Europa jau išgąsdinta, Lietuva vis dar drąsinasi

Į Europą plūstant tūkstančiams pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų, Lietuva pagal Europos Komisijos įpirštą pabėgėlių priėmimo kvotų sistemą yra įsipareigojusi per keletą metų priimti daugiau kaip tūkstantį prieglobsčio ieškotojų. Jie bus atrenkami Graikijos ir Italijos pabėgėlių stovyklose. Valdžia drąsinasi: susidorosime su šiuo iššūkiu. Tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pabėgėliai visai netrykšta noru apsigyventi Lietuvoje, o vietos gyventojai – plačiai atlapoti jiems duris.

Migrantams – geografijos egzaminas
Šiaip ar taip, dalį į Europą nuo karo baisumų, smurto ir bado sprunkančių žmonių vis dėlto turėsime priimti. Per dvejus metus į mūsų šalį turėtų atvykti 1 105 pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Tokį pasižadėjimą (atrodo, tikrai ne paskutinį kartą) davėme Europos Komisijai. Kaip atskirsime tikruosius karo pabėgėlius nuo geresnio gyvenimo ieškančių ekonominių migrantų ar net užsislėpusių teroristų?
Vidaus reikalų ministerijos atstovai ramina: tam bus pasitelkta detali perkeliamo į Lietuvą užsieniečio apklausa. Pabėgėlių, pasak vidaus reikalų ministro atstovo spaudai Tomo Beržinsko, bus klausiama apie išpažįstamą religiją, karinę patirtį, buvusios gyvenamosios vietos ypatumus.
Be to, pabėgėliui dar bus surengtas savotiškas geografijos egzaminas: kas yra jo valstybės sostinė, kokie šalies pagrindiniai miestai, kaip ir kokiu maždaug atstumu jie išsidėstę. Bus paprašyta įvardyti didžiausius ežerus ir upes, reljefo ypatumus, pagrindinius regiono kelius, išsamiai apibūdinti gyvenamąją vietą bei valstybes, su kuriomis ribojasi migranto įvardijama kilmės šalis.

Tikrieji ir netikrieji pabėgėliai
Jei migrantas iš tiesų bus iš tos šalies, iš kurios pabėgo, jis tą geografijos egzaminą tikriausiai išlaikys. Pagaliau šiais laikais ne taip jau sunku jam ir pasirengti. Kur kas sunkiau bus atskirti tuos, kurie į Europą traukia turėdami slaptų tikslų.
Seimo narys Gediminas Jakavonis kartu su Europos Tarybos Tarpparlamentinės Asamblėjos delegacija apsilankė Vokietijos Baden Badeno mieste įrengtoje didžiulėje pabėgėlių stovykloje. „Pas mus oficialioji propaganda mėgsta rodyti moteris ir vaikus, tačiau aš savo akimis mačiau, kad absoliučią daugumą sudaro sveikai įmitę vyrukai. Vietos vokiečiai jau apsitvėrė tvoromis ir patys gyvena tarsi stovykloje“, – pasakojo į Lietuvą grįžęs parlamentaras. Vokietija, atrodo, jau pradeda suprasti, kokioje situacijoje atsidūrė ir jau kone maldauja, kad Turkija kaip nors stabdytų pabėgėlių srautą. Net ir ES narystę už tai žadėjo paankstinti.
Prieš kurį laiką pabėgėlių stovyklose Graikijoje apsilankiusiai Lietuvos delegacijai nepavyko rasti norinčiųjų persikelti gyventi į mūsų šalį. Pasak Vyriausybės vicekanclerio Rimanto Vaitkaus, didelė dalis pabėgėlių apie Lietuvą nieko nėra girdėję, todėl juos čia perkelti būtų gana sunku. Daugelio tikslas – kur kas turtingesnės šalys – Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

Kokį saldainį pasiūlys komisija?
Vyriausybės vicekancleriui R. Vaitkui grįžus iš Graikijos, skubiai buvo sudaryta jo vadovaujama komisija, kurios vienas iš tikslų – sugalvoti, kaip motyvuoti pabėgėlius apsigyventi Lietuvoje. Į komisiją įtraukti finansų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, užsienio, žemės ūkio, vidaus reikalų, kultūros viceministrai, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vilniaus arkivyskupijos, „Carito“, organizacijos „Gelbėkit vaikus“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovai.
Ar įmanoma čia ką nors sugalvoti? Tai, kad iš savo šalių pabėgę žmonės tikina nieko nežinantys apie Lietuvą ar net negirdėję jos vardo, vargu ar labai įtikinantis argumentas atsisakyti į ją vykti ieškant prieglobsčio. Kažin ar ką čia padės planuojami platinti lankstinukai, informuojantys apie mūsų valstybę, galimybes įsidarbinti, integruotis, mokytis kalbos. Šiuo metu ieškomi ir registruojami vertėjai, kurie galėtų bendrauti su atvykėliais.

Pasirinkimas aiškus iš anksto
Tai ką darysime? Viliosime pabėgėlius saldainiais, gražiais pasakojimais apie didingą senosios Lietuvos praeitį, žarstysime pažadus, kaip pas mus jie gerai gyvens ir integruosis į visuomenę?
Neseniai Lietuvos nuolatine atstove prie Europos Sąjungos pradėjusi dirbti buvusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Jovita Neliupšienė teigė, kad tie migrantai, kurie bus pripažinti turintys teisę į tarptautinio pabėgėlio statusą, turės savotišką pasirinkimą – važiuoti į tą šalį, kuri yra nustatyta kaip perkėlimo valstybė, arba grįžti į paskutinę saugią ar savo kilmės valstybę.
Kitaip tariant, arba nesiginčydamas vyksti į Lietuvą ir čia prašaisi prieglobsčio, arba lieki Italijoje ar Graikijoje, į kurias pirmiausia patekai pabėgęs iš savo šalies. Kaip visa tai pavyks įgyvendinti, jau kitas klausimas. Bet atgal į tėvynę šiuo atveju kažin ar daug kas grįš.

Pabėgėlių nepritrūks
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius tikina, kad nenorinčių į Lietuvą prievarta niekas neveš. Pasak viceministro, mažai tikėtina, kad planuojamų priimti prieglobsčio prašytojų skaičius bus sumažintas, jei šie nenorės vykti į Lietuvą. Tačiau, jo nuomone, daugiau kaip tūkstantis pabėgėlių vis dėlto atsiras.
Viceministro teigimu, Lietuva kas tris mėnesius teiks informaciją Italijai ir Graikijai, kuriose šiuo metu prieglobsčio laukia pabėgėliai. Italai ir graikai parinks pretendentus, sudarys kandidatų sąrašą, o mūsų šalis nagrinės informaciją apie juos, spręs, kokius žmones gali priimti, kokių – ne. Po to valstybės saugumo pareigūnai vyks bendrauti su pretendentais persikelti į mūsų šalį.
Lietuva yra pareiškusi norą, kad į mūsų šalį atvyktų sirų šeimos iš skirtingų tautinių regionų. Privalumas būtų mokėti bent vieną iš ES kalbų arba vieną iš tų valstybių, su kuriomis ribojasi Lietuva, kalbų. Vieno pabėgėlio perkėlimui bus skiriama 6 000 Eur, apie 500 Eur žmogui teks prisidėti ir Lietuvai. Ruklos pabėgėlių centre migrantai praleis tris mėnesius. Po to jie išvyks į savivaldybes, o į jų vietas bus atgabenti kiti.

Viceministras nusiteikęs optimistiškai
Kiekvienam iš Ruklos į savivaldybes išvykstančiam prieglobsčio prašytojui bus skirtos po 265 Eur siekiančios išmokos, už kurias jie galės išsinuomoti būstą. Tačiau tai padaryti, žinant daugumos gyventojų požiūrį į pabėgėlius, gali būti labai nelengva. Kažin ar daug ką čia galės padėti ir jiems paskirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialiniai darbuotojai. Į socialinius būstus prieglobsčio prašytojai negalės pretenduoti.
Tačiau viceministras E. Jankevičius nusiteikęs optimistiškai: „Nieko čia labai sudėtingo, žmonės keliauja, migruoja, visame pasaulyje būstai yra nuomojami užsieniečiams.“
Tikrai taip, tik viena smulk­menėlė: šį kartą tie užsieniečiai bus ne visai tradiciniai, kokius esame įpratę matyti.

Atskris į Kauną
Vyriausybės vicekanclerio R. Vaitkaus teigimu, pabėgėliai greičiausiai bus priimami Kauno oro uoste. Jis bus siūlomas Susisiekimo ministerijai „kaip geriausia vieta“, taip pat bus dėl to kalbama su oro uosto atstovais.
Pasak R. Vaitkaus, Kaunas gali būti pasirinktas jau vien dėl to, kad jis yra arčiausiai Ruklos, todėl pergabenti pabėgėlius būtų patogiau, mažiau kiltų įvairių problemų. Be to, Vilniaus oro uostas neturi techninių galimybių priimti tokią grupę žmonių, vykdyti jų apklausą.
Lietuvoje prieglobstį gavusiems pabėgėliams bus privalu registruotis, jie mėnesį galės būti ir kitoje šalyje, tačiau apie tai privalės pranešti koordinatoriui („Caritas“ ar Raudonojo Kryžiaus atstovui), o jei negrįš, neteks pašalpų. Tačiau galima prognozuoti, kad tokių bus nemažai, todėl jiems skirtus pinigus teks grąžinti Europos Komisijai, o mes sulauksime naujos migrantų partijos.

Nauja terpė politikams
Ar vis aštrėjanti pabėgėlių problema, karštos diskusijos dėl jų integravimo Lietuvoje neatsilieps artėjančių Seimo rinkimų rezultatams? Ar neatsitiks taip, kaip šiomis dienomis Italijoje? Žmonės ten balsavo už partiją, kuri aštriai pasisakė prieš pabėgėlių priėmimo politiką ir tai gerokai pakeitė politinę situaciją. Centro kairieji turėjo užleisti savo pozicijas valdžioje dešiniesiems.
Šiuo metu maždaug pusė mūsų šalies gyventojų skeptiškai nusiteikę dėl pabėgėlių priėmimo. Tokių žmonių gali dar labiau padaugėti, kai pirmieji pabėgėliai pasirodys Lietuvoje, kai neišvengiamai kils įvairių problemų ir nemalonių incidentų. Ar pabėgėlių problema nepaklos kelio į Seimą kokiai nors naujai politinei jėgai?
Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė sociologas dr. Vladas Gaidys, beveik kiekvieni rinkimai į šalies parlamentą atveda į Seimą iškeptos naujos partijos atstovų. O šį kartą jai susiburti yra kur kas palankesnė dirva negu, tarkime, „Drąsos keliui“, kurį į politiką pastūmėjo palyginti lokalūs, nors ir skandalingi, su pedofilija susiję Garliavos įvykiai.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.