Geležinkelininkai nori atsikovoti grūdininkus iš automobilininkų

Nors iki javapjūtės pradžios dar beveik keturi mėnesiai, Lietuvos geležinkelių bendrovė ir grūdų supirkėjai jau rengiasi naujajam grūdų pervežimo sezonui.
Geležinkelininkai susitarė su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija ir netaikys lietuviškų arba užsienietiškų vagonų pateikimo pagal paraišką (tai yra trumpalaikio naudojimo) mokesčio. Dėl nuolatinės nuomos įkainių, kurie netenkina grūdų eksportuotojų, kol kas deramasi. Šių derybų baigtimi turėtų domėtis ir grūdų augintojai, jeigu dar neužmiršo nesenų bjaurių laikų, kai Lietuvos geležinkeliams kaitaliojant grūdvežių skirstymo tvarką, proteguojant rusiškų grūdų importuotojus pritrūkdavo vagonų lietuviškiems rugiams ir kviečiams, o smulkiųjų žemdirbių derlius, kurį geležinkelininkai apskritai atsisakydavo vežti, supiltas į krūvas laukuose vėliau netikdavo net gyvulių pašarams.
Kas privertė pastaruoju metu Vyriausybės ir teisėsaugininkų gerokai prigriebtą, ilgasėdžius vadovus pakeitusią Lietuvos geležinkelių bendrovę nusileisti iš aukštybių ir atsigręžti į grūdininkus?

Pralaimi konkurencinę kovą
„Lietuvos geležinkeliai suinteresuoti pervežti daugiau grūdų. Pajutome, kad pralaimime konkurencinę kovą kelių transportininkams, vilkikų vežėjams. 2014–2016 metais 20 proc. sumažėjo eksportuojamų, importuojamų ir vietiniais Lietuvos geležinkelių maršrutais pervežamų grūdų kiekiai. Pagal šį rodiklį per pastaruosius trejus metus automobilininkai pasivijo geležinkelius – nei vieni, nei kiti neturi pranašumo“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas. Anot M. Dubausko, dėl to nuostolių patiria ne tik geležinkelininkai, bet ir Klaipėdos uosto jūrų krovos kompanijos, nes nemažai grūdų dabar vežama į Liepoją ir ten perkraunama į laivus.

Tikisi uždirbti gerokai daugiau
„Lietuvos geležinkeliai nusprendė nuo balandžio 10 d. netaikyti grūdininkams vagonų pateikimo mokesčio. Tikimės, kad dėl to daugiau pervešime grūdų, o bendrovės pajamos, gaunamos už šią paslaugą, padidės nuo 0,6 mln. iki 3,45 mln. eurų“, – geležinkelininkų planus atskleidė Lietuvos geležinkelių komunikacijos vadovas.
Grūdams pervežti bendrovė įsipareigoja paruošti visus 1 132 turimus šios paskirties vagonus, papildomai 400–500 vagonų tikimasi gauti iš kaimyninių šalių – Baltarusijos, galbūt Latvijos. Grūdininkų duomenimis, nuo rugpjūčio iki gruodžio reikia 1,6 tūkst. vagonų.

Tobulos schemos nėra
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė taip pat tikina, kad grūdų supirkėjams svarbu palaikyti gerus santykius su geležinkelininkais. „Tai viena iš mūsų produkcijos transportavimo rūšių. Renkamės priklausomai nuo atstumo, kuriuo tenka vežti grūdus. Geležinkelių svarba išauga, kai grūdai (taip pat pupos, žirniai) gabenami tolimesniais maršrutais. Bet automobilių pranašumas – nėra prastovų. Kaip matote, kažkokios vienos, universalios grūdų pervežimo schemos niekas dar nesugalvojo“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino D. Ruščiauskienė, paklausta, ar lengva bus asociacijos nariams atsisakyti vilkikų ir vėl krauti grūdus į vagonus.

Skausmingas mokestis už nieką
Grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė tiesiai neatsakė, kada galutinai tikimasi susitarti su geležinkelininkais. „Dabar jie svarsto mūsų pasiūlymus dėl vagonų nuomos mokesčio, kuris, asociacijos nuomone, per didelis. Vis dėlto negalime skubinti savo partnerių Lietuvos geležinkelių“, – tvirtino D. Ruščiauskienė.
Bet tai, kad geležinkelininkai atsisakė nuo 2012 m. galiojusio, dabar 118 eurų už „vienkartinį“ vagoną siekusio mokesčio, D. Ruščiauskienė laiko žingsniu į priekį. Grūdų perdirbėjų asociacijos administracijos vadovės nuomone, tai buvo „skausmingas“ mokestis už „nieką“.

Bėgiais pervežama pusė derliaus
Tačiau grūdininkams nepatinka, kad, sudarius vienerių–trejų metų nuomos sutartis su geležinkelininkais, buvo numatytos didelės baudos grąžinus vagonus anksčiau numatyto laiko. Dabar Lietuvos geležinkeliai siūlo jau ir šešių mėnesių nuomos terminą.
Dėl ankstesnės Lietuvos geležinkelių vadovybės nelankstumo bėgiais grūdų pastaraisiais metais pervežama apie 40 proc. mažiau. 2016 metais – maždaug 2 mln. tonų (apie pusė lietuviško derliaus). Likę grūdai vežami nuosavais ar nuomojamais vilkikais.
Grūdų perdirbėjų asociacijai priklausančios 36 įmonės kasmet superka, panaudoja ir eksportuoja maždaug 4 mln. tonų Lietuvoje užaugintų grūdų (70–75 proc.). Pernai šis sektorius sumokėjo į valstybės biudžetą daugiau nei 51 mln. eurų.

Augalininkai svarsto
Grūdų augintojams irgi turėtų rūpėti, kad geležinkelininkai susitartų su perdirbėjais vėl daugiau grūdų vežti į uostus geležinkeliais. Juk ankstesniais metais dėl geležinkelininkų „išsidirbinėjimo“ pirmiausia kentėdavo augalininkystės ūkiai. Tačiau kol kas Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nuomonės dėl geležinkelininkų ir perdirbėjų diskusijos negirdėti.
„Kai vadovavau grūdų augintojams, tardavomės su perdirbėjais dėl vieningos laikysenos derantis su geležinkelininkais“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas.
Jo nuomone, grūdus iš didžiųjų elevatorių, patogiomis prieigomis sujungtų su geležinkelio magistralėmis, labiau apsimoka gabenti bėgiais. „Iš ūkininkų kiemų patogiau vežti vilkikų tempiamomis priekabomis – nereikia gaišti laiko krovoms, perkrovoms. Lemia ir atstumai, nuo kurių priklauso paslaugos kaina. Pavyzdžiui, nuo Kauno iki Klaipėdos uosto nugabenti grūdus geležinkeliais kainuoja apie 10 eurų už toną (panašiai ir automobiliais), o nuo Kaišiadorių – brangiau“, – samprotavo žinomas Lietuvos grūdų augintojas R. Majauskas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys