Grabnyčių žvakė Sartų žirgų lenktynėms?

Sartų žirgų lenktynės yra vienas tų ypatingų renginių, kurie Lietuvą, kaip tautos tradicijas puoselėjančią šalį, šiandien išskiria visos Europos kontekste. Tačiau iš tiesų Sartai – ne tik masinė šventė, bet ir ristūnų veislės žirgų veislininkystės veiklos rezultatas, atspindintis žirgininkų įdirbį ir valstybės strategiją puoselėjant žirgų sportą. Deja, šiandien Respublikinė lenktyninių žirgų lyga (RLŽL), vienijanti didžiąją dalį ristūnų augintojų, su liūdesiu konstatuoja, kad ateinančiais metais Sartų žirgų lenktynės gali ir neįvykti. Ši didžioji Lietuvos žiemos šventė daugiau nei šimtą metų almėdavo vasario pradžioje per Grabnyčias (Kristaus paaukojimo dieną). Simboliška, kad pati grabnyčių žvakė gali būti uždegta ir Sartams.

Ristūnus būtina treniruoti nuolat „Žirgas – ne lenktynių motociklas, kurį, nuvalęs dulkes, gali metus laikyti garaže. Ir vėl užkurti esant reikalui. Ristūną būtina nuolat treniruoti ir prižiūrėti. Tačiau lėšų tam šiemet akivaizdžiai stigs“, – teigia Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorius Vidmantas Isoda, komentuodamas naujas Pagalbos veislininkystei taisykles, kuriomis remiantis skirstoma šiųmetė finansinė parama. RLŽL direktoriaus mintims antrina ir uteniškis ristūnų augintojas Egidijus Gudonis, prieš dvejus metus Talino hipodrome tapęs tarptautinių ristūnų lenktynių „Baltijos taurė“ čempionu, o pernai – Sartų žirgų lenktynių rekordininku ir Didžiojo žiemos prizo laimėtoju. Žirgininkas skaičiuoja, kad vieno ristūno parengimas varžyboms per metus kainuoja 3 tūkst. Eur. O eilinių varžybų–bandymų pirmosios vietos laimėtojas gauna 100 Eur piniginį prizą. Antrosios, trečiosios – perpus mažiau, o kiti varžybų–bandymų dalyviai – šnipštą. „Šiuo metu laikau 12 ristūnų veislės žirgų. Bet jeigu jų nereikia Lietuvai, nereikia ir man. Todėl ieškau, kam galėčiau padovanoti. Kadangi ristūnų sportas nevystomas, nėra ir žirgų rinkos. Blogybė tai, kad žirgininkų organizacijos nuolat kiršinamos tarpusavyje – atimama iš vienų ir pridedama kitiems. Tai – ne išeitis“, - neabejoja E. Gudonis.

Gyvi entuziazmu Visoms valstybės pripažintoms veislininkystės veiklą vykdančioms institucijoms, kitaip tariant, augintojų savivaldos organizacijoms, šiemet skirta 587 tūkst. Eur. Ši suma turi būti išdalyta vadovaujantis nauju ES reglamentu, kuriame numatyta, kad skirtingoms veikloms vykdyti taikomas skirtingas paramos intensyvumas, todėl šios veiklos išskiriamos į dalis: kompensuojamąsias 100 proc. ir kompensuojamąsias 70 proc. 100 proc. kompensaciją augintojų organizacijos gaus tik už kilmės knygų tvarkymą. Tačiau didelę žirgininkų išlaidų dalį sudaro renginių organizavimas. „Lenktyninių žirgų lyga už vienerių varžybų–bandymų organizavimą gaus 636 Eur. Tačiau norint šią sumą „įsisavinti“, važiuotojai privalės pridėti dar 30 proc. savų lėšų. Laimė, organizacijoje esame šiek tiek pinigų sutaupę praėjusiais metais, tad vienus kitus bandymus dar surengsime. O iš viso jų esame suplanavę penkiolika. Be to, tai reglamentuoja ir tarptautinė ristūnų žirgų asociacijas vienijanti organizacija UET, kurios nariai mes esame. Pagal technologiją ristūnai turi bent kartą per dvi savaites bėgti kontrolinėse lenktynėse, norint įvertinti jų pajėgumą. Neišbandydamas žirgo, nežinosi, ko jis vertas. Tačiau žmonės jau atsisako dalyvauti šiuose bandymuose, nes jie, be realios valstybės paramos, daugeliui tampa per brangūs“, - kalba V. Isoda. Pasak jo, valstybės lėšomis Lietuvoje yra išlaikoma ne viena veislininkystės veiklą vykdanti įmonė, tarp jų ir Lietuvos žirgynas, o privatūs ristūnų augintojai, kasmet Lietuvai dovanojantys įspūdingą reginį Dusetose, gauna neproporcingai menkai. „Esame gyvi praktiškai vien entuziazmu. Kokiu prizu gali paskatinti augintoją, kai turi išsiversti su 630 Eur suma? Iš šių pinigų turime susimokėti už medicinos pagalbos ekipažo budėjimą varžybų metu, nes žirgų sportas visada kelia rizikos, už leidimą rengti renginį, už starto mašiną, kuri pagal technologiją yra būtina, už teisėjų darbą. Žodžiu, augintojui nieko ir nelieka. O juk vien atvežti žirgą į varžybų vietą yra toli gražu ne tas pat, kas atsinešti kanarėlę narvelyje. Keistai įsivaizduojama, kad Žemės ūkio ministerija atseikėja 20 tūkst. Eur, suvažiuoja ministerijos vadovai, rėmėjai, dūdų orkestras – ir jau Sartai. Kas yra Sartai be žirgo? Ogi nieko. Ežeras. Kovo 17 d. buvome susirinkę ristūnų augintojai ir priėjome prie liūdnos išvados, kad, jeigu negausime papildomo finansavimo, kitais metais Sartų žirgų lenktynės tikriausiai negalės vykti, nors 110 metų jos džiugino ir žirgininkus, ir žiūrovus“, – konstatuoja Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorius.

Valstybės parama – kaip ramentas V. Isoda ironizuoja, kad jo gimtojoje Suvalkijoje gyvuoja posakis: „skaičiavimas iš palubinsko“, kitaip tariant „iš lubų“, nes, jo nuomone, būtent taip buvo apskaičiuoti įkainiai už varžybų–bandymų organizavimą. „Įkainių sumas skaičiavo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Esą mokslininkai rėmėsi pačių žirgininkų organizacijų pateiktais duomenimis. Taigi, kaip kas sugebėjo, taip savo veiklą ir „pūtė“. Kiek žinau, Žemės ūkio rūmai kaip skėtinė organizacija, rengiant įkainius, nedalyvavo. Stebina, kad už konkūrų varžybų organizavimą įkainis siekia 1882 Eur, už važiavimą kinkiniais – 1233 Eur, o štai už ristūnų išbandymus tik 636 Eur. Ypač skaudu, kad už važiavimo kinkiniais varžybų organizavimą finansavimo aktyviai siekia Lietuvos arklių augintojų asociacija, kuri esą kuria kažkokią mistinę Lietuvos jojamųjų arklių veislę, nors netgi pagal veislininkystės technologiją nėra reikalavimo šiuos žirgus kinkyti į karietą. Važiuoti kinkiniuose iš tiesų galėtų žemaitukai ir Lietuvos sunkieji, tačiau jų augintojai tokių renginių neorganizuoja“, – pasakoja patyręs šalies žirgininkas. „Mes džiaugiamės, jeigu augintojai į varžybas susirenka bent porą kartų per mėnesį, nes brangu. Bandome suktis iš padėties ieškodami rėmėjų. Štai Vasario 16-osios proga turėjome galimybę pasivaržyti Lazdijų miesto šventės metu – parėmė to rajono savivaldybė. O mes papuošėme Lazdijų šventę. Pernai ristūnų varžybų prizams išleidome 140 tūkst. Lt, o valstybės paramos buvome gavę 70 tūkst. Lt. Žodžiu, augintojai moka nario starto mokesčius“, – vardija V. Isoda, pridurdamas, kad Lenktyninių žirgų lygos lūkestis sulaukti didesnio finansavimo – ne gobšumas ar noras pritraukti dėmesį, bet realus nerimas dėl Sartų žirgų lenktynių ateities. Valstybės parama ristūnams – ramentas pačiai valstybei ir jos tradicijoms. Šiuo metu Žemės ūkio rūmuose tebevyksta diskusijos dėl veislininkystės veiklai valstybės skirto „krepšelio“ dalybų. Žemės ūkio ministrė įsakymą „Dėl pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo“ yra pasirašiusi vasario 24 d. Mat šio dokumento nepatvirtinus, be finansavimo lieka veislininkystės veiklą vykdančios ir valstybinės institucijos, ne tik visuomeninės. Tačiau pagal Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio ministerijos pasirašytą sutartį, asociacijoms dar palikta laiko susitarti savivaldai numatyto 587 tūkst. Eur krepšelio ribose. Tad ristūnų augintojai viliasi, kad ir į jų lūkesius bus atsižvelgta.

Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Reginos STUNDIENĖS nuotraukos

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.