Greitųjų kreditų bendrovės: pinigai mūsų, automobilis irgi... mūsų

Greitųjų kreditų bendrovės atkakliai ir vis kitokiais būdais bando užmaskuoti savo tikrąjį vardą, kad vartotojai aiškiai nesuprastų kas slypi už vienos ar kitos paslaugos. Jos prisidengia mokėjimų sistemos ženklais, tokiais kaip „Sving“, taip pat prisistato kaip teikiančios lizingo paslaugas: „Mogo“, „SOS credit“, „Easy Finance“, „Lateko lizingas“, „Uno lizingas“, „mokilizingas“.

Pavadinimų klaidinami žmonės kreipiasi į greitųjų kreditų bendroves tarsi į bankus ar lizingo bendroves ir tikisi, kad sąlygos bei garantijos bus tokios pačios, tačiau smarkiai rizikuoja. Šios bendrovės kviečia klientus sudaryti lizingo sutartį įkeičiant automobilį ir tiesiai skelbia, kad norėdamas gauti paskolą, kredito gavėjas turės perregistruoti automobilį bendrovės vardu. Automobilio savininku klientas vėl taps tik sumokėjęs visas įmokas. Klientai visą išsimokėjimo periodą gali naudotis „nuosavu“ automobiliu, o tai maloningai leidžiančios bendrovės pačios niekuo nerizikuoja. Jei sutarties laikotarpiu (jis gali trukti iki dvejų metų) žmogus praranda automobilį ar laiku nesumoka įmokų, jis netenka ir automobilio, ir sumokėtų įmokų.

Greitieji kreditai skverbiasi ir į atsiskaitymo už pirkinius internetu rinką. Neseniai atsiradęs prekinis ženklas „Sving“ siūlo pirkti išsimokėtinai įvairiose el. prekybos parduotuvėse ir populiariausiuose grupinio pirkimo portaluose. Mažiau atidūs vartotojai gali susigundyti nauju atsiskaitymo būdu, juolab kad žadamas mokėjimo atidėjimas. Jei žmogus neįsigilins į žemiau mažomis pilkomis raidėmis pilkame fone pateikiamą informaciją apie palūkanas bei prekės pabrangimą, jo pirkinys už 1500 Lt per metus gali pabrangti beveik 500 Lt arba 33 proc. „Sving“ sistemos kūrėjas yra greitųjų kreditų bendrovė „MCB Finance“, taip pat valdanti prekinį ženklą „Credit24”.

Lietuvos kredito unijų narių asociacija (LKUNA) perspėja, kad tokie veiksmai nėra sąžiningi nei vartotojų, nei kitų rinkos dalyvių, teikiančių vartojimo kreditus,  nei priežiūros institucijų atžvilgiu. „Nuo 2013 metų vidurio atsakingo skolinimo nuostatų privalo laikytis ir greitųjų kreditų ar lizingo bendrovės. Tačiau rinkoje atsiranda dalyvių, kurie greituosius kreditus bando teikti pasinaudoję teisės aktų spragomis. Pakanka lizingo sutartyje nenumatyti sąlygos išsimokėjus lizingą išpirkti turtą, ir jokie atsakingo skolinimo nuostatai nebetaikomi“, - pabrėžia Lietuvos kredito unijų narių asociacijos vadovė Ernesta Ramaškaitė.

Tokiu būdu greitųjų kreditų bendrovės gali teikti paslaugas, identiškas smulkiajam kreditui, tačiau išvengti Lietuvos banko nustatytų taisyklių, kurių privalo laikytis visi kiti rinkos dalyviai. Pagal atsakingo skolinimo nuostatus visos teikiančios paskolas bendrovės privalo įvertinti paskolos prašančio kliento pajamų bei įsipareigojimų santykį ir numatyti, koks jis galėtų būti paskolos mokėjimo laikotarpiu nepažeidžiant galiojančių nuostatų, taip pat nustatyti pajamų šaltinį, pajamų tvarumą, patį faktą ar žmogus dirba.

Veikdamos tokiu būdu, greitųjų kreditų bendrovės gali nesilaikyti reklamos rekomendacijų. Pastaruoju metu greitųjų kreditų bendrovių reklama televizijoje pastebimai išaugo. Tai vienas brangiausių reklamos kanalų, tačiau akivaizdu, kad „greitukai“ gali sau leisti reklamuotis ir brangiausiu TV reklamos laiku.

„Nors Lietuvos banko priežiūra griežtėja, greitųjų kreditų bendrovės randa būdų kaip teikti brangias ir vartotojams ypatingai nepalankias paslaugas, klaidindamos klientus. Šios įmonės ignoruoja priežiūros institucijų nurodymus ir sąmoningai vengia laikytis įstatymų ir numatytų taisyklių“, – kalba LKUNA vadovė. Jos nuomone, Lietuvos bankas turėtų dar griežčiau reglamentuoti greituosius kreditus teikiančių bendrovių veiklą ir panaikinti įstatymų spragas, kuriomis pasinaudoję „greitukai“ gali dangstytis kitomis veiklomis, išvengti taisyklių laikymosi ir skatinti besaikį, neapgalvotą vartojimą, bei klientų klaidinimą.

E.Ramaškaitė ragina visus žmones būti budrius ir atkreipti dėmesį į tai, kas iš tiesų yra lizingo ar paskolos teikėjas. Taip pat neskubėti priimant sprendimą skolintis didesnę sumų ar prisiimant nebe pirmą įsipareigojimą. Prieš priimant galutinį sprendimą LKUNA pirmininkė rekomenduoja palyginti kelių teikiančių paskolas įstaigų pasiūlymų sąlygas: palūkanų normą, su paskolos administravimu susijusius bei papildomus mokesčius, paskolos mokėjimo ir grąžinimo sąlygas, galutinę grąžinamą sumą, išankstines paskolos grąžinimo sąlygas. Sutarties pasirašymo momentu ypač svarbu kuo atidžiau perskaityti visą paskolos sutartį bei ją lydinčius dokumentus ir priedus, ir įsitikinti, ar jie atitinka žodžiu sutartas sąlygas. Jei kyla įtarimų, verčiau kreiptis į patikimą, licencijuotą ir gerą reputaciją turinčią finansų instituciją ar rinkos priežiūros funkciją atliekantį Lietuvos banką.