Geltonieji pašto diližanai pabuvojo Kaune

Istorinis pašto kelio žygis pasiekė pusiaukelę ir užsuko į Kauną, kur žygeivius pasitiko būrys persirengusių miestelėnų.

Pastarąjį kartą į Kauną pašto karieta buvo užsukusi bene prieš 200 metų, tad Istorinio pašto kelio geltonųjų karietų atvykimas tapo smagia ir kiek netikėta staigmena miesto gyventojams ir svečiams. Žygeivius pasitiko XIX amžiaus rūbais persirengę kauniečiai bei Ryšių istorijos muziejaus darbuotojai, tarp kurių buvo ir direktorė Giedrė Mikaitienė, kuri perėmė žygeivių atvežtą paštą.

Kiek vėliau kauniečiai turėjo retą, o galbūt ir vienintelę progą pasižiūrėti, kaip atrodo pašto karieta ir pasiklausyti pasakojimų apie pašto darbą ir siuntinių bei laiškų pristatymus. Anot istorinių šaltinių pašto stotyse būdavo laikomas nustatytas arklių skaičius. Kauno pašto stotyje buvo privaloma laikyti 60 arklių, o stotyse palei Kauno plentą po – 48. Judėjimas keliais buvo palyginti brangus, todėl nelabai intensyvus. Pagal išlikusius Kauno gubernijos duomenis, 1857 metais pašto karietomis pasinaudojo 34,9 tūkstančio keleivių. Kauno pašto stotis buvo įsikūrusi Ryšių istorijos muziejuje, iki šiol šis pastatas išliko beveik nepakitęs.

O šiam Istoriniam pašto žygiui žirgus padėjo paruošti Žemės ūkio ministerija. „Tai didelis ir labai svarbus projektas, kurio dėka dar daugiau žmonių sužinos ne tik apie pašto darbą, bet ir prisimins, kad Lietuva gali didžiuotis nuostabiais žirgais – žemaitukais. Šios veislės žirgai yra ne tik labai gražūs, bet taip pat greiti ir ištvermingi. Parodykime dar kartą pasauliui, kad mūsų žemaitukai yra ne tik patys gražiausi, bet ir ištvermingiausi. Linkiu žygeiviams gero kelio,“ – palinkėjo žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.

Istorinis pašto kelias – tai 800 kilometrų, kuriuos dvejomis pašto karietomis ketina įveikti žygio dalyviai per kiek daugiau nei dvi savaites. Laikinoji sostinė – tai tik pusė maršruto, raitelių laukia dar ilga kelionė ne tik per Lietuvos miestelius. Žygeiviai ketina pasiekti Varšuvą ir būtent Lenkijos sostinėje baigti maršrutą. Senasis pašto kelias XIX amžiaus pirmojoje pusėje sujungė Sankt Peterburgą ir Varšuvą, tuomet šiuo keliu nuolat važiuodavo diližanai, kurie turėjo pristatyti pašto siuntinius. Po beveik 200 metų šią kelionę nutarė pakartoti Klajūnų klubas.

Idėjos autoriai ir iniciatoriai Gintautas Babravičius ir Giedrius Klimkevičius, prie projekto prisidėjo ir žemaitukus paruošė Lietuvos žirgynas.

Žemės ūkio ministerijos informacija

pastas pastas2

pastas4 pastas3