Gyvulių sėklintojai kelia triukšmą dėl perteklinių reikalavimų

Dažnai bet kokia naujovė, kol prie jos priprantame, sukelia tam tikrų nepatogumų ir šiokį tokį pasipriešinimą jai. Bet nauji reikalavimai veterinarijos gydytojams, sėklinantiems gyvulius, sukėlė jau ne pasipriešinimą, o tikrą neigiamų emocijų audrą. Į redakciją kreipėsi Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Bendrosios praktikos sekcijos valdybos pirmininkas Algimantas Lūža ir netverdamas pykčiu išdėstė, jo akimis žiūrint, didelės problemos esmę.

Lūžos teigimu, su Veterinarijos gydytojų asociacija ir kitais socialiniais partneriais nederinta nauja tvarka, kaip reikia sėklinti gyvulius, o svarbiausia, kokius būtinus duomenis teikti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (ŽŪIKVC), buvo patvirtinta tyliai, kažkam reikalingus dalykus paslapčia įteigus atsakingiems Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pareigūnams.

„Visų penkių šalies veislininkystės įmonių atstovai sunerimę, nes Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba (VGVPT) sukūrė tokį nelemtą dalyką, kuris nebuvo derintas su jokiomis žemesnėmis instancijomis – nei su Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komitetu, nei su Veterinarijos gydytojų asociacija, konkrečiai – su veterinarijos gydytojais sėklintojais, nei su kitais suinteresuotais asmenimis“, – piktinosi A. Lūža.

Dar dirbant buvusiam žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai, jo viceministrė Živilė Pinskuvienė leptelėjo, kad Lietuvoje klesti nelegalios gyvulių spermos verslas ir jį reikia kuo greičiau bei griežčiau pažaboti. Tokia komanda buvo ir duota – greitai parengti ir išleisti įsakymą, kuris leis tikrinti, skaičiuoti, reguliuoti.

„Ž. Pinskuvienės teiginiui apie nelegalų gyvulių spermos verslą pagrindo nebuvo ir nėra jokio, – kategoriškai tvirtino A. Lūža ir čia pat, sau prieštaraudamas, pridūrė: – Na, gal kur nors, koks nors menkas neatitikimas ir galėjo būti, ypač šalies pasienio regionuose.“

Pasak A. Lūžos, pagal naujuosius reikalavimus, apibrėžtus Spermos apskaitos programos ir kergimo arba sėklinimo registracijos naudotojo vadove, fiziniams ir juridiniams asmenims, teikiantiems gyvulių sėklinimo paslaugas, bei ūkininkams, kurie sėklina gyvulius savo bandoje, vieną kartą per mėnesį, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atlikto sėklinimo, privaloma perduoti duomenis apie apsėklintus galvijus ar kiaules per Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro parengtą interneto tinklalapį į interaktyviąją galvijų ar kiaulių sėklinimo duomenų bazę ir užtikrinti perduodamų duomenų teisingumą.

„Visas didžiulis darbas uždėtas ant privataus veterinarijos gydytojo ar sėklintojo pečių. Mes visada gyvulių spermą pirkome pagal sąskaitas, užsiregistravę. Niekada nėra buvę sutrikimų, apskaita visada buvo vykdoma šimtu procentu. Šiuo metu didžiausia bėda yra ta, kad ŽŪIKVC neveikia sistema, su kuria mes turime dirbti, žmonės negali normaliai atlikti savo pareigų. Esu kalbėjęs šia tema su AB Lietuvos veislininkystė direktoriumi, šis patvirtino, jog vargais negalais viską suderino, bet darbui atlikti jam reikėtų vien registravimo ir duomenų perdavimo darbą dirbančio žmogaus, – teigė A. Lūža. – Tad ką daryti privačiam veterinarijos gydytojui, kuris negali begalę laiko skirti skaičiukams suvedinėti? Juolab kad ir reikalaujami duomenys yra gerokai pertekliniai, nes reikalaujama kiekvienos karvės, bandos, ūkio numerio ir šeimininko bei sėklintojo asmens kodų ir dar daugybės kitų skaičių.

Žodžiu, padarytas darbas ir keliami reikalavimai visai nereikalingi gyvulių sėklinimo paslaugas teikiantiesiems, o tik svetimomis rankomis bandoma susirinkti duomenis, svarbius tik VGVPT, ir tam, kad ŽŪIKVC turėtų ką veikti.“

Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas A. Lūžos išsakytoms mintims pritarė. Jo teigimu, ir ankstesnė tvarka buvo gera, nors tobulinti juk galima viską.

 „Niekada jokio kriminalo dėl nelegalios gyvulių spermos nebūta, juk viskas įvežama su veterinariniais sertifikatais. VGVPT sėklintojų darbą tikrina ir tikrino nuolat, jokios nelegalios spermos niekada nerado, išskyrus smulkius pažeidimus. Ir iš viso sunkoka įsivaizduoti ūkininkus, sutinkančius sėklinti gyvulius nelegalia sperma, – kalbėjo E. Gedgaudas. – Daugiausia pasipiktinimo kelia tai, kad rengiant naują įsakymą tikrai nebuvo tartasi nei su ūkininkais, nei su sėklintojais. Jokio derinimo etapo nebuvo, tiesiog teisės aktas buvo įdėtos internete kaip projektas, bet dėmesio į jį nedaug kas atkreipė, ir tokiu būdu jis buvo tiesiog prastumtas be labai reikalingo parengiamojo darbo su socialiniais partneriais.“

Pasak ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininko, ŽŪIKVC atstovai į bet kokius klausimus ar priekaištus atsako vienodai: „Įsakymas galioja, nurodymai duoti ir centras juos vykdo, o svarstyti, ar sprendimas protingas ir geras – ne jų kompetencijoje.“

„Su tokiu požiūriu ir tokiomis taisyklėmis, kurios tikrai nėra baigtos ir tinkamos, toli nenueisime, – įsitikinęs E. Gedgaudas. – Šiuo metu dalis sėklintojų bando prisitaikyti, kita dalis to net bandyti negali, nes nėra parengta pati sistema.

Norime ir stengiamės susidariusią problemą kaip nors spręsti. O tam būtinai turi susitikti ūkininkai, veterinarijos gydytojai ir sėklintojai bei ŽŪIKVC atstovai ir ieškoti sprendimų būdų. Nuomonių ir siūlymų yra įvairių, į tai būtina įsiklausyti, nes kitaip šis projektas ir toliau kels sumaištį bei pasipiktinimą. Negalime dirbti vadovaudamiesi įsakymu, kuris įsigaliojo tikrai pagal „buldozerio principą“ – teigė E. Gedgaudas. – Niekais paverčiama bet kokia valdžios deklaracija, jog rūpinamasi verslo sąlygų lengvinimu, o ką kalbėti apie milijonines lėšas, investuojamas į neparengtas ir neveikiančias programas. Mes esame už kryptingą bendrą darbą, o tam būtinas dialogas ir optimalaus varianto paieška. Seniai praėjo laikai, kai be jokių diskusijų sprendimai buvo „nuleidžiami“ vykdyti“, – ryžtingai dėstė E. Gedgaudas.

VGVPT viršininkas Vilius Rekštys apie priekaištus ir kilusį nepasitenkinimą dėl naujų gyvulių sėklinimo apskaitos reikalavimų „ŪP“ sakė: „Įsakymas, dėl kurio verda aistros, išėjo šių metų sausį. Naują gyvulių kergimo apskaitos programą vykdo ŽŪIKVC, o kadangi tikriausiai niekada nebūna taip, kad naujos kompiuterinės programos veiktų be jokių trikdžių, taip atsitiko ir šįkart. Į atsiradusius keblumus ir kitas pastabas tikrai kreipiame dėmesį. ŽŪIKVC Skaičiavimo centro prašymu buvome sukvietę tiek sėklinimo įmonių atstovus, tiek pačius sėklintojus ir informavome apie minimos programos veikimą, žodžiu, pristatėme, ką ir kaip reikia daryti, – sakė V. Rekštys. – Būta niuansų dėl kompiuterinės programos veikimo spartos, kas jau tikrai yra ne mūsų kompetencija, ir dėl reikalavimo pateikti asmens kodus, nors pagal kitus teisės aktus to reikalauti negalima. Ši problema jau išspręsta ir reikalavimas pakoreguotas.“

Pasak jo, pats įsakymas jokiais būdais neatsirado iš niekur, t.y. patys sėklintojai neturėtų būti pamiršę, kad jie, atlikę darbą, išrašydavo sėklinimo pažymėjimus ir duomenys būdavo suvedami ten, kur reikia. Taigi nieko labai naujo įsakyme nėra.

„Galvijų veisėjai jau naujajai žemės ūkio ministrei yra sakę, kad gyvulių veislininkystė vykdoma chaotiškai ir trūksta tvarkos, tad vieną dieną pageidauti tvarkos, kitą dieną tą pačią tvarką peikti lyg ir nelabai logiška. Bet nė vienos durys neužtrenktos ir nuomonės bei siūlymai išklausomi, sprendimų ieškoma. Žengti turime į priekį bendru sutarimu radę geriausius sprendimus, be diskusijų to nepadarysime. Žinoma, geriau, kai jos vyksta prieš teisės aktų priėmimą, tačiau ir dabar stengiamės išgirsti socialinių partnerių pastabas ir į jas deramai reaguoti“, – teigė V. Rekštys.

Elena RINKEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.