ES pienininkus stumia į užribį

Kai prieš porą mėnesių Žemės ūkio rūmų tarybos nariams buvo pristatytas žemės ūkio srities 2017 m. biudžeto projektas, žemdirbių savivaldos organizacijų vadovai buvo tikinami, jog bendri asignavimai žemės ūkiui bus didesni. Žemės ūkio ministerijos atstovė teigė, jog dėl didėjančio tiesioginių išmokų voko auga ES paramos lėšos, tačiau valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos yra mažinamos. Visai šalies žemės ūkio sričiai 2017 m. numatyta skirti 1,07 mlrd. Eur, iš jų 797,5 mln. Eur sudarys ES lėšos ir 249,8 mln. Eur – valstybės biudžeto lėšos. ES lėšos būtų 1,9 proc. didesnės nei 2016 m., o valstybės – 1,6 proc. mažesnės.
Praėjusių metų pabaigoje Nyderlanduose vyko Europos pieno tarybos Generalinė asamblėja. Jos metu pieno gamintojai pareikalavo atkurti pieno rinkos reguliavimo mechanizmą (gamybos kvotas) ir patvirtinti Rinkos atsakomybės programą. Taip pat pageidauta, kad esant krizinei situacijai ES finansiškai skatintų pieno gamintojus savanoriškai mažinti pieno gamybos apimtis. Kaip žinome, 2016 m. ES šalių pieno gamintojai, sutikę tai padaryti, gavo 350 mln. Eur. Paremti ir gamintojai (!), parduodantys žemės ūkio produktus ES ir už jos ribų bei jų tolesnėms rinkų paieškoms. Tam 2017 m. skirta 133 mln. Eur. Praėjusiais 2016 m. ES žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo strategijai buvo skirta 111 mln. Eur. Pasižiūrėjus į skaičius, atrodo, jog ES žemės ūkio sektorius turėtų suklestėti, o krizę patyrusi pienininkystė pakilti iš duobės. Ar taip ir bus, jeigu būtent šiai sričiai parama mažinama net penkis kartus?

ES ir mūsų šalies pieno ūkio situaciją komentuoja Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas VILIONIS: „ES 2017 m. biudžeto projekte išlaidos žemės ūkiui, palyginti su 2016 m., padidintos 629 mln. Eur (1,5 proc.) – iki 42 mlrd. Eur, bet žemės ūkio rinkų intervencijai numatyta 2,25 mlrd. Eur (16,3 proc.) mažiau. Daugiau lėšų nei pernai numatyta tiesioginei paramai (40,51 mlrd. Eur, tai 2,7 proc. daugiau). Tačiau ES pieno sektoriaus 2017 m. biudžetas yra penkis kartus mažesnis negu pernai. Jis siekia apie 119 mln. Eur, o 2016 m. sudarė 567 mln. Eur.
Šiemet planuojamos biudžeto išlaidos pieno sektoriui yra mažesnės už pernykštes. Praėjusiais metais dėl sudėtingų pieno sektoriaus problemų, kurios susidarė iš dalies ir dėl ES pieno gamybos kvotų panaikinimo, Europos Komisija gerokai padidino asignavimus pienininkams. Parama buvo beveik penkis kartus didesnė nei 2015 m., kai buvo skirta 106 mln. Eur.
Pieno sektoriaus liberalizavimas (kvotų sistemos panaikinimas) 2016 m. nulėmė gamybos augimą. Išaugus gamybai, supirkimo kainos krito. Šie pokyčiai sutapo su pieno paklausos sumažėjimu Azijos šalyse, daugiausia Kinijoje, ir Rusijos embargu.
Mažos kainos laikėsi iki 2016 m. birželio. Situacija pasikeitė antrąjį pusmetį, kai dėl nepalankių oro sąlygų pieno gamyba ES sumažėjo, o paklausą išjudino atsigavusi Azijos rinka. Lapkritį daugumos pieno produktų kainos augo, prekybos lygis buvo aukštesnis nei atitinkamą 2015 m. laikotarpį.
Nepaisant mažesnių kainų pirmąjį 2016 m. pusmetį, apskritai pieno produktų gamyba ES 2016 m. buvo didesnė negu prieš metus. Dinamiškai augo sviesto ir sūrio eksportas. Sviesto eksportas išaugo 36 proc., sūrių – 14 proc., nugriebto pieno miltelių eksportas sumažėjo 19 proc.
Nepaisant pasaulinių pieno produktų kainų mažėjimo, Europos Komisija ankstesniais metais nesutiko skirti paramos eksportui mokant grąžinamąsias išmokas, panaši situacija prognozuojama ir šiemet. Parama sviestui ir pieno riebalams saugoti 2015 m. sudarė vos 2,68 mln. Eur, 2016 m. šiam tikslui skirta 15 mln. Eur, subsidijoms pieno milteliams – 17 mln. Eur. Šiemet numatyta atitinkamai 12 ir 14 mln. Eur. Tačiau ES šalyse realizuoti dideli pieno miltelių kiekiai išbalansavo pieno rinką, iškreipė kainodarą. Kodėl neatsirado iniciatyvų pieno miltelius išvežti į maisto stokojančias Azijos ir Afrikos šalis kaip labdarą?
ES pieno tiekimo mokykloms programai šiemet, kaip ir pernai, numatyta 75 mln. Eur. Kitų galimų išlaidų, susijusių su parama pieno sektoriui (pagalba sūriams saugoti, eksporto grąžinamosios išmokos, kitos su krizės įveikimu susijusios išlaidos), ES biudžete nenumatyta. Be to, EK priimta ES žemės ūkio produktų skatinimo strategija, kurios bendras biudžetas sudaro 133 mln. Eur, pieno gamintojų nesušildys. Visą paramą pasiims pieno perdirbėjai, kadangi jie ieškos rinkų, rengs parodas, produktų pristatymus Kinijoje, JAV, kitose šalyse. Šie metai bus sunkūs Lietuvos pieno gamintojams, ypač tiems, kurie rengė ūkių modernizavimo, plėtros projektus, tikėdamiesi ES paramos. Lėšos mažinantiesiems pieno gamybos apimtis faktiškai jau išsemtos. Ir tai visos bendrijos mastu. Lietuvos pieno gamintojai neišmoko krizės pamokų, drauge su verslo partneriais nerado galimybių subalansuoti pieno paklausos ir pasiūlos mechanizmą. Vakarų Europos šalių pieno gamintojai kalba, jog pieno kilogramo gamybos savikaina siekia 45 euro centus, todėl valstybių politikai privalo rasti sprendimą, kaip reguliuoti pieno rinką. Kai kuriose ES šalyse pieno gamybos rinka jau reguliuojama: didinantieji gamybą baudžiami nuoskaitomis, mažinantieji – premijuojami. Lietuvos pieno gamintojai tapę politikų įkaitais – suskirstyti į dešimtį grupių pagal parduodamo pieno kiekius. Tai puikus įrankis supirkėjams manipuliuoti gamybos kaštų nepadengiančiomis kainomis. Buvę žemės ūkio ministrai rūpinosi juos delegavusios partijos reikalais ir rengėsi rinkimams, o pieno gamybos ir apskritai žemės ūkio sektorius buvo paliktas savieigai. Agrarinio sektoriaus strategijos nebuvo, valstybė tik „gesino gaisrus“. Pienininkystėje atsitiko visiška prapultis: garbaus amžiaus ūkininkai pasitraukia, bendrovės imasi mišrios arba alternatyvios gamybos, valstybės puoselėti nedideli ūkiai išparduoda karvių bandas. Įvežtinės pieno žaliavos srautai nestabdomi, šalies ūkininkai nesugeba valdyti savo ūkių pieno. Briuselio iki šiol nepavyko įtikinti, jog ES skiriamos milijoninės lėšos pieno gamybos sektoriui Lietuvoje nepatenka pieno gamintojui. Jas automatiškai pasiima pieno perdirbėjai. Visame pasaulyje pieno gamybos ir perdirbimo verslas yra ūkininkų kooperatyvų rankose. Kodėl šiandien lenkų pieninės superka mūsų pieno žaliavą, o lenkų ūkininkai – mūsų karvių bandas? Ten pieno gamintojai valdo perdirbimo įmones, todėl net krizės metais ūkininkai galėjo už žaliavą gauti gerą kainą. Mūsų pienininkų kooperatyvų principas – pigiau pirkti, brangiau parduoti. Kiekvieną mėnesį Žemės ūkio ministerija skelbia septynių dešimčių pieno supirkėjų kainas, kurias šie gauna iš kelių pieno perdirbimo įmonių. Pieno gamintojas, smulkaus, vidutinio ar net didelio ūkio šeimininkas, tokių kainų negauna. Jam aiškinama, jog tokią tvarką (dešimt skirtingų kainų pagal parduodamo pieno kiekį) nustačiusi valstybė, be to, atskaičiuojami pieno surinkimo ir kooperatyvo administravimo kaštai. Prie gamyklos vartų kainos už pieną – vidutiniškai 21 euro centas už kilogramą, tačiau ūkininkas geriausiu atveju iš tos sumos gauna du trečdalius. Europos pieno taryba (jai priklauso ir Lietuvos pieno gamintojų asociacija) reikalauja gamybos kaštus atitinkančios kainos – 45 euro centų už kilogramą. Lietuviams to nematyti. Šalies vartotojams aiškinama, jog parduotuvėse pieno produktai brangsta dėl brangesnės žaliavos. Jokiais teisės aktais nuo godumo nesustabdomi šalies pieno perdirbėjai, prekybininkai pasiima didžiausią galutinio produkto kainos dalį. Visą dešimtmetį žemdirbių savivaldos organizacijos prašo politikų priimti teisės aktą, kuris įgaliotų prekybininkus produkto kainoje nurodyti, kiek iš tos sumos atitenka ūkininkui, kiek perdirbėjui, prekybininkui ir valstybei. Vilnius rodo į Briuselį, Briuselis – į Vilnių. Ratas užsidaro. Apie krizinę Lietuvos pieno sektoriaus situaciją informuotas Briuselis, žemdirbiams talkina Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Tačiau kalbos, diskusijos poveikio kol kas nedavė. Todėl Europos pieno tarybos Generalinėje asamblėjoje nutarėme pareikšti nepasitikėjimą už žemės ūkį atsakingam EK komisarui Filui Hoganui, kuris neprieštarauja dėl mažinamos paramos istorinėje krizėje esantiems pieno gamintojams. Šio mėnesio 23 d. didelė grupė Lietuvos pieno gamintojų Briuselyje rengia protesto akciją, kuriai leidimas jau gautas. Miesto gatvėse mūsų ūkininkai barstys pieno miltelius“.

Komentarą parengė
„ŪP“ korespondentas
Justinas ADOMAITIS

Justino ADOMAIČIO nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.