Halal sertifikatas – vartai į plačią rinką

Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Teigiama, kad didžiausią pasaulinę rinką sudaro islamo religijos reikalavimus atitinkantys Halal gaminiai ir pagal judaizmo religijos kanonus pagaminti košeriniai produktai.
Remiantis atliktais mokslo darbais, bendra Halal produktų (maisto, parfumerijos ir kosmetikos, medikamentų, paslaugų ir kt.) rinka sudaro apie 1000 mlrd. JAV dolerių ir yra 4-5 kartus didesnė už košerinių produktų rinką. Pasak Pasaulinio Halal forumo (World Halal Forum) ekspertų, ši rinka kasmet beveik po 10 proc. plečiasi ir tampa viena pelningiausių ir įtakingiausių pasaulyje.
Kaip rodo pasaulinė praktika, apie 80 proc. Halal maisto produktų gaminama ne Islamo šalyse, o apie trečdalį Halal produktų suvartoja ne musulmonai, o tie, kurie Halal sertifikatą laiko produkto kokybės, ekologiškumo, švarumo, sveikumo ir etiškumo garantu.
Lietuvoje Halal kokybės sertifikatus turėjo septynios, o košerinius – trys šalies įmonės. Tačiau nuo 2013-ųjų sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvūnų skerdimo būdą. Ir tik prasidėjus aktyvioms diskusijoms, jog dėl tokio draudimo šalies mėsos augintojai bei perdirbėjai netenka didelės ir pelningos rinkos dalies, imtasi įstatymą vėl keisti.
Gali būti, kad pratęstoje pavasario sesijoje Seime bus priimtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, kurios įteisins vadinamąjį ritualinį skerdimą, t.y. ūkinius gyvūnus bus leidžiama skersti prieš tai neapsvaiginus ir laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos.
skerdenosSeimo Kaimo reikalų komiteto nario Kazio Starkevičiaus įsitikinimu, minimą įstatymo pataisą reikėtų priimti kuo skubiau. Apie ginčus dėl jos reikalingumo jis sako, kad visais laikais vienokie ar kitokie liaudiški skerdimo ritualai egzistavo ir mūsų šalyje.
– Vienas šiandien minimų, gal dažniau linksmame kontekste, kad suvalkiečiai kiaules užkutendavo. Bet juk jo esmė ir yra ta, kad su gyvuliu nebuvo elgiamasi šiurkščiai, stengtasi jam nesukelti baimės ir procedūrą įvykdyti greitai. O jei jau visai atvirai – tai, pavyzdžiui, pagal visus Europos Sąjungos reglamentus, dabar mūsų paukštynuose taikomą vištų skerdimo procedūrą, jeigu ją tektų pademonstruoti, tektų dengti labai „riebia“ S raide. Ir stambiųjų gyvulių skerdimas, prieš tai juos net ir apsvaiginus, bet kokiu atveju nėra pati maloniausia procedūra. Apskritai vien gyvulių išvedimas iš tvarto ir vežimas į skerdyklą jau jiems kelia stresą.
O iš esmės skaudžiai pasimokius, kokia nepatikima mėsos gamintojams ir perdirbėjams yra buvusi palanki Rusijos rinka, būtina ieškoti naujų. Izraelis, arabų šalys ir ne tik – puiki kryptis.
Tačiau be galimybės paruošti produkciją pagal jų religinius reikalavimus ten mūsų gamintojai ir perdirbėjai nepateks. Halal produkcijos importuotojai labai atidžiai nagrinėja ją siūlančių šalių įstatymus. Jeigu įstatymo, leidžiančio ritualinius skerdimus, nėra, nėra jokių galimybių net tartis.
Įstatymo pataisų oponentai tvirtina, kad Lietuvoje nepagaminami tokie kiekiai mėsos produkcijos, kad vertėtų daryti žygius Halal sertifikatui gauti. Tačiau esu įsitikinęs, kad, pataisoms įsigaliojus, atsiras nemažai į jį pretenduojančiųjų. Mūsų šalies mėsos ir jos gaminių eksportui atsivertų didžiulė, šiuo metu neprieinama rinka.
Apie patį ūkinio gyvūnų skerdimą visada galima kalbėti tiek besivadovaujant emocijomis ir meile jiems, tiek verslo sąvokomis. Bet jeigu norime, kad parama gyvulininkystei neliktų tik lozungu, įstatymiškai įteisinti ritualinius skerdimus reikia, – įsitikinęs K. Starkevičius.
Seimo nariui pritarė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys, kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ direktorius Nikolajus Dubnikovas. Pasak jo, į naujas rinkas be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų patekti nebūtų jokių galimybių, todėl galvijininkystės sektorius jų labai laukia.
– Turint galvoje dar ir tai, kad numatoma teikti paramą tiek mėsinių galvijų, tiek pieninių bulių augintojams, argumentai, jog mūsų šalyje nesusidarys reikiami kiekiai produkcijos, tampa nesvarūs. Kadangi ritualiniai skerdimai kurį laiką mūsų šalyje buvo vykdomi, tikriausiai toms skerdykloms net nereikėtų labai didelių naujų investicijų. Šį klausimą reikia išspręsti teisiškai, įstatymo pataisos būtų tikrai teisingas žingsnis, o mėsos gamintojai ir perdirbėjai pagamins reikalingus produkcijos kiekius, kuriuos, svarbiausia, bus kur realizuoti, – sakė N. Dubnikovas.
Pasak UAB „Agaras“, užsiimančios gyvulių supirkimu, mėsos ir jos produktų gamyba, didmenine bei mažmenine prekyba, direktoriaus Petro Vainoro, musulmoniškų šalių rinka yra labai perspektyvi lietuviškam verslui.
– Tenka išgirsti nuomonių, kad nuolaidžiaujame kažkieno užgaidoms. Bet paslaugų teikimo ir prekių gamybos versle klientas visada teisus. Jeigu jo pageidavimai man nepatinka, žinoma, galiu jam prekės neparduoti, tačiau kas tada liks iš mano verslo? Sklando šiokios tokios legendos apie Halal skerdimo ir produkcijos gamybos reikalavimus. Bet tai – išpūstas reikalas. Viskas yra paprasčiausi techniniai dalykai, momentai, kuriuos reikia įvertinti ir nuosekliai laikytis tam tikrų taisyklių. Europos Sąjungos reglamentai reikalauja ūkinius gyvūnus skersti prieš tai juos apsvaiginus, bet juk ten pat yra ir išlygos, leidžiančios atlikti ritualinius skerdimus. Tad mūsų šalies įstatymų leidėjams reikėtų liautis ginčytis šiuo klausimu ir, remiantis ES teisės dokumentais, priimti tiek žemės ūkiui, tiek mėsos perdirbėjams tikrai svarbų įstatymą, kuris realiai leistų įžengti į didžiulę rinką. Jeigu mes to nepadarysime, padarys kiti, – įsitikinęs UAB „Agaras” direktorius.

Brigitos Kymantaitės,  Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės komentaras:

Brigita KYMANTAITĖ  Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė

Brigita KYMANTAITĖ
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė

Kodėl turime prarasti savo poziciją?
Mes kategoriškai pasisakome prieš Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis bus įteisintas vadinamasis ritualinis skerdimas.
Tai labai žiauru, juk neapsvaiginti galvijai perpjovus kak­lo arterijas gali vis dar būti sąmoningi iki dviejų minučių, o kartais net iki keturių, avys – iki 20 sekundžių, o paukščiai – iki 2,5 min.
Iš tiesų Europos Tarybos reglamentas leidžia šalims narėms atlikti tokį skerdimo būdą religinių papročių tikslais. Tačiau svarbu pažymėti, kad ES taip pat leidžia šalims narėms užtikrinti aukštesnius maistui naudojamų gyvūnų apsaugos standartus uždraudžiant tokią praktiką. Šiuo metu Švedijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Maltoje bei Lietuvoje jau yra draudžiamas ritualinis skerdimas be apsvaiginimo.
Lietuva, įvedusi draudimą, atitinka gerokai aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Kodėl turėtume prarasti šią poziciją? Vardan verslo gerovės? Kol kas niekas mums nepateikė įtikinančių argumentų, kad šalies ekonomikai tai atneš juntamos naudos.

Romo Jakubausko, Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro vadovo muftijaus komentaras:

Romas JAKUBAUSKAS  Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro vadovas muftijus

Romas JAKUBAUSKAS
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro vadovas muftijus

Reikalavimai nėra neįmanomi!
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro vadovas muftijusHalal sertifikatus Lietuvoje išduoti gali tik mūsų centras, pripažintas oficialus musulmonų religinis organas Lietuvoje. Pirmuosius Halal sertifikatus išdavėme 2010 m. Noriu pabrėžti, kad Halal sertifikatai buvo išduoti ne tik gyvulių skerdimo įmonėms ir mėsos perdirbėjams, bet ir pieno bei jo produktų gamintojams, vaistažolių fabrikui ir kai kurioms kitoms įmonėms.
Norintieji gauti savo gamybai ar produkcijai Halal sertifikatą turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Šie tikrai nėra neįmanomi. Įmonės, kurios į mus kreipėsi, visos juos puikiausiai įvykdė.
Kadangi kol kas dar nėra sukurto bendro tarptautinio Halal standarto, kuriuo galėtų remtis visos suinteresuotos įmonės, todėl tiek atskiros sertifikavimo organizacijos, tiek skirtingos šalys dažnai kelia kiek skirtingus reikalavimus Halal sertifikavimui. Tačiau esminiai sertifikavimo reikalavimai yra panašūs: produkto sudėtyje nenaudoti jokių islamo draudžiamų vartoti produktų; gyvulių skerdimas turi būti atliekamas pagal visas higienos taisykles ir tam tikrus specifinius islamo reikalavimus; visi produkto realizacijos procesai nuo žaliavų įsigijimo iki galutinio produkto pateikimo turi būti atliekami taip, kad nekontaktuotų su islamo draudžiamomis vartoti medžiagomis bei atitiktų visus higienos reikalavimus.
Kai produktas iš skerdžiamo gyvulio, atsiranda papildomų Halal specifinių reikalavimų. Kad mėsa būtų paženklinta kaip Halal, gyvulys turi būti paskerstas tam tikru būdu aštriu peiliu, kad greitai nukraujuotų, nes islamas draudžia musulmonams vartoti kraują. Taip pat itin svarbu, kad, skerdžiant gyvulį, būtų meldžiamasi Alachui. Ir iš čia išplaukia reikalavimas, kad gyvulį gali skersti tik tikintis musulmonas, apmokytas tiek Halal, tiek šalyje ar regione (ES) priimtų gyvūnų gerovės reikalavimus. Taip pat svarbu tai, kad skerdimo procese negali dalyvauti moterys. Mėsą apdoroti ir kituose procesuose joms dalyvauti jau leidžiama.
Tam tikrų reikalavimų yra valymo ir pakavimo medžiagoms, Halal produktams transportuoti, bet dar sykį noriu pabrėžti – jie nėra neįgyvendinami.
Halal sertifikato suteikimo paslauga, žinoma, kainuoja, bet tikrai tai nėra labai brangu.
Mūsų šalies įmonėms, turiu galvoje ne tik mėsos gamintojus ar perdirbėjus, tikrai verta apsvarstyti galimybes plėstis į Halal produktų rinką, o įstatymu leidus ritualinius skerdimus, palengvėtų ir mūsų centro bendradarbiavimas su VMVT, kaip ir pastarosios su kitų šalių atitinkamomis struktūromis.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.