Gal sumažės pašalpų prašytojų kaime?

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva LIUGIENĖ.

Nedarbo lygis kaime didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje, žemės ūkyje labiau jaučiamas sezoniškumas. Vis dėlto pastaraisiais metais buvo stebimas tam tikras atsigavimas, kuriamos naujos darbo vietos. Šių metų antrąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, žemės ūkyje, miškininkystėje bei žuvininkystėje dirbo 123,2 tūkst. gyventojų – 12,6 tūkst. daugiau negu pernai tuo pačiu laiku.
Kokios šiandien galimybės darbą susirasti kaime? Ar jis yra pasirengęs atlaikyti dar vieną išmėginimą, jeigu, sumažėjus žemės ūkio produkcijos poreikiui, tektų mažinti gamybos apimtis? Su Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva LIUGIENE kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ.

– Šiuo metu agropramoniniame sektoriuje kilęs tam tikras sąmyšis dėl Rusijos paskelbto žemės ūkio produktų embargo. Ar dar negaunate nerimo signalų iš maisto produktų perdirbimo įmonių, transporto ir logistikos apie pirmuosius atleidimus ar pasirengimą tam?
– Darbo birža palaiko ryšį su darbdaviais, situacija yra stebima. Darbuotojų atleidimas nėra planuojamas kaip pirmas įmonės veiksmas reaguojant į susidariusią situaciją. Šiuo metu nėra gauta pranešimų apie atleidimus, nėra fiksuojama bedarbių skaičiaus augimo dėl Rusijos sankcijų.

– Šiandien darbo ieškantiems asmenims skirtoje skiltyje radau per 7 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų vos keli buvo skirti žemės ūkio darbams, daugiau užsienyje. Ar tai įprasta situacija?
– Rugpjūčio 13 d. Lietuvos darbo biržoje buvo 171 laisva darbo vieta žemės ūkio srities darbuotojams: 6 – aukštos kvalifikacijos specialistams, 133 – kvalifikuotiems darbininkams, 32 – nekvalifikuotiems darbininkams. Šie darbai siūlomi Lietuvoje. Darbdaviai šiuo metu vis dar ieško traktorininkų ir kvalifikuotų šiltnamio darbininkų. Pasiūlymai dėl darbo žemės ūkyje užsienyje nėra dažnai registruojami. Lietuvos darbo birža darbo ieškantiems asmenims teikia pasiūlymus įsidarbinti tik į darbdavių registruotas laisvas darbo vietas.
Nuo metų pradžios buvo užregistruota 6,3 tūkst. laisvų darbo vietų žemės ūkio srities darbuotojams, tai yra 1,1 tūkst. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet darbdaviai daugiausiai ieškojo traktorininkų, nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkų, kvalifikuotų augalininkystės srities darbininkų.

– Vasarą dėl sezoninių darbų nedarbo statistika pagerėja, tačiau iš esmės proporcijos nesikeičia? Ar nedarbo suvestinių rekordininkais vis dar išlieka Alytaus, Ignalinos, Lazdijų rajonai?
– Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų 2014 m. sausio 1 d. buvo registruota bedarbiais Ignalinos (19,8 proc.), Alytaus (19,2 proc.) ir Lazdijų (18,9 proc.) rajonų savivaldybėse. 2014 m. rugpjūčio 1 d. išliko tie patys rajonai – Alytaus r. (16,1 proc.), Lazdijų r. (15,8 proc.) ir Ignalinos r. (15,4 proc.) savivaldybėse.

– Šiuo metu 10-yje rajonų darbo neturi 13 proc. ir daugiau darbingo amžiaus gyventojų, tai gerokai viršija bendrą šalies vidurkį. O kaip yra kaime?
– Šalies mastu bedarbių, gyvenančių kaimo vietovėse, dalis tarp visų bedarbių svyruoja labai nežymiai. Daugiausia (39,5 proc. visų bedarbių) buvo vasario ir kovo mėnesių pabaigoje, o mažiausiai liepos pabaigoje – 38,9 proc. visų bedarbių.
Antrojo ketvirčio pabaigoje didžiausia dalis bedarbių, prieš tai dirbusių žemės ūkyje (tai tik dalis kaimo gyventojų), registruota Pakruojo (32,4 proc.), Pasvalio (26,9 proc.), Joniškio (22,9 proc.), Kėdainių (20,6 proc.), Radviliškio (21 proc.), Biržų (19 proc.) rajonuose. Bendras registruotas nedarbas šiuose rajonuose liepos pabaigoje buvo: Pakruojo r. – 8,8 proc., Pasvalio r. – 12,2, Joniškio r. – 10,7 proc., Kėdainių r. – 6,9 proc., Radviliškio r. – 10,8 proc. ir Biržų r. – 9,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

– Metus ir ilgiau darbo nerandantys asmenys vadinami ilgalaikiais bedarbiais. Kokia jų dinamika Lietuvoje ir probleminiuose rajonuose? Kita vertus, ar visi nedirbantys asmenys figūruoja Darbo biržoje?
– Palyginti su metų pradžia, ilgalaikių bedarbių dalis sumažėjo nuo 34,6 proc. iki 30,6 proc. Pagrindinė priežastis – struktūrinis nedarbo pobūdis, t.y. registruoti bedarbiai neatitinka registruojamų laisvų darbo vietų. Į registruojamas darbo vietas dar sunkiau įdarbinti praradusius kvalifikaciją ar turinčius nepaklausias profesijas, kas būdinga didžiajai daliai ilgalaikių bedarbių, asmenis.
Ilgalaikiai bedarbiai 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė daugiau nei 50 proc. bedarbių šiose savivaldybėse: Lazdijų – 66,9 proc., Ignalinos – 62,4 proc., Alytaus – 60,3 proc., Kelmės – 57,8, Mažeikių – 57,1, Šakių – 55,9, Alytaus m. – 52,9, Zarasų – 52,8, Joniškio – 50,8 proc.
Rajonuose smulkaus ir vidutinio verslo plėtra gana dinamiška, tačiau daug laisvų darbo vietų nesukuria. Ūkio subjektai, atsigaudami po krizės 2013 m., palyginti su 2012 m., registravo 7 proc. daugiau laisvų darbo vietų, optimizavo darbuotojų skaičių ir šiuo metu gamybos ar paslaugų apimčių beveik nedidina. Taip pat kaimiškuose regionuose bedarbių motyvacijos įsidarbinti nedidina mažesnis negu vidutiniškai šalyje darbo užmokestis. Daugeliui ilgalaikių bedarbių – kaimo gyventojų – dar prisideda didelės nuvykimo į darbą išlaidos.
Įvairios socialinės lengvatos (socialinė piniginė parama, vaikų nemokamas maitinimas, PSD įmokos ir pan.) yra susietos su registracija darbo biržoje, todėl nedirbantys asmenys paprastai joje ir registruojasi.

– Kaip neseniai pranešė Statistikos departamentas, bedarbių skaičius antrąjį metų ketvirtį ir per metus Lietuvoje šiek tiek mažėjo. Ar ši tendencija pastebima ir kaime? Koks darbas čia labiausiai geidžiamas?
– Per šiuos metus Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 4,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, pageidaujančių dirbti žemės ūkio srityje, tai yra 0,7 tūkst. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Daugiausia šie darbo ieškantys asmenys pageidavo įsidarbinti traktorininkais, nekvalifikuotais mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkais, medkirčiais, kvalifikuotais ir nekvalifikuotais miškų ūkio darbininkais, apželdinimo technikais ir darbininkais.

– Ar prognozuojami darbo rinkos pokyčiai Lietuvos kaimiškuose regionuose?
– Darbo rinkos situacija kaimiškuose regionuose neturėtų drastiškai keistis, prognozuojamas sezoninis nedarbo augimas apie 0,5 proc. Padėtis darbo rinkoje priklausys nuo to, kaip įmonės sugebės prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, surasti naujų produkcijos realizavimo rinkų.

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.