Furos konkuruoja su grūdvežiais

Šiandien eksportuojamų grūdų kelias nuo lauko iki laivo sklandesnis nei prieš penkerius metus, kai eksportuotojai sukėlė didelį triukšmą ir net prašė įsikišti šalies Vyriausybę susidariusiai situacijai spręsti. Anuomet katastrofiškai trūko geležinkelio vagonų-grūdvežių grūdams vežti, o į Klaipėdos uostą laiku neatplaukė laivai jiems išplukdyti. Grūdvežiai tapdavo sandėliais ant ratų, autotransportu naudotasi vangiai. Tuo metu viešojoje erdvėje liejosi kategoriški kaltinimai žlugdant vieni kitų verslą. Kokia padėtis šiemet?

Nebloga žinia ūkininkams
Pasak kooperatinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ vadovo Valdo Šarūno, „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis grūdų supirkėjai naudojasi, bet nuolat ieško ir alternatyvų. „Žiūrint iš grūdų supirkėjų pusės, valstybės įmonei lankstumo trūksta. Visgi vagonų grūdams vežti reikia tik ribotą laiką, nes pardavimų sezonas niekada netrunka visus metus, todėl „Lietuvos geležinkelių“ nustatyta tvarka vagonų nuomos sutartis pasirašyti metams, dvejiem ar trejiems nėra patogi, juo labiau kad už anksčiau nei sutartyje numatyta grąžintus vagonus turime mokėti baudas.
Vagonų nuomos įkainiai pastaruoju metu nedidėjo, tad tai tikriausiai gera žinia ūkininkams, kad už grūdus gaunamų pajamų nemažins pastarasis veiksnys.
Šiandien situacija grūdų eksportuotojams nėra labai priimtina ir, mano nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“ pamažu kerta šaką, ant kurios sėdi, nes autotransportas vis dažniau pasitelkiamas grūdams pervežti. Per pastaruosius kelerius metus pasiekėme, kad derlių į uostą sunkvežimiais ir geležinkeliais vežame lygiai perpus. O prieš trejetą metų naudojomės praktiškai tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis. Žinoma, kiekvienas eksportuotojas renkasi, kas pigiau. Tad kuo tolimesnis rajonas, tuo pigiau vežti geležinkeliais, ir priešingai, artimesniais atstumais grūdus pervežti pigiau autotransportu“, – teigė bendrovės vadovas V. Šarūnas. Ir pridūrė, kad valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ nors kai kuriais klausimais ir leidžiasi į derybas, visgi naudojasi dominuojančia padėtimi žinodami, kad tos bendrovės, kurios turi didelius elevatorius ir prieinančias geležinkelio atšakas, niekur nedings, turės šiuo transportu naudotis.

Naudojasi visais galimais būdais
AB „Linas Agro Group“ Baltijos grūdų prekybos skyriaus vadovas Dainius Pilkauskas minėjo, jog visa grūdų derliaus logistika labai priklauso nuo konkrečių sąlygų: derliaus gausos, oro sąlygų jį nuimant ir kai kurių kitų veiksnių. „Šiais metais grūdų derliaus tikimės truputį mažesnio nei pernai. Būdai juos gabenti į uostą yra du – geležinkeliais ir autotransportu. Kadangi iki mūsų elevatorių prieina geležinkelio atšakos, suprantama, kad tuo naudojamės. Pastaraisiais metais „Lietuvos geležinkelių“ įvesta tvarka, pagal kurią vagonus siūloma nuomotis vieniems, dvejiem, trejiems metams ar tik pagal paraiškas keliems mėnesiams, iš dalies yra gera. Mes, apskaičiavę galimą riziką, naudojamės visais variantais. Kai kada, kai randame pigiau, vagonus grūdams nuomojamės iš kitų šalių, pavyzdžiui, Latvijos, Ukrainos. Kad „Lietuvos geležinkeliai“ elgiasi ekonomiškai logiškai ir bando gauti sau maksimaliai naudingą kainą, suprantame visi. Tik ar neperlenkia lazdos? Gal šiek tiek, nes grūdų eksportuotojai vis dažniau renkasi automobilių transportą. Derybos su „Lietuvos geležinkeliais“ ir šiuo metu vyksta tiek individualiai, tiek per asociacijas. Bet dar kartą pabrėžiu, kad, jūrų uostui ypač pagerinus grūdų priėmimo ir saugojimo sąlygas, juos vežti autotransportu tampa vis patogiau ir pigiau. Tad šis argumentas derybose su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl sąlygų bei įkainių yra labai svarus, ir tikėtina, kad tokia situacija kaip 2011 m., kai pagalbos spręsti problemą kreipėmės net į Ministrą Pirmininką, nepasikartos niekada“, – pasakojo D. Pilkauskas.

Grūdų kroviniai „ant ratų“ nebestovi
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius, pasididžiavęs, jog jų kompanija yra viena daugiausia eksportuojamų lietuviškų grūdų bei kitų birių žemės ūkio produktų Klaipėdos uoste perkraunančių įmonių bei turinti didžiausius tokių krovinių kaupimo ir sandėliavimo pajėgumus, sakė: „Nuo 2012 m. kompanija eksploatuoja vieną moderniausių ir didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio produktų krovos –
eksporto ir importo – terminalų, kurio 8 atskirų sekcijų talpa yra 160 tūkst. kub. m. 2014–2015 metais pastatytos dar dvi papildomos talpyklos biriems žemės ūkio produktams saugoti. Iš viso šiuo metu vien žemės ūkio produktams kaupti „BEGA“ turi 10 atskirų sandėlių ir talpyklų, kurių bendra talpa siekia apie 250 tūkst. kub. m. Grūdų tilptų apie 170 tūkst. tonų.“
Pasak G. Gudavičiaus, grūdai atvežami tiek geležinkelio vagonais, tiek autotransportu, o per parą kompanija pajėgi priimti bei perkrauti apie 200 vagonų ir iki 400 mašinų su jais. „Vagonai ir sunkvežimiai iškraunami specializuotame iškrovos poste.
Autotransportui priimti įrengta speciali aikštelė, joje veikia grūdų mėginių paėmimo punktai, atliekami laboratoriniai tyrimai, krovinys sveriamas, – pasakojo jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ atstovas. – Kartu su partneriais kompanijoje pastatyta grūdų valymo ir džiovinimo įranga. Mūsų infrastruktūros parametrai leidžia pakrauti grūdus į laivus maksimaliai didelėmis partijomis, siekiančiomis 75 tūkst. t, o 2014 m. „BEGOJE“ buvo pakrauta didžiausia Klaipėdos uosto istorijoje grūdų partija – 74 tūkst. t, kuri iki šiol dar nėra viršyta.“ G. Gudavičiaus teigimu, atsižvelgiant į tai, esamų grūdų talpyklų užtenka sukaupti išsyk dvi „Post Panamax“, didžiausių, kokius tik gali priimti Klaipėdos uostas, laivų partijas arba 3 mažesnių, dažniausiai grūdų eksportui naudojamų laivų partijas.
„Per 2015 m. kompanija iš viso perkrovė 1,2 mln. t žemės ūkio produktų. Šiuo metu laukiama naujo derliaus grūdų eksporto sezono, kuriam tiek talpyklos, tiek krovos technologijos bei įranga yra paruoštos, – kalbėjo G. Gudavičius. – Planuojama, kad per 2016 m. birių žemės ūkio produktų, tarp jų – lietuviškų eksportinių grūdų bei kitų augalų, krova padidės.“
Apie atvejus, kai grūdų krova uoste sustoja, nes laiku neatplaukė laivas ir vagonai su grūdais tampa laikinomis saugyklomis, G. Gudavičius sakė: „Mūsų kompanija laivų nefrachtuoja, tad nieko negalime atsakyti dėl jų atplaukimo grafikų. Laivus užsisako eksportuotojai. Bet kuriuo atveju, pagal tai, kiek turime talpyklų, praktiškai nebūna atvejų, kad krovinys stovėtų „ant ratų“. Viską, kas atkeliauja vagonais ar autotransportu, kaupiame talpyklose. Atsižvelgdami į eksportuotojų poreikius, planuojame jų plotus ateityje dar didinti“, – teigė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ atstovas.

Prie sąlygų prisitaikė
Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas, prieš kurį laiką vadovavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijai, prisimena, kad ankstesniais metais būta didelių konfliktų ir nepasitenkinimo „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis. „Ši valstybės įmonė tikrai labai nelanksčiai bendrauja su grūdų eksportuotojais. Dėl savo nustatytų reikalavimų, taisyklių, pervežimo įkainių derasi labai sunkiai. Tačiau šiuo metu, sakyčiau, nusistovėjo tam tikra tvarka, grūdų eksporto įmonės prisitaikė prie esamų sąlygų ir, kiek pamenu, pernai ekstremalių situa­cijų jau nebekilo“, – „ŪP“ sakė R. Majauskas.
Automobilių ir geležinkelio transportu grūdų eksportuotojus aprūpinanti logistikos kompanija „Baltijos eksporto grupė“ vilkikus javapjūtės sezonui atsisiunčia ir iš Baltarusijos, Ukrainos. Todėl transporto paslaugas elevatoriams gali teikti gerokai pigiau. Įkainiai priartėja prie siūlomų AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Andriaus VRAŠINSKO nuotrauka