtais tūkstančių eurų: dėl perpildytos vietinės rinkos ir už produkciją mokamų grašių ūkiuose tebėra kalnai nerealizuotų sėklinių ir valgomųjų bulvių. Dar prieš bulviasodį tapo aišku, kad dalį pernykščio derliaus teks palaidoti tranšėjose. Tokia situacija augintojus privertė mažinti sodinamų bulvių plotus, o ateityje, dvejiem trejiems metams, pristabdyti šio sektoriaus veiklą.

Prognozės
Prarasta Rusijos rinka gerokai sugniuždė visą ES žemės ūkio sektorių ir jo produkciją perdirbančias įmones. Ne išimtis ir bulvių sektorius. Šiaurės Vakarų Europos bulvių augintojų asociacijos (NEPG) prognozės – pesimistinės. Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pateiktais duomenimis, bulvių pasėlių plotai gali sumažėti apie 530 tūkst. ha, o bendras derlius – 25,2 mln. t. Tai būtų 11,6 proc. mažiau nei 2014 m.
Prie nesėkmių prisideda ir gamta. Kaip skelbia Europos agrarinės stebėsenos centras (MARS), šiltesni pavasario orai buvo tik Šiaurės Rytų ES šalyse ir Suomijoje. Balkanuose, Italijoje, Graikijoje, Ukrainos pietuose ir kai kuriuose Turkijos regionuose buvo šalta, daug lijo, todėl bulviasodis gerokai vėlavo. Daugelyje Portugalijos regionų vyravo sausra. Tad, įvertinus situaciją, Europoje bulvių derlius prognozuojamas 1,6 proc. mažesnis.

Niekam nereikia net už dyką
Jei prognozės pasitvirtins, šį sezoną augintojai gali tikėtis geresnių bulvių kainų.
Bet ši prognozė šalies prekinių bulvininkystės ūkių nė kiek nedžiugina. Mat pernai šalyje deklaruota 15 901 ha bulvių – Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) narių ūkiuose jų plotai padidėjo 17 proc. Tikėtasi nemenkų pajamų, tačiau viską sujaukė embargo sankcijos.
„Ankstesniais metais kovo–balandžio mėnesiais bulvių sandėliai būdavo apytuščiai, o šiemet jie – apypilniai. Tokius pokyčius nulėmė itin sudėtinga pernykščio derliaus realizacija, – sako LDAA direktorė Zofija Cironkienė. – Tik nedideli gausaus derliaus kiekiai pasiekė Azerbaidžaną, Moldovą, Armėniją, kitas trečiąsias šalis. Bet kritus rublio kursui atitinkamai mažėjo ir eksportuojamų bulvių kainos. Vietinėje rinkoje supirkimo kainos taip pat sumažėjo per pusę“. Pasak asociacijos direktorės, žemdirbiai, patyrę didžiulių nuostolių, šiemet bulvių sodins mažiau. Tikslesni duomenys, aišku, bus po pasėlių deklaravimo. Dabar vieni baiminasi, kad šio verslo teks atsisakyti, kiti viliasi, kad embargo sankcijos bus nutrauktos. Naudos turės tik auginantieji bulves perdirbimo įmonėms, tačiau jų kiekiai nedideli.
Pramoniniam gyvulininkystės sektoriui bulvės irgi nereikalingos. Pasak UAB „Idavang“ generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus, kiaulių kompleksuose bulvės racionuose nenaudojamos: jų maistinė vertė menka, be to, techniškai neįmanoma jų įdėti į gaminamus pašarus. Ta pati situacija ir su lesalais, kuriuos gamina grūdų perdirbimo įmonės.

UAB „Šaka“ agronomas Jonas Valaitis ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pernykštėje lauko dienoje nė minties neturėjo, kad šalies bulvių augintojai patirs milžiniškų nuostolių.

Sertifikuota sėkla nepaklausi
Nereikia pamiršti ir bulvių sėklininkystės. Sertifikuotos sėklos poreikis šiemet smarkiai krito ir dėl mažėjančių plotų, ir dėl to, kad daugelis ūkininkų sodino turimas nerealizuotas bulves. Pernai sertifikuota bulvių sėkla apsodinta 4,1 tūkst. ha, aprobuota 177 ha sėklinių bulvių ir šiam pavasariui paruošta 2 636 t sertifikuotos sėklos, o šių metų sėklininkystės rezultatai gana migloti.
Pasak bulvių sėklininkystės ūkio savininko Petro Vasiliausko (Klaipėdos r.), šiemet augintojai galėjo pasirinkti sertifikuotos sėklos iš 15 bulvių veislių, kurių derlius skirtas traškučiams gaminti ir iš 12 – valgomosioms bulvėms auginti. Pagal poreikius galima manyti, kad bulvių šalyje bus pasodinta 10–20 proc. mažiau.
„Embargas mūsų ūkio nesužlugdė, bet patyrėme per 1,3 mln. Lt nuostolių (dėl menkų kainų ir nerealizuoto kiekio). Patys bulvių plotus sumažinome nedaug, bet sėklininkystę turime išlaikyti, – „ŪP“ teigia P. Vasiliauskas. – Dabar likusias bulves siūlome visiems, taip pat ir „Maisto bankui“.“
UAB „Šaka“ (Šakių r.) agronomas Jonas Valaitis patvirtina, kad dar neparduotas penktadalis turimų sertifikuotų sėklinių bulvių. Populiariausios buvo pačios ankstyviausios (`Jenny`) ir pačios vėlyviausios (`Catania`) veislių sėklos. „Sėklinėms bulvėms skirtų plotų nemažinome, nors likusias stambesnės frakcijos bulves mėginome realizuoti kaip valgomąsias“, – apie rinkos pokyčius kalba J. Valaitis.

Pernykštį derlių – po žeme ir ant dirvų
Pasak J. Valaičio, bulvininkystės plėtra stringa, tad valgomųjų bulvių pasodinta 60 ha mažiau, derinant įvairios vegetacijos trukmės veisles. Perdirbimo įmonėms bulvių kiekiai ir plotai nepakito. „Su skaudančia širdimi atliekame dar vieną ekonominės blokados primestą darbą: nerealizuotas 1 000 t valgomųjų ir 250 t sėklinių bulvių užkasame tranšėjose, – apgailestauja ūkio agronomas. – Patirti pernykščiai nuostoliai ir šiemet sumažinti bulvių plotai ūkio ekonomikos nesužlugdys, bet… Džiugina žieminių rapsų, kviečių ir kvietrugių pasėliai, patenkinti esame ir tuo, kad nereikėjo atleisti darbuotojų.“
Gintautas Dominas (Panevėžio r.) esama bulvininkystės situacija irgi nesidžiaugia. Pernai valgomosios ir sėklinės bulvės augo 320 ha, o šiemet jų pasodinta trečdaliu mažiau. Nerealizuotą derlių teko aparti. Nuostoliai dėl žemesnių nei savikaina supirkimo kainų, nerealizuoto kiekio dideli. „Tai esamos ekonominės politikos rezultatai ir geriausia išeitis kelerius metus palūkėti, kol nusistovės poreikiai ir kainos vietinėje rinkoje, o gal atsiras naujų eksporto nišų“, – mano G. Dominas.
Edas Sasnauskas (Šiaulių r.) dar tik baigia bulviasodį, nes ūkio dirvos šlapios. Neskubina ir vėsūs orai. „Plotų nemažinu, nes esu lietuvis, tikiuosi geresnio rytojaus“, – karčiai juokauja ūkininkas ir priduria, kad už dabartinę situaciją reikia „dėkoti“ šalies politikams, kurie ilgam uždarė eksporto kelius į Rusiją. Pasak pašnekovo, nuostolių patyrė dėl tų pačių sąlygų, kaip ir kiti prekiniai bulvininkystės ūkiai: gauta tik 20 proc. planuotų pajamų. Nerealizuotos bulvės išbarstytos ant pūdymo. „Po metų kitų šio verslo teks atsisakyti, turimą inventorių išparduoti. Lietuvai žemės ūkis nereikalingas ir tai patvirtina dabartinės ES paramos skirstymo nuostatos: remiami tik latifundininkų ūkiai“, – tvirtina E. Sasnauskas.

Autorės ir Jono VALAIČIO nuotraukos

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.