Gyvenvietėse – ilgai laukti pokyčiai

Lietuvos kaimuose ir miesteliuose gyventojai nedažnai gali pasigirti turintys vandentiekį ar nuotekų šalinimo sistemą. Neretai vanduo vis dar semiamas iš šulinių, o tualetai – lauko būdelėse. Ne paslaptis ir tai, kad provincijos gyventojai, savarankiškai pasigerinę buitines sąlygas – namuose įsirengę dušą, vonią, tualetą, ne visada tinkamai pasirūpina nuotekų šalinimu. Melioratoriai ir aplinkosaugininkai dažnokai aptinka, kad gyventojų buitinės nuotekos suvestos į nesandarius šulinius, lietaus kanalus, melioracijos griovius, kuriais patenka į atvirus bei gruntinius vandenis ir juos teršia. Tačiau situacija po truputį keičiasi. Panaudodamos europines paramos lėšas, kai kurios savivaldybės ėmėsi kardinalių pokyčių – provincijos gyvenvietėse atsiranda centralizuotos vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos.

Milijoninės investicijos
Vien tik Marijampolės savivaldybėje šiemet planuojama įgyvendinti net 11 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos projektų. Bendrovės „Sūduvos vandenys“ laukia didelis darbymetis. Pernai buvo pasirašytos trys sutartys dėl tęstinių darbų, vyksiančių Buktos, Sasnavos ir Liudvinavo gyvenvietėse. Per sausį ir vasarį planuojama pasirašyti likusias sutartis.
Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos projektų darbai numatomi Patašinėje, Igliaukoje, nuotekų valyklos statyba – Buktoje, pagrindinio miesto kolektoriaus rekonstrukcija ir vandentiekio tinklų rekonstrukcija – Balsupių ir Želsvos gyvenvietėse. Projektams įgyvendinti investicijos sieks 3 milijonus 600 tūkstančių eurų, iš jų tinklų statybai ir rekonstrukcijai Europos Sąjungos lėšos sudaro 2 milijonus 360 tūkstančių eurų, savivaldybės indėlis į tinklų statybą – 450 tūkstančių eurų, UAB „Sūduvos vandenys“ prie rekonstruojamų tinklų prisidės 770 tūkst. eurų. Jau šiemet ne vienos gyvenvietės žmonės galės džiaugtis nauja vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema, kuri turėtų pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir sumažinti aplinkos taršą.
Pirmasis aktyvus vandentiekio bei nuotekų šalinimo projektų įgyvendinimo etapas Marijampolės sav. vyko 2007–2013 metais. Bendrovė „Sūduvos vandenys“ tuomet taip pat vykdė 11 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos projektų, iš jų du tinklų plėtros projektai Marijampolės mieste, kiti – savivaldybės gyvenvietėse. Kai kuriuos projektus pavyko užbaigti, tačiau liko ir nebaigtų, kuriuos po kelerių metų pertraukos ketinama įgyvendinti per artimiausią laikotarpį.
Pasak UAB „Sūduvos vandenys“ direktoriaus Algio Kadišiaus, pirmajame etape tinklų plėtra vyko Pietarių, Puskelnių, Skaisčiūnų, Kumelionių, Narto, Netičkampio, Sasnavos, Liudvinavo, Igliaukos gyvenvietėse. Pastarosiose trijose buvo pastatytos ir naujos nuotekų valyklos. Marijampolės mieste ji buvo iš esmės rekonstruota, pagal šiuolaikinius reikalavimus pastatytas dumblo cechas.
„Iš nuotekų susiformavęs dumblas ceche pūdomas, šio proceso metu išgaunamos biodujos, kurias deginame ir gaminame elektros energiją valyklai. O dumblas virsta granulėmis, kurias ūkininkai naudoja kaip trąšą“, – aiškino modernią dumblo perdirbimo technologiją bendrovės „Sūduvos vandenys“ vadovas.
Praėjusį projektų įgyvendinimo laikotarpį vainikavo darbai Šunskų gyvenvietėje. Čia buvo baigti suvedžioti trūkstami vandentiekio tinklai ir įrengta nuotekų šalinimo sistema, pastatyta nuotekų valykla. Investicija siekė 1 milijoną 100 tūkst. eurų.
„Visose kitose gyvenvietėse darbus atlikome tik iš dalies, nes pinigų nebuvo tiek, kiek reikia. Juos ketiname baigti šiame naujajame projektų įgyvendinimo etape“, – aiškino A. Kadišius.

Norai nesutampa su galimybėmis
Pasak direktoriaus, norint žinoti, kiek maždaug kainuoja tokio projekto įgyvendinimo darbai, galima suskaičiuoti: maždaug metras vandentiekio ir nuotekų tinklų, juos kartu tiesiant, kainuoja nuo 105 iki 135 eurų. Išlaidos priklauso nuo ats­tumų. Vienur reikia kilometro tinklų, kitur – kelių ar keliolikos. Pagal ankstesnę praktiką, centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai paklojami tik iki gyventojo privataus sklypo ribos. Iki sodybos pastatų vandentiekio ir nuotekų tinklai tiesiami atskiru susitarimu ir už jo paties lėšas.
„Šiuos darbus atlieka mūsų rangovai ir ta kaina gyventojams tėra tik simbolinė – 10 eurų už metrą. Tačiau kartais kyla problemų, ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis, nes kai kurie, visą gyvenimą praleidę be vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, įsitikinę, kad jiems to ir nereikia. Neva, pakanka šulinio ir lauko tualeto. Žinoma, žmones galima suprasti, nes neužtenka vien atvesti tinklų vamzdžius iki pastato, reikia gyventojui įsirengti vonią, tualetą, dušą, įsigyti visą santechnikos įrangą, o tai gana brangiai kainuoja. Ne kiekvienas žmogus iš pensijos tai išgali. Ne visada centralizuotų tinklų pageidauja ir tie, kurie vienaip ar kitaip yra išsprendę vandentiekio ir nuotekų tvarkymo reikalus. Kol kas jokios prievolės nėra, o mes priversti gyventojus jungtis prie centralizuotos sistemos taip pat neturime teisės. Kartais iškyla problema ir dėl to, kad gyventojai būna išvykę dirbti ir gyventi į užsienį, o čia namai likę tušti ar įleisti nuomininkai, tad nėra su kuo tartis, vesti ar ne į pastatus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Nuomininkas juk neinvestuos į svetimą turtą. Tad kai kurios sodybos taip ir lieka neprisijungusios prie bendrų tinklų. Šių projektų rengimo pradžioje buvo svarstoma ir toks variantas: gyvenvietėse klojant centralizuotus tinklus ties kiekvienu individualiu gyventojo valdos sklypu palikti galimybę jiems kada nori prisijungti prie bendrų vandens ir nuotekų šalinimo tinklų. Tai buvo tikrai logiškas pasiūlymas, nes galbūt gyventojas dabar nenori ar negali jungtis, tačiau gal jis ar tas, kas gyvens tuose namuose, vėliau norės tai padaryti. Tačiau sutartyse su Projektų valdymo agentūra buvo įrašyta, kad mes privalom prijungti be išlygų visus gyvenvietėse esančius pastatus. Ruošiant projektą pateikiamas ir gyvenvietės planas su visomis gatvėmis ir pastatais. Suskaičiuojama, kiek yra namų, ir reikalaujama, kad visi jie būtų sujungti į centralizuotą sistemą projekto įgyvendinimo metu. Tačiau tikrai ne visada tai įmanoma, tad lieka namų su neįvestais tinklais ir praktiškai be galimybės prie jų vėliau prisijungti“, – sakė UAB „Sūduvos vandenys“ vadovas.

Sasnavoje vėl prasidės darbai
Praėjusiame vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros etape 2007–2013 metais projektas buvo vykdomas ir Sasnavos gyvenvietėje, turinčioje 599 gyventojus. Tačiau jis nebuvo baigtas. Tik centrinėje miestelio dalyje buvo suvedžioti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, o likusioji dalis gyventojų liko laukti kito etapo. Pasak Sasnavos seniūnės Nijolės Smilgienės, pirmajame etape buvo paklota apie 1650 m tinklų ir galimybę prisijungti turėjo 115 gyventojų. Nuotekų tinklų nutiesta apie 770 m, bet jungtis prie jų galėjo tik apie 50 gyventojų.
„Labai laukėme antrojo projekto etapo, nes didžioji dalis Sasnavos miestelio liko be vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Džiaugiamės, kad projektavimas jau baigiamas ir šį pavasarį vėl bus pradėti tinklų tiesimo darbai. Žinoma, yra tokių gyventojų, kurie nenori jungtis prie bendrų tinklų, tai kai kurie senyvo amžiaus ar vieniši žmonės ar neturintys pakankamai pajamų, neprijungtos liks ir kelios tuščios sodybos, tačiau tai tik pavieniai atvejai. Sasnava – patraukli jaunoms šeimoms, jos nori gyventi turėdamos šiuolaikinius patogumus. Jau yra pasirašyta sutartis su rangovais – UAB „Sumeda“. Darbų vertė sieks 611 tūkst. eurų, bus paklota apie 3930 m nuotekų tinklų, galimybę pasijungti turės per 200 gyventojų, t. y. apie 85 būstai. Vandentiekio tinklų bus nutiesta apie 1300 m, prie jų prisijungti galės apie 100 gyventojų, t. y. maždaug 45 būstai. Įgyvendinus šį projektą, beveik visi Sasnavos gyventojai turės vandentiekį ir nuotekų šalinimo tinklus“, – džiaugiasi seniūnė.
N. Smilgienė tikina, kad tie gyventojai, kuriems jau buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija, yra patenkinti ir kol kas kompensacijų į seniūniją nesikreipė, nes mokesčiai nėra dideli. Vandens kokybė taip pat gera, mat 2005 m. Sasnavoje pastatyti geležies šalinimo įrenginiai, tad miestelis džiaugiasi didele pažanga.

Džiaugiasi naujovėmis
Jauna sasnaviečių Irmos ir Remigijaus Eidukevičių šeima, netrukus susilauksianti trečiojo vaikelio, labai džiaugiasi, kad jų namus jau su pirmuoju projektu pasiekė vandentiekio ir nuotekų tinklai.
„Anksčiau vandenį pumpuodavome iš šulinio siurbliuku, o tualetas buvo lauke. Dabar viską turime namuose – vandentiekį, vonią, tualetą. Tinklai buvo atvesti iki sklypo ribos, tačiau su rangovais sudarėme sutartį ir jie buvo nutiesti iki namo. Sumokėjome, kiek reikėjo, ir pasibaigė rūpesčiai. Per mėnesį už vandenį ir nuotekas mokame apie 20 eurų, manau, tai nėra labai didelė suma. Visada turime gero vandens tiek, kiek reikia, niekada jis neužšąla, kanalizacija niekada nėra užsikimšusi. Turime namuose kelis didelius akvariumus, tad jiems taip pat reikia nemažai vandens. Dabar visiems jo užtenka. Gyvenimo kokybė šiame provincijos miestelyje tikrai pagerėjo“, – tikino jauna moteris.
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir kitų Marijampolės sav. gyvenviečių žmonės, kuriuos jau šiemet turėtų pasiekti vandentiekio ir nuotekų tinklai.

Milda JONKIENĖ
ŪP korespondentė