Festivalis „Ant rubežiaus“: linksmybės vyko ne tik scenoje

Festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuseris Pranciškus Trijonis ir Latvijos liaudies muzikantų asociacijos vadovė Iveta Dukalska švyti džiaugsmu: šventė buvo puiki!

Festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuseris Pranciškus Trijonis ir Latvijos liaudies muzikantų asociacijos vadovė Iveta Dukalska švyti džiaugsmu: šventė buvo puiki!

Šiauliai gyveno linksmos ir svajingos muzikos ritmu – vyko tarptautinis kaimo kapelų, kapelijų, pavienių muzikantų ir ansamblių festivalis „Ant rubežiaus“. Šio nuotaikingo renginio iniciatorius, prodiuseris – Pranciškus Trijonis, ansamblio „Jonis“ vadovas, klubo „Juonė pastuogė“ šeimininkas. Į devynioliktą kartą surengtą festivalį susirinko patys šauniausi ir linksmiausi muzikantai ne tik iš Lietuvos, bet ir įdomiausi kolektyvai iš Lat­vijos ir Estijos.

Tris dienas, dvi naktis
Tris dienas Šiaulių pėsčiųjų bulvaras tapo koncertų, parodų ir susitikimų vieta. Didžiojoje scenoje grojo ir dainavo muzikantai, kuriuos vertino ekspertai. Visiems buvo įteiktos atminimo dovanos ir padėkos, o patiems geriausiems kolektyvams ir atlikėjams padovanotos tautodailininko Vitaliaus Striuogaičio pagamintos ąžuolinės statinės bei diplomai.
Pirmosios festivalio dienos herojumi išrinktas Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Antrą festivalio dieną apdovanota braliukų kapelija „Hagenskalna muzikanti“ iš Rygos (Latvija), kapela iš Piarnu (Estija), festivalio atradimas – armonikų kūrėjas, kelių kolektyvų vadovas Heino Tartes ir jo kolektyvas iš Pilvos (Estija), Salako kultūros namų kapelija „Salako muzikantai“ ir Šiaulių etnokultūros draugijos ansamblis „Turava“.
Šeštadienį geriausia stilizuota kapela pripažinta „Domeikavos seklyčia“, šauniausi – Latgalės (Latvija) krašto muzikantai ir kapelija „Mėguva“ iš Palangos, o muzikantų muzikantu išrinktas Algirdas Mieliauskas iš Molėtų.

Talentas iš Estijos

Talentingasis Heino Tartes kuria unikalias armonikas – liutspiles, jomis groti išmokė jau 200 jaunų žmonių.

Talentingasis Heino Tartes kuria unikalias armonikas – liutspiles, jomis groti išmokė jau 200 jaunų žmonių.

Devyniolikto festivalio „Ant rubežiaus“ atradimas – unikalus kūrėjas, net kelių meno kolektyvų vadovas, muzikantas, pedagogas estas Heino Tartes. Jis gamina savito skambėjimo armonikas (liutspill), kurios išvaizda panašios į vokišką „Honer“. Heino yra sukūręs 80 liutspilių, kuriomis groti išmokė daugiau negu 200 jaunų žmonių. Jis ne tik pats meistrauja ir gamina tas unikalias armonikas, bet ir perduoda savo amato paslaptis – yra išmokęs jau 40 naujų meistrų. Talentingas žmogus apdovanotas Estijos valstybiniu apdovanojimu – Baltojo kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu.
Latvijos liaudies muzikantų asociacijos vadovė Iveta Dukalska „ŪP“ sakė, kad trijų kaimyninių Baltijos šalių muzika savo melodijomis ir ritmika yra panaši, panašūs ir instrumentai. Tik latviška citra yra didesnė už lietuviškas kankles, o nuo mūsų kanklių daug kuo skiriasi estiškosios kannel, kurios yra stačiakampio formos, kitoks grojimo būdas. Įdomus estiškas instrumentas jauram – prie medinės lazdos pritvirtinta viena styga ir įvairūs svambalai. Etninės muzikos specifiką diktuoja regionų tradicijos, žmonių gyvenimo būdas, instrumentai, tam įtakos turi ir šimtametės kaimyninių šalių muzikavimo tradicijos.

Fiksavimas133

Ūkininkė Nijolė Šopienė vaišino karštais sūriais.

Sriubą – už dainą arba posmą

Festivalio metu bulvare plušėjo virėjas Renatas iš klubo „Juonė pastuogė“. Įraudęs nuo karščio jis malkomis kūreno krosnį ir dideliame metaliniame katile virė „Magdelės rubežinę“. Per dvi dienas jis išdalijo 600 porcijų gardžios sriubos. Jei norėjai „rubežinės“ paragauti, turėjai pasakyti eilėraštį, padainuoti, pagroti arba trumpą pasaką pasekti – juk viskas turi savo kainą. Muzika skambėjo ne tik scenoje, bet ir visame bulvare.
Mugėje savo dirbinius eksponavo ir pardavinėjo tautodailininkai, pyragus, duoną, sūrius siūlė ūkininkai. Visiems labai patiko Šiaulių rajono ūkininkės Nijolės Šopienės kulinarinio paveldo produktai – sūriai. Dailūs ir originalūs buvo Romos ir Sigito Karvelių iš Ukmergės mediniai gaminiai, kuriuos jie patys ir pardavinėjo.

Festivalis Šiauliuose – tikras smagumėlis.

Festivalis Šiauliuose – tikras smagumėlis.

Fiksavimas135

Liaudiška muzika skambėjo Šiaulių gatvėse.

Liaudiška muzika skambėjo Šiaulių gatvėse.

Liaudiška muzika skambėjo Šiaulių gatvėse.

Aldona SIREIKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos