Europos Sąjungos mokslininkai vienija jėgas prieš AKM

Viena svarbiausių temų, kuria diskutavo Baltijos bei kitų Europos šalių ekspertai Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) posėdyje, vykusiame praėjusių metų pabaigoje Parmoje (Italija), – kaip pagerinti epidemiologinių duomenų apie afrikinio kiaulių maro (AKM) virusą surinkimą. Mat mokslininkai pabrėžia, kad patikimų ir ilgalaikių duomenų trūkumas yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl nepavyksta sukurti efektyvios vakcinos nuo šios ligos. Todėl labai svarbu, kad šalys, kuriose nustatytas AKM, pasidalytų savo sukaupta patirtimi.
Europos Sąjungoje AKM nustatytas Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tad visų šalių ekspertai pristatė duomenis apie nustatytus AKM atvejus ir galimus viruso patekimo į kiaulių laikymo ūkius kelius. 2015 m. Latvijoje nustatyta 10 AKM židinių kiaulių laikymo vietose, Estijoje – 18, Lenkijoje – 1, Lietuvoje – 13. Pažymėtina, kad visur užsikrėtimo priežastys panašios: biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymas, šėrimas žaliais (nenuplikytais) pašarais ar žole. Mokslininkų manymu, nors informacijos apie tyrimus kasdien sukaupiama vis daugiau, duomenys kaupiami vadovaujantis tais pačiais kriterijais bei užtikrinama, kad jie atitiktų aukščiausius kokybės standartus, tačiau vis dar trūksta nuodugnaus epidemiologinio ligos ištyrimo.
Kitas mokslininkų akcentuotas klausimas – kova su AKM plitimu laukinėje faunoje. Apžvelgus skirtingų mokslininkų sukauptus duomenis ir šalyse renkamą statistinę informaciją, viruso stebėsenos duomenis, pažymėta, kad AKM plisti laukinėje faunoje labai svarbus ne tik šernų populiacijos reguliavimas, bet ir dėl ligos nugaišusių gyvūnų paieška ir surinkimas. Atlikti tyrimai parodė, kad sveiki šernai kritusio gentainio gaišena ima domėtis praėjus keletui dienų ar net daugiau kaip savaitei, kai vyksta labai intensyvūs irimo procesai. Suradę tokias gaišenas, šernai jas gali suėsti, išknaisioti ir taip užsikrečia patys bei išplatinti virusą dar didesniame miško paklotės plote. Mokslininkams žinoma, kad šerno gaišenoje ir aplinkoje AKM virusas gyvybingas gali išlikti nuo 2 iki 6 mėnesių. Tad laiku nesuradus ir nesunaikinus dėl ligos nugaišusių šernų gaišenų tikimybė marui plisti didėja.
EFSA darbo grupės posėdyje priimtas sprendimas efektyviau naudotis turimais resursais ir duomenų rinkimo bei apdorojimo bazėmis, analogiškomis toms, kurios jau sukurtos dėl kitų ligų tyrimo. Taip pat aptarta, kokie papildomi tyrimai, siekiant detaliau įvertinti epidemiologinę situaciją, gali būti atlikti. Be to, sutarta, kad, remiantis šalių nuolat pateikiamais duomenimis, Europos Sąjungos mokslininkai atliks išsamesnį ir daug nuodugnesnį epidemiologinį viruso aprašymą, galimus rizikos faktorius ir pan. Pirminius šių darbų rezultatus numatyta apžvelgti 2016 m. balandį.

VMVT informacija