Į europietiškų algų traukinį pirmi įšoko merai

Dabartinis Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio atlyginimas yra dvigubai didesnis nei buvo 2014 m. pradžioje.

Merų atlyginimai padidėjo dvigubai, o pensininkams pridėjo tik po 3 eurus!
Ši žinia gali papiktinti nemažą mūsų visuomenės dalį – gaunančiuosius minimalų atlyginimą ir senjorus. Per dvejus metus kai kurių savivaldybių vadovų atlyginimai padidėjo lygiai du kartus. O pensininkų teigimu, nuo šio sausio 1-osios jie gauna tik trimis eurais daugiau.

Nusipelnė gyventi geriau!
Pavyzdžiui, nuo 2014-ųjų pradžios Šilutės r. savivaldybės mero atlyginimas didėjo keletą kartų, kol pasiekė tokias aukštumas, kai jis jau gali sakyti: „Nusipelnėme gyventi geriau.“ 2014-ųjų pirmą ketvirtį priskaičiuoto mėnesinio atlyginimo su priedais ir priemokomis dydis buvo 4 505 Lt, antrą ketvirtį padidėjo iki 5 150 Lt, trečią ir ketvirtą ketvirčius kas mėnesį buvo mokama jau po 5 292 Lt. 2015-ųjų pradžioje, litus perskaičiavus į eurus, mero atlyginimas – 1 535 eurų. Tokio dydžio pinigai merui buvo mokami iki metų vidurio. Trečią ketvirtį mero atlyginimas šoktelėjo iki 2 630 Eur. Tai 7,5 karto daugiau nei šiuo metu yra nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA) (350 Eur).
Dabar Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio atlyginimas (2 630 Eur) litais būtų 9 080 Lt, o tai dvigubai daugiau nei 2014 m. (4 505 Lt).
Nenusileidžia ir kaimyninių rajonų merai. Šilalės r. savivaldybės mero Jono Gudausko atlygimo vidurkis 2014 m. buvo 1 564 Eur, o praėjusių metų pabaigoje – jau 2 700 Eur.
Klaipėdos r. savivaldybės meras 2014 m. uždirbo vidutiniškai po 1 492 Eur per mėnesį, 2015 m. pirmą ketvirtį gavo po 1 534 Eur, o nuo antro ketvirčio Vaclovui Dačkauskui mokama jau po 2 631 Eur.
Nedidelės Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio praėjusių metų paskutinio ketvirčio atlyginimo vidurkis buvo 2 600 Eur.

Kai kam vis dar mažai
Mero atlyginimas jau prilygsta Seimo nario algai! Nuo 2015 m. vidutinis parlamentaro darbo užmokestis (be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) – 2 531 Eur. MMA šalyje – 350 Eur, tad vieną Seimo nario pareiginę algą sudaro 7 minimalūs atlyginimai (Šilutės r. savivaldybės mero daugiau – 7,5).
LR Seimo nariai nė iš tolo negali pasigirti, kad gauna vienus didesnių atlyginimų Europoje. O gal jiems jau gėda prieš tautą dar labiau didinti savo darbo apmokėjimą? Nes ir MMA mūsų šalyje niekaip neartėja prie Europos vidurkio. Suomijos parlamento nario mėnesio atlyginimas – 6 380 Eur, bet jei politikas išdirba parlamente daugiau nei 12 metų, jo atlyginimas gali pakilti iki 6 858 Eur. Įdomu ir tai, kad Suomijoje parlamentarai gali nemokamai naudotis viešojo transporto paslaugomis. Mūsų Seimo nariai troleibusais ir taksi, atrodo, nevažinėja – sugadintų savo prestižą…
Bet juk vidutinis mėnesio atlyginimas 2015-aisiais turtingoje Suomijoje buvo 2 300 Eur, minimali riba šalyje nenustatyta. Tad suomiai politikai tikrai nepiktnaudžiauja savo algomis.
Danijos parlamentaro atlygis siekia maždaug 6 982 Eur per mėnesį, bet ten vidutinis darbo užmokestis irgi didelis – 2 307 eurų.
Savo atlyginimais mūsų parlamentarai negali lygiuotis ir į artimesnius kaimynus. Estijoje parlamentaro atlyginimas prasideda nuo 3 444 Eur. MMA Estijoje – 390 Eur.
Nemažo rezonanso pastaruoju metu Lietuvoje susilaukė mokytojų, prašančių didesnių atlyginimų, streikai. Mat jie irgi nori uždirbti tiek, kiek ir jų kolegos turtingesnėse užsienio šalyse.
Ar iš tikrųjų mokytojai tiek jau mažai uždirba, kad eina į gatves piketuoti, mitinguoti? Pasirodo, kad, paprastų žmonių akimis žiūrint, jiems nėra taip jau blogai. Štai viena mokytoja „ŪP“ pasakojo, jog dirba aštuonias savaitines valandas. Tai – tik viena darbo diena per savaitę. O už tai kas mėnesį gauna (į rankas) po 250 Eur. Dar jai priklauso du ar trys mėnesiai gerai apmokamų kasmečių atostogų. Ir tai mažai – reikia streikuoti.

Pamelavo ar susipainiojo?
Tad ar normalu, kad per dvejus metus Šilutės mero atlyginimas padidėjo net du kartus? Tokį klausimą pateikėme dabartiniam Šilutės rajono savivaldybės merui V. Laurinaičiui. Ar tai normalu, ar ne, meras neatsakė. Tik pareiškė: „Klauskite Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kodėl ji praėjusių metų balandžio mėnesį pasirašė tokį įstatymą.“
V. Laurinaičio teigimu, Vietos savivaldos įstatyme buvo padarytos pataisos dėl mero atlyginimo dydžio pasikeitus rinkimų tvarkai – tiesiogiai išrinktiems merams. Patikrinome ir įsitikinome, kad to įstatymo 19 str. „Meras, mero pavaduotojas“ naujoje redakcijoje apie tai nė žodžio neparašyta. Yra tik toks 11 punktas: „Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba“. Toks pat punktas buvo ir senojoje 19 str. redakcijoje, tik jis ten įvardytas ne 11-uoju, o 9-uoju numeriu.
Paaiškėjo, kad meras nurodė ne tą įstatymą. Jis turėjo paminėti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, kuriam praėjusių metų balandžio 21 d. Seimas skubos tvarka priėmė įstatymo pataisas didinti merų bei jų pavaduotojų atlyginimus. Lietuvos savivaldybių asociacija jau tuomet verkšleno, kad merų atlyginimai nesikeitė net dešimt metų.
Ir taip iki 100 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių merams pareiginės algos koeficientas buvo padidintas iki 18 (iki tol jis buvo 10,5), tad mero pareiginė alga be priedų jau siekia 2,3 tūkst. Eur.
Merų atlyginimų didinimo iniciatoriai parlamentarai teigė, kad dabartinis Lietuvos merų ir vicemerų darbo užmokestis buvo neadekvatus jų vykdomoms funkcijoms ir gerokai mažesnis, palyginti su kitų šalies politikų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčiu. Nepaisant didėjančių darbų apimčių ir atsakomybės, savivaldybių vadovų pareiginės algos koeficientas nebuvo peržiūrėtas nuo 2004 m. Tuo metu kitų šalies valstybės politikų atlyginimai didėjo.
Panašu, kad Seimo nariai – nešykštūs politikai. Patys gaudami solidžius atlyginimus ėmė ir padidino juos merams ir vicemerams. Deja, Seimo nariai niekaip nesugalvoja kitokių įstatymų pakeitimų, kaip, pavyzdžiui, padidinti senatvės pensijas ar atkurti per krizę sumažintus mokytojų atlyginimus.
Įdomu tai, kad pastaraisiais metais nuolat didėjo ir Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus atlyginimas. Iki 2014-ųjų vidurio jo atlyginimas (neatskaičius mokesčių) buvo 5 872 Lt, o vėliau jis pakilo iki 6 421 Lt. 2015 m. viduryje jis nuo 1 862 Eur dar kartą padidintas – šį kartą iki 2 329 Eur.

Taupyti negali ar nesugeba?
Kai taip keliami įvairių politikų ir valstybės pareigūnų atlyginimai, nenuostabu, kad ir mokinio krepšeliui, apie kurį dabar garsiai prabilo Šilutės krašto politikai, lėšų nebeužtenka. Bet ar gali tų pinigėlių užtekti, kai nesistengiama taupyti?
Štai Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Raimundas Ambrozaitis neseniai, svarstant šių metų savivaldybės biudžetą, priekaištavo rajoną valdantiesiems: „Sumažėjo gyventojų ir mokinių, o taip pat ir savivaldybės tarybos narių skaičius. Bet Šilutės rajono valdančioji dauguma vietoj to, kad mažintų valdymui skirtas biudžeto lėšas, jas tik didina. Savivaldybės tarybai išlaikyti nuo 88 tūkst. Eur jos didinamos iki 111 tūkst. Eur, mero institucijai išlaikyti pernai buvo skirta 76 tūkst., šiemet – 92 tūkst. Eur, savivaldybės administracijos išlaidos padidėja nuo 1,7 mln. iki beveik 2 mln. Eur. Mažėjant mokinių skaičiui bei realiai traukiantis mokytojų atlyginimams Švietimo skyriaus išlaikymui jos didinamos nuo 97 tūkst. iki 114 tūkst. Eur.“
Meras V. Laurinaitis R. Ambrozaičiui replikavo: „Kai jūs buvote savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės skolos tik didėjo.“
Dabar skolos mažinamos, bet ar nebūtų jas galima mažinti dar sparčiau?
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis paaiškino, jog per 100 tūkst. Eur daugiau skiriama savivaldybės administracijos atlyginimams todėl, kad joje dirba daugiau nei 300 žmonių. Nesunku suskaičiuoti – kiekvienam jų teks po papildomus 333 Eur per metus.

Pensininkų ašarų politikai nemato
O kai visoje valstybėje taip „taupoma“, nenuostabu, kad pensininkams nebelieka nieko kito, tik verkti.
Beje, „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriaus Šilutės poskyrio vedėja Ramutė Bielskienė, praėjusį penktadienį paklausta, kiek iš tikrųjų padidėjo bazinės senatvės pensijos dydis, iš karto nesugebėjo atsakyti į tokį paprastą klausimą. Paprašė atsiųsti klausimą raštu ir tik po puspenktos valandos atsakė, jog nuo 2016 m. sausio 1-osios bazinė senatvės pensija nuo 108 Eur padidėjo iki 112 Eur.
Kita šilutiškė, net 38 metų darbą stažą turinti ir vos 200 Eur dydžio pensiją gaunanti Janina Michailova pasakojo visą gyvenimą dirbusi auklyte vaikų darželyje. Ten atlyginimai nebuvo dideli. „Tuo metu, kai reikėjo išeiti į pensiją, Lietuvoje buvo bevertės „vagnorkės“, todėl jau tada man pasakė, kad didesnės pensijos galiu ir nesitikėti. Tebeturiu kolektyvinį sodą, todėl dabar Šilutės turguje moliūgus, morkas, burokėlius vis pardavinėju, kad galėčiau duonos, dešros nusipirkti. Juk pensijos vos užtenka komunaliniams mokesčiams susimokėti, vaistams nusipirkti.“
Jadvyga Beinorienė irgi triūsia sode, ir vargsta ne iš gero gyvenimo. „Nepajaučiau, ar padidėjo mano pensija, kaip gavau, taip ir teberandu sąskaitoje apie 200 Eur, – kalbėjo Jadvyga. – Dabar už vieną eurą galima nupirkti kaip už vieną litą. Vaistai gerokai pabrango, nebelieka maistui. Tikrai nelengva. Uogas, gėlytes ir jų sėklas, daugiametes žoleles turguje parduodu. Galvojate, kad iš gero gyvenimo pensininkai turguje stovi? Būna, kad nė vieno euro turguje neuždirbu, nes tą dieną žmonės atlyginimų ar pensijų dar nebūna gavę ir neturi pinigų. O už vietą turgavietėje juk iš anksto reikia sumokėti ir niekas neklausia, kaip tau sekasi… Litų pragyvenimui dar užtekdavo, o eurų – jau nebe…“
Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su 2014 m. trečiu ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius valstybės sektoriuje padidėjo 0,7 tūkst., o privačiajame sektoriuje sumažėjo 10 tūkst.
Šalies gyventojų skaičius dėl emigracijos kasmet mažėja. Tad ar politikai, vadovaudamiesi tokia „sveika“ logika, sugebės kada nors padidinti pensijas ar minimalius atlyginimus nors iki Europos Sąjungos šalių vidurkio?

Stasys BIELSKIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.