ES investuoja į žuvininkystės regionus

Nijolė BARONIENĖ
„ŪP“ korespondentė

ŽRVVG „Vilkauda“ valdybos pirmininkas Algimantas Gylys ir direktorius Vytautas Andriuškevičius stengiasi, kad rengiamos taisyklės būtų palankios panaudoti ES paramą.

Lietuvoje yra net keletas žuvininkystės regionų, kurie aktyviai veikia. Šiuose regionuose plėtojama pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios partnerystė, įtraukiant žvejybos ir akvakultūros sričių atstovus. Rezultatai juntami jau dabar: itin sparčiai auga akvakultūros sektorius, saugomas žuvininkystės paveldas, didinamas žuvininkystės įmonių konkurencingumas. Mūsų šalyje daug sėkmingai veikiančių akvakultūros ir žuvų perdirbimo įmonių, kuriose užauginama ir realizuojama 4,5 tūkst. tonų karpių. Palyginkime: Latvijoje užauginama tik 500 tonų. Todėl europine parama siekiama toliau plėtoti ekonominę ir socialinę žvejybos ir akvakultūros regionų padėtį, didinti šios veiklos produktų pridėtinę vertę ir konkurencingumą, išlaikyti esamas ir sukurti naujų darbo vietų. Prie to itin prisideda žvejybos ir akvakultūros regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG).

Toli siekianti vizija

Viena iš didžiausių ir sėkmingai dirbančių ŽRVVG – „Vilkauda“, įsteigta 2008 m. Jos, kaip ir kitų ŽRVVG, misija – remti vietos iniciatyvas, užtikrinant pilietinės visuomenės, vietos valdžios ir verslo partnerystę, efektyviais būdais skatinti vietos gyventojų socialinį, ekonominį aktyvumą, didinant užimtumą, skatinant vietos verslo plėtrą, stiprinant socialinę integraciją. ŽRVVG teritorijos vizija iki 2023 m. – išplėtotas žuvininkystės rekreacinis regionas, jungiantis vidaus vandenų žvejybos, akvakultūros ūkinius subjektus, gaminančius kokybišką žuvininkystės produkciją vietos ir užsienio rinkai, užtikrinantis geras žuvininkystės darbuotojų ir bendruomenės narių gyvenimo sąlygas.

Sėkminga patirtis

ŽRVVG „Vilkauda“ valdybos pirmininkas Algimantas Gylys vadovauja Šalčininkų žuvininkystės įmonei. Jis teigė, kad tik gerindami darbo sąlygas, kurdami patrauklią aplinką galime išlaikyti žmones Lietuvoje. „Iš Vietos veiklos grupių (VVG) tinklo lėšų sugebėjome įgyvendinti labai gerus projektus – įkūrėme patalpas kaimo bendruomenei, sporto aikštynus vaikams“, – sakė pašnekovas. Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galima teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) supaprastinta tvarka, jei užsiimama su žuvininkyste susijusia veikla. „Vilkaudos“ direktorius Vytautas Andriuškevičius tikino, kad labai pravertė 2007–2014 m. ES finansinės paramos laikotarpiu įgyta patirtis. „Tuo metu parengėme 28 projektus, kurie buvo įgyvendinti Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Kauno rajonuose. Visi projektai užbaigti. Geriausi – akvakultūros ir žvejybos, įgyvendinti žuvų perdirbimo įmonėse. Kaišiadorių rajone, žuvų perdirbimo įmonėse „Desė“, įvykdytas aplinkosauginis projektas, sumažinta vandens tarša. Marijampolės rajone esanti įmonė „ICECO“ daug investavo į žuvų perdirbimą, Alytaus rajone investuota į akvakultūrą, pagerinta infrastruktūra. Vilniaus rajone įsikūrusi akvakultūros įmonė „Akvilegija“ įsirengė automatinę žuvų šėryklą, sutvarkė atviras erdves. Elektrėnuose esanti „Bartžuvė“ įsirengė uždarą žuvų auginimo sistemą“, – dalį sėkmingų projektų vardijo pašnekovas.

Kam teikiami prioritetai

Pasak V. Andriuškevičiaus, reikia paskubėti, nes iki 2014–2020 metų finansinio laikotarpio paramos Lietuvos žuvininkystės sektoriui lieka labai nedaug laiko. Jam antrino ŽRVVG „Vilkauda“ valdybos pirmininkas A. Gylys.
Kadangi vadovauja Šalčininkų žuvininkystės ūkiui, puikiai žino, kokia pravarti ES parama šalies žuvininkystės ūkio šakai. „Mūsų ŽRVVG biudžetas –
1 mln. 600 tūkst. eurų. Šios lėšos skirtos keturiems rajonams, 20 proc. jų bus panaudota šešerius metus paramos įsisavinimui administruoti. Kiekvieną priemonę privalu susieti su žuvininkyste. Prioritetai turėtų būti teikiami verslo įmonėms, kuriems padedant buvo suformuotas ES paramos krepšelis. Jis buvo formuojamas atsižvelgiant į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus 2013 m. duomenis. Buvo numatyta, kad verslo įmonėse būtų ne mažiau kaip 15 darbo vietų arba sužvejojama 10 tūkst. kg žuvų. 40 darbuotojų turėjo dirbti akvakultūros įmonėse arba tame rajone išauginama 100 tonų žuvų“, – pasakojo A. Gylys.

Prioritetų svarba

ŽRVVG „Vilkauda“ valdybos pirmininkas A. Gylys atkreipė dėmesį, kad neatitikę tokių kriterijų rajonai nepateko į ŽRVVG ir negali pretenduoti į ES paramą. „Gegužės mėnesį pasirašėme sutartį su NMA ir tikimės, kad greitai, kai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengs taisykles, visos ŽRVVG taip pat rengs savo taisykles ir teiks projektus gauti paramą“, ­– sakė pašnekovas. Jis priminė, kad pareiškėjai teiks paraiškas pagal ŽRVVG numatytus projektus ir priemones. „Pareiškėjai turi būti iš tos teritorijos, kuriai priklauso“, – sakė A. Gylys. Kaip teigė pašnekovas, prioritetai bus teikiami šia tvarka: pirma – infrastruktūriniai, visuomenės poreikiams skirti projektai, antra – ne pelno siekiantys projektai (mokymai, bendradarbiavimo skatinimas, konferencijos, išvykos ir t. t.).

Svarbu idėja

Pareiškėjai gali būti įmonės ir asociacijos. Laukiama idėjų tiek verslo, tiek socialiniams projektams – tik jų finansavimo intensyvumas skiriasi. „Vertinant projektus pagal pirmąją kryptį, prioritetai bus teikiami kuriantiesiems darbo vietas. Todėl buvo suformuota viena stambi priemonė, į kurią patenka mažos ir vidutinės įmonės, užsiimančios akvakultūra, žuvų auginimu, realizavimu, jų perdirbimu. Paramos intensyvumas verslo pobūdžio projektams – 50 proc., bendra projekto vertė gali būti 121 tūkst. eurų su PVM. Ne pelno siekiantiems projektams parama daug didesnė – intensyvumas 80 proc. Vadinasi, tiek pareiškėjai gauna iš ŽRVVG „Vilkauda“, kitos lėšos turi būti paties pareiškėjo, nors tikimės, kad savų lėšų proporciją ne pelno siekiantiems projektams pavyks sumažinti iki 10 proc. Ne pelno siekiantys projektai gali būti skirti valtelėms, rūkykloms, pakrantėms tvarkyti, parama – kad ir 10 tūkst. eurų. Bendruomenė gali pradėti verslauti, pvz., nusipirkti įrangą su rūkykla. Priklauso nuo idėjos, kaip norima tas lėšas panaudoti –
modernizuoti ūkį, pirkti techniką, statyti, rekonstruoti ir t. t.“, – vardijo pašnekovas. ŽRVVG „Vilkauda“ projektus gauti paramą numato pateikti dešimt potencialių paramos gavėjų.

Savo prioritetus ir priemones yra numačiusios kiekviena ŽRVVG. Į paramą gali pretenduoti ir VVG, kuriose užsiimama su žuvininkyste susijusia veikla.
A. Gylys pabrėžė, kad pretenduojantieji į paramą privalo žinoti, jog neužtenka turėti tvenkinį ar ežerą. Vertinimo kriterijuose numatyta, kad turi būti įkurta įmonė ar registruota individualioji veikla, sukurta bent viena ar daugiau darbo vietų. Pasak valdybos pirmininko, ES parama turi būti naudojama racionaliai. Tam reikia visų už paramos įsisavinimą atsakingų institucijų bendradarbiavimo.

Kviečia prisijungti

ŽRVVG tinklo administratorė Loreta Štelbienė priminė, kad gegužės mėnesį įkurto tinklo tikslas yra atstovauti visoms ŽRVVG tam, kad žuvininkystės regionus būtų galima bendromis jėgomis, rengiant mokymus, konferencijas, kitas priemones, pakelti į aukštesnį lygį. „Mūsų nariai – visos septynios ŽRVVG, išskyrus Klaipėdą ir Neringą. Mūsų taisyklės leidžia priimti visas ŽRVVG, kurios įgyvendina Vietos plėtros strategijas, finansuojamas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą. Kai tinklas pradės veiklą, manau, kad prie mūsų prisijungs ir VVG, kuriose yra su žuvininkyste susijusių įmonių“, ­– sakė L. Štelbienė. Pasak jos, kiekviena ŽRVVG turi savo ypatumų. Vienoms aktualu investicijos, nukreiptos į turizmą, kitoms svarbu investuoti į gamybą, susitvarkyti viešąsias erdves. Tinklui iš techninės paramos paketo numatoma skirti apie 245 tūkst. eurų. Dalis jų bus naudojama gerajai žuvininkystės sektoriaus praktikai viešinti.

Parama jau skirta septynioms ŽRVVG ir trims VVG

Šiuo metu pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus (LŽS) 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ parama skirta septynioms ŽRVVG ir trims dvisektorėms VVG.
Parama skirta Šilutės, Neringos, Šventosios, Raseinių, Pietvakarių Lietuvos, Klaipėdos miesto ŽRVVG, regioninei ŽRVVG, kuri apima Elektrėnų sav., Molėtų r., Šalčininkų r., Vilniaus r. ir dvisektorėms Zarasų–Visagino regiono, Utenos ir Ignalinos VVG. Įgyvendindamos LŽS 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, minėtos grupės numatė skirti paramą žvejybos ir akvakultūros įmonėms, kurios pajėgios kurti darbo vietas.
Strategijose vienam projektui įgyvendinti yra numatyta skirti 32 000–70 000 eurų. Pietvakarių Lietuvos ŽRVVG numatė sukurti 14 darbo vietų, tam bus skirta 50 000–55 325 eurai, Raseinių ŽRVVG numatė sukurti 7 darbo vietas, kurioms bus skirta 30 000–62 000 eurų. Kitų ŽRVVG ir VVG vietos plėtros strategijose planuojama sukurti nuo 6 iki 19 darbo vietų. Didžiausias dėmesys įgyvendinant priemones, kuriomis nesiekiama pelno, yra skiriamas infrastruktūrai gerinti ir tradicijoms puoselėti. Strategijose buvo numatoma įgyvendinti 2–3 tokias priemones. Dažniausios iš jų: žmogiškojo kapitalo ir bendradarbiavimo tinkluose skatinimas, žvejybos tradicijų ir paveldo išsaugojimas, žvejams reikalingos infrastruktūros kūrimas.
Individualiomis priemonėmis projekto dalyviai sieks mokytis visą gyvenimą, naudosis profesinio mokymo žiniomis, atliks mokslinius tyrimus. Vienam projektui finansuoti bus skiriama nuo 5 000 iki 100 000 eurų. Tai priklausys nuo projekto pobūdžio ir masto. Didesni projektai bus skirti infrastruktūrai gerinti, mažesni – tradicijoms puoselėti.

Autorės nuotraukos
Nr. 425/7