Gimtinės trauka jauną šeimą iš sostinės sugrąžino į Žemaitiją

Keturis vaikučius auginanti jauna Jūratės ir Ramūno Šiaudvyčių šeima didžiausia laime vadina sugrįžimą gyventi iš Vilniaus į Mažeikių rajono Asteikių kaimą. Čia gyvenimas pulsuoja ramiu ir smagiu ritmu, visi sveiki ir šypsosi, namuose – santarvė, kvepia mamos kepta ruginė duona, vieni kitiems sako tikrus ir gražius žodžius, vieni kitų laukia po dienos darbų ir mokslų. Dėl to, kad iškeitė didmiestį į atokią sodybą, laimingi ir tėvai, ir vaikai.

Sugrįžo prie savo šaknų

Neseniai Šiaulių arenoje vykusioje Šeimų šventėje dėmesį atkreipė išskirtinė daugiavaikė šeima: gražus ir smagus buvo tėvų bei vaikų bendravimas, visi gerai nusiteikę, vieni kitiems šypsojosi. Po to, kai Šiaudvyčių šeima nusifotografavo su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu, ją pakalbino ir ŪP korespondentė. Šiaudvyčiai ūkininkauja, augina keturis vaikus, gyvena Mažeikių rajone, Asteikių kaime. Abu sutuoktiniai baigę aukštuosius mokslus, gyveno ir dirbo Vilniuje, bet nutarė persikelti į gimtąją Žemaitiją.

Teisės magistrė Jūratė ir statybos inžinierius Ramūnas daugiau nei dešimtmetį gyveno ir dirbo Vilniuje, turėjo nuosavą namą, iš visų pusių apjuostą miškų. Abu kilę iš Žemaitijos: Ramūno gimtinė yra Kvėdarna (Šilalės r.), o Jūratė gimė Raseinių rajone, paskui augo Viekšnaliuose (Telšių r.), nuo 3 metų – Židikuose (Mažeikių r.), dažnai būdavo pas močiutę Pavandenėje, esančioje Telšių rajone.

Vilniuje anuomet gyvenusius specialistus Jūratę ir Ramūną vis apimdavo nostalgiškos mintys sugrįžti prie savo šaknų – palikti miestą ir apsigyventi kalvotoje Žemaitijoje. Kaip filosofai sako, mintis yra veiksmo pradžia. Taip ir nutiko Šiaudvyčiams: jų sumanymas gyventi gimtojoje Žemaitijoje tapo realybe – jau šeštus metus gyvena ir ūkininkauja Mažeikių rajono Asteikių kaime, kuris yra netoli Židikų. Jūratė romantiškai kalbėjo, jog kaimo trauka buvo stipri dėl daugelio motyvų: viliojo grynas oras, graži gamta, kaime nėra jokių spūsčių, ramus tempas, jokio skubėjimo, daugiau erdvės žvilgsniui įsibėgėti, o kokie įspūdingi ir vis kitokie saulėlydžiai! Šeima jau atrado ir saulėtekius – saulė kas rytą pakyla vis kitokia, justi kokia galinga vėjo jėga, visi žavisi ir žvaigždynais, klausosi paukščių balsų. Dabar po darbų nereikia skubėti į jokį sporto klubą, nebereikia ir meditacijos užsiėmimų – ūkyje viskas vienoje vietoje: kartu ir darbas, ir atokvėpis. Kol apeina gyvulių aptvarus, kol visus ūkio darbus padaro, kartu yra ir puiki mankšta, ir meditacija. Jūratė gražia žemaitiška tarme sako: „Daba y čysta galva“. Supraskite: kaime po galvą švarios mintys laksto.

Laiko didelę mėsinių galvijų bandą

Abu Šiaudvyčiai užaugo kaime, nuo mažumės matė, kaip gyvena sodiečiai, kokius darbus dirba, žinojo kaimo žmonių elgseną, jų būdą. Jiems visa tai įprasta ir artima, į kraują įaugę, todėl po daugelio metų vėl sugrįžus į savo kraštą nereikėjo didelių pastangų, kad suvoktų, kaip teka gyvenimas, kokie pokyčiai kaime. Jūratė ir Ramūnas, nutarę ūkininkauti, sulaukė tėvų paramos, pravertė šių patarimai. Be tėvų pagalbos kažin ar būtų pasiryžę pradėti ūkininkauti. Vėl vaizdingas Jūratės pasakymas: ant pliko lauko tikrai nebūtų kilusi mintis pradėti kurti ūkį. Savo valdas Šiaudvyčiai įregistravo 2015 metais. Deklaruoja 70 ha žemės, didžioji dalis tų plotų skirta pievoms, mat laiko nemažą mėsinių galvijų bandą – turi 140 galvijų, dalis jų mišrūnai, kiti – angusų veislės. Ūkyje darbuojasi abu Šiaudvyčiai, retkarčiais prikimba ir didesnieji vaikai, jokių samdomų žmonių.

Šiaudvyčiams ūkininkavimas yra ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Kaime daug romantikos, nes visi ūkio darbai sukasi gamtoje, žmogus laiką matuoja kitaip – nuo pavasario iki rudens, kol baigiasi darbai pievose ir laukuose, paskui jau pareina į trobas žiemoti. Kaime jis dažniau žvalgosi į dangų, stebi orų permainas. Jūratė sako, jei nori sėkmingai ūkininkauti, turi daug žinoti, todėl be mokymosi – nė krust. Šiuolaikinis ūkininkas turi būti viskuo: vadybininku, finansininku, agronomu, vairuotoju, tiekėju, elektriku, suvirintoju, ekonomistu ir geru planuotoju. Šiaudvyčiai lanko kursus, dalyvauja mokymuose, skaito daug specialiosios literatūros, domisi inovacijomis, rinkos pokyčiais, be to, jiems praverčia tėvų sukaupta patirtis. Jūratės tėvai irgi ūkininkauja, turi pieno ūkį. Ramūnas ūkyje sugeba daug ką pats padaryti, o Jūratė, teisės magistrė, savo žinias pritaiko rengdama projektus, tvarkydama ūkio dokumentaciją.

Dalis Šiaudvyčių valdų skirta ekologiniam ūkininkavimui, jiems aktualu, kad būtų tausojamas dirvožemis, saugoma gamta. Be didelių išvedžiojimų jaunieji ūkininkai pakartoja žinomą tiesą: kiek į žemę įdėsi, tiek atgal gausi. Dirbamosios žemės laukai yra aplinkui namus, šeimos stalui patys užsiaugina daržovių, duonai kepti – grūdų, turi sodą, nereikia pirkti nei pieno, nei kiaušinių. Iš parduotuvės parsiveža tik degtukų ir druskos.

Vaikai – gyvenimo įkvėpimas

Daugiavaikė Šiaudvyčių šeima gyvena vienkiemyje, apie 3 km nuo Židikų miestelio. Visi turi užsiėmimų ir pareigų. Apie kiekvieną vaiką Jūratė pasakojo džiugiai, mat visi keturi savaip žavūs ir įdomūs. Emilija mokosi Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje, šeštokė, dar lanko baseiną, groja pianinu, patinka dailė. Emilija yra puiki pagalbininkė mamai, kepa skanius pyragus, yra sumani mažesniųjų brolių ir sesutės vadeiva. Motiejus mokosi ketvirtoje klasėje, jį traukia technologijos, lanko kompiuterinio programavimo būrelį, robotikos užsiėmimus, groja akordeonu, labai draugiškas ir darbštus berniukas. Dauguma būrelių veikia Mažeikiuose, todėl mama turi suktis greitai, kad suspėtų laiku visur nuvežti. Rapolui penkeri metai, jis visus atjaučia, yra rūpestingas. Geriausias jo draugas yra bočius: jie visur kartu, berniukui patinka ūkis ir gyvuliukai – gal auga būsimasis ūkininkas? Trejų metų Agota yra judri, nebijo aukščio, gali užkopti bet kur.

Originalus namas ir „teisybės langelis“

Ramūnas baigia šeimai pastatyti erdvų gyvenamąjį namą. Jis Vilniuje daugelį metų dirbo statybose, yra diplomuotas statybos inžinierius, jo specializacija – medinių pastatų statyba. Jūratė tuoj pagiria vyrą: jis labai kruopštus ir darbštus. Pavasarį Šiaudvyčiai jau ketina švęsti įkurtuves pačių pasistatytame moderniame name, kurio karkasas yra medinis, sienos šiaudinės, aptinkuotos moliu. Iš lauko namas apkaltas ir nudažytas romantiška, pavasario gaiva kvepiančia spalva. Namą statė visi: vyras pamatus mūrijo, žmona su vaikais akmenis nešiojo, bet pagrindinis visų darbų meistras, žinoma, Ramūnas. Į talką atskubėdavo būrys gerų draugų. Namo viduje yra „teisybės langelis“. Jūratė šypsodamasi sako: pažiūrėję į sienoje esantį apvalų langelį sužinosite visą tiesą, iš ko jų namas pastatytas – iš šiaudų ir molio.

Ne visur kaimas degradavęs ir tuščias. Jūratė pastebi gerų pokyčių: pamažu tuštėjantis sodžius įgyja gyvybės, transformuojasi į patrauklų, modernų, imlų ir jaukų kaimą. Gera tendencija: kaime įsikuria nemažai jaunų šeimų, vieni perka sodybas, kiti paveldi tėvų ir senelių ūkius.

Šiaudvyčių šeima džiaugiasi gyvenimu vienkiemyje. Jų vaikai labiausiai laukia tikros žiemos ir sniego: jiems patinka slidinėti, lipdyti senį besmegenį, žaisti sniego mūšius. Kai nesulaukia baltų pramogų Žemaitijoje, slidinėti šeima išvažiuoja į užsienį. Vaikams patinka pramogos baseine. Po darbų šaunioji šeimynėlė turi įdomių užsiėmimų: šoka, dainuoja, koncertuoja, keliauja. Abu tėvai lanko folkloro ansamblį „Alksna“, vaikai dalyvauja kitame kolektyve, kuris vadinasi „Alksioka“. Sekmadieniais Ramūnas ir vyresnioji dukra Emilija gieda bažnyčioje, Motiejus patarnauja per šv. mišias. Šeima dažnai išsiruošia į kultūros renginius, važiuoja žiūrėti spektaklių, koncertų, lanko savęs tobulinimo seminarus, mokosi amatų. Jūratė yra Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos tėvų tarybos pirmininkė, bendruomenės pirmininkės pavaduotoja. Visiems Šiaudvyčiams patinka žaisti stalo žaidimus, skaityti knygas. Ramūno hobis – medžio darbai, žvejyba, kuriai vis pritrūksta laiko.

Kulinariniai šeimos išbandymai

Naujovėmis besidominčiai ūkininkų Šiaudvyčių šeimynai patinka viskas, kas yra tvaru, natūralu ir sveika. Jūratė žavisi rauginimu ir ypač vertina raugintus maisto produktus. Šeimai patinka raugintos morkos, žiemai prisiraugia daug grybų, jau beveik dešimtmetį valgo Jūratės keptą ruginę duoną su raugu, salotas pagardina namuose darytu uogų actu. Ramūnas irgi išbando kulinarinius savo gebėjimus: ne tik šeimai, bet ir svečiams kartu su vaikais iškepa firminių jautienos kepsnių iš ūkyje užaugintos mėsos. Skoniui sukurti – naminės daržovės ir darže užauginti prieskoniai. Darbšti šeima savo stalui užsiaugina sveikų ir kokybiškų produktų. Ypač visiems smagu, kai derliaus gausa, gamtos dovanomis ir visa pilnatve kvėpuoja dosnusis ruduo. Užaugintos gėrybės pasiekia namus.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė