Euroderybininkai kartą jau nuvylė žemdirbius

Iš oficialios, viešai paskelbtos ir nutekėjusios iš Europos Komisijos (EK) informacijos aišku, kad Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir kaimo plėtros biudžetas naujuoju finansinio programavimo laikotarpiu 2021–2027 m. gali sumažėti net 6 proc. Bet bus didinamos ES išlaidos Artimųjų Rytų pabėgėliams Europoje priglausti, apsaugos nuo islamiškojo terorizmo priemonėms sustiprinti, klimato kaitos padariniams sušvelninti. Kaip reikės padalyti suplonėjusį lietuvišką ES paramos voką, kad jaut­riausios, pažeidžiamiausios Lietuvos ekonomikos ir socialinės sritys, gaunančios daug lėšų iš ES žemės ūkio, sanglaudos fondų, mažiausiai nukentėtų?

Neramu net optimistams
Jau maždaug trejus metus mūsų ūkininkai gąsdinami 2020-ųjų katastrofa – esą po tos datos europinės paramos neliks, o Lietuvos iždas – pustuštis.
Kaip reikės toliau gyventi ir dirbti žemę, auginti javus, šerti gyvulius savai rinkai ir eksportui į kitas šalis?
Net ir patiems didžiausiems kaimo optimistams neramu, ar nuo 2021 m. daugiausia pridėtinės vertės žemės ūkyje sukuriančios gyvulininkystės plėtra nesulėtės, o gal net visiškai sustos, ar smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai nebankrutuos, vis dar atsiras jaunimo, norinčio imtis naujakurių žemdirbystės, o ūkininkai jaus poreikį kooperuotis.
Žemdirbių organizacijos spaudžia savo rinktus politikus nesėdėti sudėjus rankų. Balandžio 24 d. Lietuvos Seimo Kaimo ir Europos reikalų komitetų nariai išdėstė Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui mūsų šalies nuostatas dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities.

Anekdotai apie seminarus
„Anksčiau mus pasiekdavo kalbos, kad BŽŪP biudžetas 2021–2027 m. gali būti sumažintas net 10 procentų. Šešių procentų sumažėjimas – jau geriau. Neatkalbėjo ES britų nuo skyrybų – štai ir ragaujame karčias pasekmes. Siūlėme Briuseliui, užuot karpius paramą žemės ūkio produkcijos gamintojams, verčiau neišlaidauti visokiems „minkštiesiems“ kaimo plėtros programų projektams – žemdirbių mokymams, seminarams, konsultacijoms, kurių nauda abejotina“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, buvęs Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovas, 1993–2016 m.   Varėnos r.   Perlojos kaime ekologiškai ūkininkavęs Juozas Baublys.
Apie tuos žemdirbių mokymus kaime kuriami anekdotai – samdyti lektoriai, užuot padėję ūkininkams perprasti ES teisės aktus ir taisykles, suvaro žemdirbių žmonas į kokią kaimo turizmo sodybą ir visą savaitę kvaršina vargšių galvas „naujoviškai integruotomis kaimų plėtros strategijomis tikslingai panaudojant vietos išteklius bei viešąją paramą“, kol vienos moterys apsiašaroja, kitos pradeda garsiai piktintis: „Mūsų daržai neravėti per jūsų nesąmones!“ Žemdirbių manymu, visų tų kursų baigimo pažymėjimai neturi jokios praktinės vertės, nebent savo kiaulei, karvei parodysi, kaimynams pasigirsi.

Parama saujelei išrinktųjų
Pasak J. Baublio, dalykinė išvyka į EP buvo naudinga. „Sužinojome kitų ES parlamentarų laikyseną dėl naujosios BŽŪP. Tam tikri kryptingumai ir dėsningumai aiškesni. Atrodo, kiekviena Bendrijos narė galės laisviau pasirinkti, kaip paskirstyti jai tekusią ES biudžeto dalį. Daug diskusijų sukėlė EK idėja riboti tiesiogines išmokas, nes dabar 20 proc. ES ūkininkų susišluoja 80 proc. paramos. Vienas ūkis daugiausia galėtų gauti 150 tūkst. Eur (naujausiais duomenimis – 60 tūkst.
Eur – red. past.). Tokiu atveju mums pavyktų sutaupyti daug lėšų. Užtektų ir ekologiniams ūkiams, ir nederlingoms žemėms, kurių savininkai dažniausiai ima nebegauti europinių pinigų nė neįpusėjus finansiniam laikotarpiui. Žinoma, Briuselyje priminėme ir amžiną savo skaudulį – neproporcingas tiesiogines išmokas, trukdančias mūsų ūkininkams konkuruoti su daug daugiau europinės paramos susižeriančiais vakariečiais. Lietuvos žemdirbiams turėtų tekti bent 90 proc. ES vidurkio siekiančios tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus“, – aiškino Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys J. Baublys.

Gandų nekomentuoja
Pagal EK sudėliotus daugiametės finansinės programos akcentus, „Brexito“ palikta ES biudžeto spraga bus kamšoma daugiausia žemės ūkio sąskaita, tuo pat metu didinant išlaidas aplinkosaugai, klimato kaitos padariniams sušvelninti.
„Jau ilgiau nei pusę metų sklando daug įvairių gandų ir spėlionių dėl naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos. Taip pat ir dėl paramos ES žemės ūkiui, kaimo plėtrai. Europarlamentas vengė komentuoti nuogirdas. EK aiškesnius siūlymus dėl bendro ES ilgalaikio septynerių metų biudžeto, pradedant 2021-aisiais, išdėstė tik vakar, o šiandien, gegužės 3 d., ES biudžeto komisaras Güntheris Hermannas Oettingeris supažindins EP Biudžeto komiteto narius su numatomomis Bendrijos 2021–2027 metų pajamomis ir išlaidomis. Nuo gegužės 29 d. Komisija turėtų nuolat informuoti ES politikus ir visuomenę apie visų ES programų, fondų (taip pat ir tų, iš kurių paramą gauna žemdirbiai) būsimuosius biudžetus. Tada šie teisės aktų projektai bus labai karštai aptariami EP, neabejoju, ir Lietuvos Seime“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinis atstovas ES Matas Maldeikis.

Penkios nepatenkintos šalys
Briuselyje nuo 2016-ųjų reziduojantis M. Maldeikis rekomendavo perskaityti įtakingo savaitraščio „Politico Europe“ apžvalgininko amerikiečio Davido M. Herszenhorno šios savaitės straipsnį. Gerai informuotas žurnalistas, remdamasis neįvardytu į ES biudžetą daugiau mokančios negu gaunančios šalies ambasadoriumi, teigia, kad penkios ES narės – Švedija, Austrija, Danija, Suomija ir Nyderlandai – spaudžia EK sudaryti „šiuolaikinį biudžetą pasikeitusiai ES“.
Anot šių valstybių vyriausybių, jų rinkėjai sutiktų daugiau mokėti Briuseliui tik už „švaresnę aplinką, švelnesnes gamtos išdaigas dėl klimato kaitos, glaudesnę nacionalinių ir ES saugumo tarnybų sąveiką persekiojant, sulaikant islamo teroristų kuopelių smogikus, interneto įsilaužėlius, virtualios elektroninės erdvės nusikaltėlius“.

Turtingųjų ultimatumas
Skandinavai sutiktų, kad Briuselis daugiau pinigų atseikėtų įmonėms, naujomis technologijomis sprendžiančioms socialines problemas. Tačiau, anot švedų, austrų ir olandų, tiesiogines išmokas, nekuriančias europinės pridėtinės vertės ir suteikiamas vien už žemės plotus, ES ūkininkams reikėtų mažinti, taip pat apkarpyti ir visos ES bendrosios žemės ūkio politikos biudžetą, nes Bendrijos visuomenei labiausiai rūpi maisto kokybė, bet miestiečiai ne itin sielvartauja, kai žaliavą iš pieno gamintojų perdirbėjai superka žemomis kainomis.
Anot apžvalgininko D. M. Herszenhorno, turtingosios ES šalys pagrasino ES biudžeto komisarui, kad jos sudarys savą atskirą ES daugiametį finansinį planą, jeigu Briuselio pasiūlytas biudžeto projektas bus pernelyg nutolęs nuo tikrovės.

Dar per anksti nusiminti
Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) bando derinti mūsų valdžios ir žemdirbių organizacijų bendrą nuostatą dėl naujosios BŽŪP.
„Kol kas neaišku – tie 6 proc. lėšų žemės ūkiui bus nubraukti skaičiuojant nuo praėjusio ES biudžeto ar jau nuo naujojo (2014– 2020 m. išlaidos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai siekia 38 proc. – red. past.). Gal dar nereikia liūdėti. Parama mažinama ne dėl „Brexito“. Britai gaudavo iš ES beveik tiek pat, kiek sumokėdavo. Mes irgi pirkdavome jų prekes, padėdavome Jungtinei Karalystei klestėti ES. Iš žemės ūkio ir kitų sričių paimtomis lėšomis bus globojami Sirijos pabėgėliai, švelninami neapgalvotos žmonių veiklos sukelti klimato kaitos ir šiltnamio reiškinio padariniai. Ar kas prisimena tokią kaitrą balandžio mėnesį?! Kova dėl 95 puslapių ES biudžeto projekto vyks iki vėlyvo rudens. Kiekviena šalis sieks savo tikslų. Čekijai, Estijai, gal ir Slovakijai dėl įvairių istorinių aplinkybių rūpi išsaugoti paramą stambiems žemdirbystės kompleksams. Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos dėmesio centre – šeimų ūkiai ir kaimo plėtra. Vakarų Europa norėtų, kad visi ES paramos gavėjai laikytųsi vienodų taisyklių, o Bendrijos biudžetas būtų sudaromas galvojant apie būsimus žemyno, pasaulio pokyčius ir padedančias juos suvaldyti naujas technologijas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Pasitikėjimą susigrąžinti sunku
Ryškėjančius naujosios BŽŪP metmenis praėjusią savaitę su įvairių šalių ūkininkų organizacijų atstovais A. Svitojus aptarė ES žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų susivienijimo Copa-Cogeca prezidiumų posėdžiuose. Copa-Cogeca siūlo ES šalims 0,1 proc. didinti savo įnašus į ES biudžetą, kad nemažėtų jo agrarinė dalis. Lietuva kol kas tyli.
„Tada atsirastų daug norinčių taisyti, raikyti biudžetą pagal savo įgeidžius. Jau dabar aišku, kad niekas nebus visiškai patenkintas naująja ES daugiamete finansine programa. Svarbiausia, kad mūsų politikai nepadarytų klaidų. Lietuvos derybininkai kartą jau nuvylė Lietuvos žemdirbius, kai mūsų šalis stojo į ES. Visuomenės pasitikėjimą lengviau iššvaistyti negu susigrąžinti. O savo valdžia netikintys žmonės masiškai bėga iš gimtosios šalies, emigruoja“, – nerimavo dr. A. Svitojus.

Smulkiųjų ūkininkų gyvenimas palengvės?

Stasys JAKELIŪNAS
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Lietuvos Vyriausybės, Seimo Europos reikalų komiteto išankstinė nuostata aiški – kad ir koks būtų ES 2021–2027 m. biudžetas, parama mūsų žemės ūkiui neturėtų nutolti nuo Bendrijos standartų ir vidurkių. Net jeigu Lietuvai tenkantis finansinis vokas suplonėtų, išmokos smulkiesiems ūkininkams gali net padidėti, juk stambieji žemdirbiai negaus tokių sumų, kokių galėjo tikėtis ankstesniais finansinio programavimo laikotarpiais.
Vyriausybė nusprendė šalį padalyti į du regionus (Vilniaus apskritį ir visa kita, kas už sostinės aprėpties ribų), tikėdamasi laimėti Vidurio ir Vakarų Lietuvai, kur žmonių gyvenimo lygis žemesnis negu Vilniuje, daugiau lėšų iš ES sanglaudos fondo po 2020 metų. Tikriausiai po visų tų gudravimų atsitiks taip, kad likusioji Lietuva sulauks daugiau europinių investicijų, jas sumažinus Vilniui.
Drįstu prognozuoti, kad nuo 2021 m. mažiesiems ir vidutiniams ūkininkams, taip pat Lietuvos provincijai ES parama nesumažės.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas