ES melioracijos projektai – ne smulkiesiems

Gal šiemet valstybė bent kiek daugiau lėšų skirs melioracijos reikmėms – tokių vilčių būta metams baigiantis. Deja, žemės ūkio ministrės pasirašytas įsakymas paskutinėmis 2015-ųjų dienomis šviesius lūkesčius išsklaidė, gyventi teks taip pat vargingai, kaip ir iki šiol.

Menki pinigai, menki ir pokyčiai Kupiškio savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Bimbiris, pristatydamas vietos politikams šiųmetį melioracijos darbų sąrašą, pabrėžė, kad nieko naujo ir esminio padaryti nepavyks, numatyti tik būtiniausi darbai: tik valstybei priklausančių melioracijos statinių avarinių gedimų remontas, suderinus su Valstybės žemės fondu, hidrotechninių statinių, užtvankų, gyvenviečių melioracijos statinių priežiūra. Lėšų šioms būtinoms reik­mėms skirta 186 tūkst. eurų, beveik 3 tūkst. eurų daugiau nei užpernai, bet šis menkas pokytis nieko nepakeis. Pasak melioracijos specialisto R. Bimbirio, ypač neramu dėl melioracijos griovių tvarkymo (pelno nesiekiančių investicijų) programos likimo. Ūkininkai nuoširdžiai buvo agituojami dalyvauti programoje, prikalbinta 60, patvirtinta 51 paraiška. Dabar žmonėms neramu, teiraujasi, kas bus po to, kai baigsis jų įsipareigojimų penkmetis, vėl grioviai užaks ir apžels, kokia prasmė buvo vykdyti tokią programą, jeigu nenumatyta tęstinių darbų? Tokie klausimai, ir atsakyti į juos sudėtinga, diskusijos šia tema paprastai baigiamos patarimu dar palaukti, gal kas paaiškės. Lūkuriavimu galima paaiškinti ir atsargų ūkininkų požiūrį į melioracijos statinių naudotojų asociacijas, į galimybes pasinaudoti ES parama melioracijos statiniams rekonstruoti. „Kodėl smulkieji ūkininkai tokie neaktyvūs? Tik keli stambiausi, aktyviausi dalyvauja, jau po kelintą projektą vykdo. Gal trūksta informacijos, švietimo, agitavimo, savivaldybė galėtų ryžtingiau imtis iniciatyvos, prisiimti svarbesnį vaidmenį, daugiau paremti savo biudžeto lėšomis“, – tokius politikų pasvarstymus posėdyje R. Bimbiris „Ūkininko patarėjui“ įvertino su atlaidžiu šypsniu.

Paremti galėjo, bet vis lūkuriavo „Savivaldybė visada galėjo ūkininkus paremti, ji projektų partnerė, bet tik vienam projektui praėjusį finansinį laikotarpį buvo pridėti 5 procentai, vėliau valdžia vis taupė, lėšų nebuvo. Kitos savivaldybės sugebėdavo prisidėti daugiau, kaimynai panevėžiečiai, biržiečiai, anykštėnai įstengia skirti nuo 3 iki 5 procentų, kai kurie Žemaitijos, Dzūkijos rajonai net po 15 ar 20 proc., beveik visas išlaidas ūkininkams padengia, ten ir asociacijos aktyviau kuriasi, projektų daugiau pavyksta įgyvendinti. Pas mus viskas vyksta lėčiau, atsargiau“, – teigia pašnekovas ir sako turįs paaiškinimą, kodėl taip yra. Kituose šalies rajonuose yra stiprių žemės ūkio bendrovių, stiprių ūkininkų, jie yra aktyvesni ir greitesni, patys pirmieji sugeba pasinaudoti visomis galimybėmis. Smulkieji ūkininkai neturi lėšų, o paskolų imti nesiryžta, nes jau turi kitų finansinių įsipareigojimų. Ankstesniu, 2007–2013 metų paramos laikotarpiu ūkininkams tereikėjo prisidėti 10 proc. projekto lėšų, dabar, nuo 2015 m., jau reikia 20 proc. Be to, įvesta balų sistema vertinant paraiškas, pretenduoti galima, o ar sulauks paramos, nežinia. „Projekto vertė paprastai siekia iki 360 tūkst. Eur, asociacijos narių įnašas – 70 tūkst. eurų. Darbų eigoje asociacijos nariams tenka išleisti savo lėšų iki 50 proc. projekto sumos, vėliau jos sugrąžinamos, taigi tik turtingesnieji gali sau leisti prabangą imtis tokių projektų“, – svarstė pašnekovas. Galimybė iš pagrindų rekonstruoti melioracijos įrenginius, sutvarkyti iki 130 ha laukų plotus – jau svari investicija ateičiai, anot R. Bimbirio, tai darbai ne sau, o palikimas vaikams ir anūkams. Smulkesnieji ūkininkai, dirbdami pagal savo išgales ir lėšas, svarsto paprasčiau – „mano amžiui užteks“. Jie tvarko melioracijos įrenginius minimaliai tik savo lėšomis, be valstybės ir ES paramos. O kai kurie visai nieko nedaro, laukia.

Prie nežinios – ir gera žinia Šiais metais Kupiškio ūkininkų iniciatyva bus „pamaitinta“ savivaldybės simboline parama – 3 proc. įnašu prie melioracijos statinių naudotojų asociacijų 17 proc. projekto sumos. Šimonių seniūnijos Puožo asociacija parengė projektą rekonstruoti dalį griovių ir hidrotechninių statinių Jurgeliškių ir Juodpėnų kaimuose, Gaigalių asociacija parengė projektą dalies vietos melioracijos statinių rekonstrukcijai. Puožo asociacija vykdys jau trečią ES paramos projektą, o Gaigalių asociacija ką tik susibūrė, šios iniciatorius – jaunas stambus ūkininkas Egidijus Černius. Iki šiol Kupiškio rajone buvo keturios melioracijos statinių naudotojų asociacijos, jos įgyvendino penkis projektus. Nežinia, kiek pavyks nuveikti iki 2020 m., kol baigsis ES parama. Pasak R. Bimbirio, gerai būtų gauti finansavimą bent keliems projektams per metus, ir jie, žinoma, bus vykdomi tik stiprių ūkininkų, mat tokios nustatytos paramos sąlygos.

Virginija JUŠKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.