Gražūs siekiai ar savireklama?

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Zigmo Vaišvilos nuomone, nelegalių migrantų priėmimo kvotos, paskirstančios, kiek kuri valstybė turėtų jų priimti, yra neteisėtos, nes nebuvo priimtos EP vienbalsiai.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Zigmo Vaišvilos vadovaujama inicia­tyvinė grupė siūlo pripažinti netekusiu galios praėjusių metų lapkričio 26 d. Seimo priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą. Vyriausioji rinkimų komisija antradienį išdavė jai parašų rinkimo lapus. Per du mėnesius surinkus 50 tūkst. parašų iniciatorių projektas turės būti svarstomas Seime. Tačiau dar neįsibėgėjus parašų rinkimo kampanijai, pasigirdo balsų, kad ši iniciatyva – tik signataro akcija prieš Seimo rinkimus, siekiant priminti rinkėjams apie save.

„Nuošalyje neliksime“
„Ūkininko patarėjo“ paklaustas, kodėl ėmėsi iniciatyvos rinkti parašus, kad būtų atšaukti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, Z. Vaišvila retoriškai paklausė: „Ar jūs nematote, kas šiuo metu dedasi su nelegaliais imigrantais? Jie visoje Europoje elgiasi kaip nori, daro ką nori, nepaiso jokių įstatymų. Aš jau nekalbu apie socialines išmokas, lengvatas ir panašiai. Nejaučiate jokio pavojaus?“
Pasak Z. Vaišvilos, tie, kurie mano, kad pas mus tie migrantai neužsibus, klysta. Europos Sąjungoje jau sukurtas mechanizmas: nenori gyventi Lietuvoje – grįžk į Siriją, Iraką ar Šiaurės Afriką. Bet jie, signataro nuomone, negrįš, verčiau jau rinksis šaltą ir nelabai turtingą Lietuvą, o čia siautės taip pat kaip Vokietijoje, Prancūzijoje ar Švedijoje.
„Neapsimetinėkime, kad nieko nematome ir nesuprantame. Nuošalyje mes tikrai neliksime. Lengviausia baksnoti pirštu – blogas Seimas, priėmęs tokį nevykusį prisitaikėlišką įstatymą, bloga Prezidentė, jį pasirašiusi. Bet juk tai palies mus visus, todėl visi ir turime imtis kokių nors priemonių. Gal iš tiesų kažkas suklydo, gal paskubėjo, ko nors nesuprato ar nesitikėjo? Todėl ir kviečiame visus ne konfliktuoti, o bendrai veikti“, – aiškino iniciatyvos idėją Z. Vaišvila.

Kvotas vadina neteisėtomis
Pasak signataro, niekas neturi teisės Lietuvai primesti savo sprendimų – nei Angela Merkel, nei kiti didžiųjų valstybių politikai. Jo nuomone, nelegalių migrantų priėmimo kvotos, paskirstančios, kiek kuri valstybė turėtų jų priimti, yra neteisėtos, nes Europos Parlamente nebuvo priimtos vienbalsiai.
„Vengrija ir Slovėnija jau apskundė tokius veiksmus Europos Teismui. Lenkija ir Slovakija atsisakė priimti migrantus. Airija, Danija, Jungtinė Karalystė irgi pasakė ne, Suomija ir Švedija pradeda grąžinti tuos nelegalius migrantus ir niekas nei jų nubaudė, nei pritaikė kokias nors sankcijas. Tik mes kažkodėl išsigandome ir nuolankiai sutikome, todėl dabar turime galimybę tą klaidą ištaisyti. Ar mes mažiau gerbiame savo valstybę?“ – stebėjosi Z. Vaišvila.

Nelegalai pirmiausia turėtų būti nubausti
Paklaustas, kodėl visus pabėgėlius į Europą vadina nelegalais – ir tuos, kurie pabėgo nuo karo bei žudynių, ir tuos, kurie atvyko į Europą ieškodami geresnio gyvenimo, Z. Vaišvila sakė skirtumo tarp jų nematąs. Ir vieni, ir kiti į Senojo žemyno valstybes atvyko nelegaliai ir vien už tai, jo teigimu, jau turėtų būti pirmiausia nubausti kaip valstybės sienos pažeidėjai.
„Pagaliau, kaip juos atskirsime, kas tikrasis pabėgėlis, o kas – ekonominis migrantas? Vos atvykę į žemyną jie dažniausiai sunaikina savo asmens dokumentus ir tikina bėgantys iš Sirijos. Kas ten ką patikrins, kokia tarpusavio karų nualintos ir sugriautos Sirijos institucija tai patvirtins ar paneigs? Iš pradžių niekas ir nebandė tikrinti, nes A. Merkel vis ragino: greičiau, greičiau. Dabar turime rezultatą. O juk yra tarptautinės konvencijos, kaip turėtų būti priimami prašantieji prieglobsčio, kur jie pirma turi kreiptis, o ne jėga veržtis per visas Europos valstybių sienas. Kaip kitaip juos reikėtų vadinti, jei ne nelegalais? Mes nesame nusiteikę prieš visus prieglobsčio ieškotojus, bet ir čia turėtų būti tvarka, laikomasi įstatymų“, – įsitikinęs iniciatyvinės grupės vadovas.

Tikisi, kad parašus rinkti bus kam
Z. Vaišvilos teigimu, iniciatyvą rinkti parašus palaiko Lietuvos pensininkų, Respublikonų, Lietuvos liaudies partijos, tie, kurie rinko parašus prieš žemės pardavimą užsieniečiams, kiti visuomenininkai.
„Kvietėme ir kitas pagrindines partijas, du kartus buvau susitikęs su jų atstovais. Daugelis jų viešai yra pasisakę prieš dabartinį nelegalių migrantų problemos sprendimą, tačiau imtis veiksmų, ką nors pakeisti nedrįsta. Nepatogu? Galbūt, bet daugelis valstybių jau keičia savo politiką, kodėl mes turėtume būti įsikibę į senąją?“ – svarstė Z. Vaišvila.
Jis įsitikinęs: jei yra bendraminčių branduolys, atsiras ir talkininkų renkant parašus.

Į rinkimus eis su pensininkais
Nuo „Ūkininko patarėjo“ korespondento klausimo, ar visa ši iniciatyva rinkti parašus nėra susijusi su artėjančiais Seimo rinkimais, iš pradžių Z. Vaišvila išsisuko: „Daug metų gyvenau ramiai, aktyviai dalyvavau tik rengiant referendumą dėl atominės elektrinės statybos. Kaip jis baigėsi, visi tikriausiai prisimena. Manau, kad dabar iškilo ne menkesnė problema, kurią turėtume spręsti, todėl ir esu iniciatyvinėje grupėje. Kodėl turėčiau ramiai sėdėti ir tylėti?“
Dar sykį konkrečiai paklaustas – dalyvaus Seimo rinkimuose ar ne, atsakė: „Manau, kad taip. Bet tai visai nesusiję su parašų rinkimu, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai būtų pripažinti netekusiais galios. Ne aš juk prieš rinkimus sugalvojau šią problemą, kuri dabar jaudina visus.“
Z. Vaišvila prisipažino neseniai įstojęs į Lietuvos pensininkų partiją, su kuria teigė ir sieksiąs Seimo nario mandato.
Kodėl pensininkų? „O ką, man jau 59-eri, netrukus įsiliesiu į senjorų gretas, man artimi jų lūkesčiai. Be to, tai labai pilietiškai aktyvi visuomenės dalis“, – teigė signataras.

Paskutinį žodį tars Seimas
Matant, kaip į Europą plūsta tūkstančiai pabėgėlių ir kokių problemų jie jau spėjo sukelti daugelyje valstybių, tikėtina, kad Z. Vaišvilos vadovaujama iniciatyvinė grupė surinks reikalingus parašus. O kas toliau? Ar tai jau pergalė?
„Jei ši iniciatyvinė grupė per du mėnesius, tai yra iki balandžio 9 d., surinks 50 tūkstančių parašų, įstatymo projektas bus pateiktas Seimui ir jis nustatyta tvarka turės jį svarstyti. Toliau jau viskas parlamentarų valioje – priims tai, kas siūloma, ką nors taisys ar iš viso atmes. Visaip gali būti, bet būtinai turės pateiktą projektą svarstyti, suteikiant galimybę iniciatoriams pasisakyti, išdėstyti savo argumentus. Tokiais atvejais Seimas atsižvelgia į situaciją, visuomenės nuomonę, tačiau nebūtinai turi balsuoti už tą iniciatorių pateiktą ir 50 tūkstančių rinkėjų paremtą projektą“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Proga pasižiūrėti, kas negerai

Prof. Algis KRUPAVIČIUS
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas

Pilietinės iniciatyvos, kai bandoma pakeisti visuomenei labai aktualius įstatymus, atkreipti valdžios dėmesį į spręstinas problemas, vertintinos teigiamai. Žinoma, labai daug kas priklauso nuo tų pasiūlymų turinio. Pabėgėlių tema dabar tikrai yra labai aktuali ir svarstyti ją reikia, juo labiau kad dėl to yra susirūpinusi visa Europa.
Diskusijos visuomenėje tikrai reikalingos ir šiuo atveju nematau nieko bloga, kad iniciatyvinė grupė pradeda rinkti parašus, jog mūsų parlamentas svarstytų jų parengtą projektą pripažinti netekusiu galios Seimo priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimą.
Tai padaryti, žinoma, labai sudėtinga, nes šis įstatymas yra susijęs su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais. Visi matome, kas šiuo metu dedasi su pabėgėliais, ne viena Europos šalis jau keičia savo poziciją. Surinkus 50 tūkst. gyventojų parašų, būtų proga sugrįžti prie šio klausimo Seime, dar kartą pažiūrėti, kas jame gerai, o kas taisytina. Visiškai atšaukti įstatymą, manau, nerealu.
Ta pati grupė ketina rinkti gyventojų parašus, kad nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. būtų sumažinta parašų, reikalingų surengti referendumą. Šiuo metu referendumų kartelė tik­rai yra pakelta per aukštai, seniai laikas ją nuleisti žemiau, nes visuomenė praktiškai negali pasinaudoti šia teise.

Tik noras priminti apie save

Vytautas DUMBLIAUSKAS
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas

Manau, kad šia iniciatyva nieko nebus pasiekta. Esame įsipareigoję priimti šiek tiek daugiau kaip tūkstantį pabėgėlių. Tai tarptautinis susitarimas, įtvirtintas mūsų įstatymu. Būtų nerimta, jei staiga pasakytume: apsigalvojome. Mano galva, visas tas parašų rinkimas – tik signataro Zigmo Vaišvilos noras priminti apie save artėjant Seimo rinkimams. Esu per televiziją matęs ne vieną jo spaudos konferenciją Seime pustuštėje salėje. Matyt, žmogus jaučiasi neišklausomas, kad negaili savo laiko tokioms konferencijoms. O juk galėtų kur kas daugiau nuveikti šalies labui kitokiais būdais.
Dėl ketinimų inicijuoti parašų rinkimą, kad būtų pakeistas Referendumo įstatymas, norėčiau priminti, kad tai jau ne pirmas bandymas. Kažkada pakeisti šį įstatymą buvo pasišovusi Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir viskas baigėsi fiasko – parašų surinkti nepavyko. Manau, ši iniciatyva subliūkš ir šį kartą. Reikia labai didelio sukrėtimo, kad būtų ryžtasi sumažinti parašų skaičių referendumui surengti. Be to, reikėtų atsižvelgti ir į dabartinę geopolitinę situaciją, galinčią pažerti įvairių pavojų. Kol visuomenė nėra pasiekusi tokio brandumo laipsnio kaip Šveicarijoje, dviem trečdaliais sumažinti parašų skaičių referendumui surengti būtų tas pat, kas mažamečiam vaikui duoti peilį.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.