Garbanotieji gūžiniai kopūstai: kodėl nesiryžtame auginti?

Savojiniai kopūstai iš kopūstinių daržovių išsiskiria ne tik „garbanomis“, bet ir atsparumu šalčiui, naudingų maisto medžiagų gausa ir kitais pranašumais.

 Roma STARKUTĖ

 LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

 PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

KILMĖ. Savojinis (garbanotasis) gūžinis kopūstas (Erassica oleracea sabauda L.), – dvimetis augalas, kilęs iš Šiaurės Afrikos ir Viduržemio jūros vakarinės dalies. Vardą ši daržovė pelnė Italijos provincijos Savojos garbei, kurioje jie buvo auginami nuo senų laikų.

Šiandien savojiniai kopūstai yra plačiai paplitę Vakarų Europoje ir JAV, kur užima didžiulius plotus. Ten jų sunaudojama daugiau nei kitų rūšių kopūstų, tačiau Lietuvoje nėra populiarūs.

Kodėl nepopuliarūs?

Yra keletas priežasčių: savojinių kopūstų vėlyvosios veislės žiemą laikosi blogiau nei kitų gūžinių kopūstų, jie yra mažiau derlingi ir reikalauja daugiau priežiūros.

GŪŽĖS. Šios rūšies kopūstų galvos yra skirtingos formos – nuo apvalios iki plokščios. Jų masė svyruoja nuo 0,5 iki 3 kg, gūžės puresnės nei baltagūžių kopūstų. Kopūstų gūžėje yra daug lapinių lapų, kurie linkę įtrūkti. Tačiau šie kopūstai yra atsparesni šalčiui nei kitų rūšių. Ypač atsparios šalčiui kai kurios vėlyvųjų savojinių kopūstų veislės.

Gūžių lapai yra gležni, dideli, garbanoti, raukšlėti, gofruoti, žalios spalvos, bet skirtingų atspalvių, priklausomai nuo veislės. Pačios gūžės visada minkštesnės už gūžinių baltųjų kopūstų. Lapai labai švelnūs, sultingi, traškūs ir skanūs. Nors jie rauginimui netinka, turi daugiau naudingų maisto medžiagų nei gūžiniai baltieji kopūstai. Savojiniai kopūstai vartojami tiek švieži, tiek virti, puikiai tinka salotoms gaminti, balandėliams bei įdarams.

VERTĖ. Savojiniuose kopūstuose gausu mikroelementų ir vitaminų. Juose randama vitamino A (beta-karotino), B3, B6, B5, C (iki 95 mg proc.) ir vitamino E. Savojiniai kopūstai yra mažai kaloringi, todėl ypač naudingi laikantis dietos. Juose mažai ląstelienos, tačiau daug baltymų, be to, yra medžiagų, stimuliuojančių organizmo augimą, todėl naudingi vaikams ir paaugliams. Jie turtingi garstyčių aliejaus, fitoncidų.

Medžiagos, esančios kopūstuose, normalizuoja nervų ir virškinimo sistemos darbą, gerina apetitą, stiprina imunitetą, padeda reguliuoti kraujo spaudimą, teigiamai veikia kraujo sudėtį. Šie kopūstai gerina širdies ir kraujagyslių darbą, nes juose yra kalcio, fosforo ir kalio.

Savojiniai kopūstai – idealus baltymų šaltinis, todėl ypač naudinga valgyti mažiems vaikams. Dėl didelio kiekio vitamino C juos pravartu valgyti siekiant apsisaugoti nuo peršalimo ligų, esant nemigai. Be to, kopūstuose esantis vitaminas U padeda susidoroti su kepenų ligomis. Vitaminas K reguliuoja kraujo krešėjimą, todėl geriau gyja žaizdos. Aptinkama ir antioksidanto glutationo.

 KAIP AUGINAME

DAIGAI. Savojiniai kopūstai auginami iš daigų. Sėjos laikas priklauso nuo veislės ankstyvumo. Ankstyvos veislės sėjamos kovo viduryje arba pabaigoje, o vidutinės ir vėlyvos – balandžio viduryje.

Kopūstų daigai gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose), polimeriniuose puodeliuose bei sėjant sėklą tiesiai į žemę šiltnamyje ar lauke į daigyną.

Visą straipsnį skaitykite žurnale rasos nr. 12

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.