Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) teritorijoje oficialiai duris atvėrė naujas Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras. ES struktūrinių fondų lėšomis pastatytą centrą sudaro moderni laboratorija ir du universalios paskirties paviljonai, skirti gyvulių parodoms, aukcionams bei mokslo ir verslo renginiams.
ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas, pradėdamas atidarymo ceremoniją ir sveikindamas atvykusius svečius, pabrėžė, kad naujoji infrastruktūra sukurta ne vien šio universiteto, bet viso šalies žemės ūkio poreikiams ir mūsų valstybės reprezentacijai. „Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro įkūrimas universitete sudarys galimybes efektyviau panaudoti mokslinį potencialą sprendžiant svarbias veislininkystės problemas, rengiant specialistus žemės ūkiui, perduodant žinias, formuojant jaunimo praktinis įgūdžius. Taip pat čia bus organizuojamos gyvulininkystės parodos, teikiama metodinė parama, vyks mokymai, konsultacijos, bus teikiamos įvairios paslaugos gyvulių augintojams“, – renginio dalyviams, tarp kurių buvo Seimo narys Kazys Starkevičius, žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė, grupė Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų, mokslo institucijų, Žemės ūkio rūmų atstovų – kalbėjo ASU rektorius. Jo mintims pritarė ir naujojo centro vadovas prof. Vigilijus Jukna, teigęs, jog ateityje čia bus rengiama ir reikšmingiausia bei didžiausia Baltijos regione tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt“, o naujoji laboratorija, atvira tiek patyrusiems mokslininkams, tiek ASU studentams, magistrantams bei doktorantams, jau yra pradėjusi savo veiklą. Joje įsigyta visa reikalinga moderni įranga bei baigiama formuoti specialistų komanda, gebanti ne tik atlikti tyrimus, bet ir sintetinti bei interpretuoti gautų tyrimų rezultatus. „Naujajame centre numatoma sukoncentruoti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius, reikalingus kvalifikuotam gyvulių prekinės ir veislinės vertės vertinimui. Centras pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei mėsos kokybę atliks reproduktorių vertinimą, kontrolinio penėjimo stotyse auginamų reproduktorių palikuonių kontrolinius skerdimus, skerdenų ir mėsos kokybės tyrimus“, – vardijo V. Jukna. Pasak profesoriaus, įsigyta moderni laboratorinė įranga leidžia pagal ES ir pasaulyje pripažintus metodus tirti bei vertinti mėsos kokybę, jos biologinę ir maistinę vertę, nustatyti mėsos pH, sausąsias medžiagas, vandeningumą, vandens rišlumą, baltymų, riebalų, pelenų kiekį, kietumą ir tekstūrą, spalvingumą, virimo nuostolius, amino- ir riebalų rūgščių kiekį ir jų santykį, cholesterolio lygį, o visa tai aktualu tiek augintojams, tiek ir vartotojams, rinkoje vis aktyviau ieškantiems sveikų, kokybiškų mėsos produktų. V. Jukna pastebėjo, kad gyvulininkystė yra viena svarbiausių Lietuvos žemės ūkio šakų, sudaranti ir didžiausią sektoriaus produkcijos eksporto dalį. „Pastaraisiais metais gyvulininkystės sektoriuje atsiskleidė tam tikrų neigiamų tendencijų. Mažėjantis gyvulių skaičius rodo, kad mažėja ūkininkų suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę. Šis verslas, palyginti su augalininkyste, yra mažiau patrauklus, nes jam reikia daugiau darbo išteklių, darbo procesas vyksta nepertraukiamai, todėl žmogui nelieka laiko ne tik kitokiai veiklai, bet ir poilsiui. Tačiau didžiausios gyvulininkystės sektoriaus problemos yra susijusios su mažu pelningumu, sudėtinga, papildomų investicijų reikalaujančia verslo aplinka, gyvulių produktyvumo rodikliais“, – sektoriaus problemas dėstė buvęs žemės ūkio ministras, naujojo centro vadovas, pabrėždamas, kad centro veikla bus įvairialypė: žemdirbiai turės galimybę auginti didesnės prekinės ir veislinės vertės ūkinius gyvūnus, nes naudojantis modernios laboratorijos paslaugomis gerės šalyje auginamų gyvulių genetika, todėl veisliniai gyvūnai bus paklausesni vietinėse bei užsienio rinkose ir kartu didės augintojų pajamos. Projekto investicijos taip pat sustiprins universiteto mokslo, mokymo ir žinių sklaidą. Mat centre sukurta mokslinė bazė gyvulių ir paukščių veislinei vertei tirti bei vertinti, praplėsti parodų ekspozicijų plotai. Mėsos perdirbimo įmonės gerėjant gyvulių mėsinėms savybėms ir mėsos kokybei savo ruožtu galės padidinti gamybos efektyvumą bei konkurencingumą, o vartotojai turės galimybę įsigyti geresnės kokybės mėsos produktų. „Išloš ir valstybė – centras padidins gyvulių ir paukščių prekinę vertę, todėl šalies mastu padidės gyvulininkystės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė ir konkurencingumas“, – neabejojo V. Jukna. Naujosios infrastruktūros, o ypač laboratorijos galimybes teigiamai vertino ir renginyje dalyvavę Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Alvydas Pečiulaitis bei Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Arūnas Rutkauskas, pastebėję, jog, siekiant vystyti efektyvią gyvulių veislininkystę, labai svarbu turėti galimybę patikslinti gyvulių kilmę. Iki šiol mūsų šalies gyvulių augintojai kilmei patikrinti mėginius siųsdavo į Vokietiją ar kitas ES šalis, nes Lietuvoje atlikti tokių tyrimų nebuvo galimybės. O naujojoje laboratorijoje įsigyta įranga leis šią paslaugą gauti ir Lietuvoje. Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras įkurtas rekonstravus ASU teritorijoje jau buvusio paviljono pastatą, šalia kurio įrengtas 400 kv. m ploto laboratorijos priestatas. Greta pastatyti du universalūs (iš viso 4 800 kv. m) paviljonai. ASU naujosios infrastruktūros įkurtuvės kartu yra ir viso didelio ŽŪM iniciatyva pagal KPP 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį ,,Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas“ įgyvendinto apie 7,5 mln. Eur vertės projekto pabaiga. Pagal šį projektą taip pat buvo modernizuotas gyvulininkystės parodų centras ir įsteigtas karantinavimo centras UAB „Panevėžio veislininkystė“ bazėje Algirdiškyje, įkurta avinukų penėjimo stotis UAB „Šeduvos avininkystė“, renovuota AB „Šilutės veislininkystė“, įrengtas specializuotas Gyvulininkystės mokymų centras Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje Dotnuvoje. Didžiausia projekto lėšų suma – apie 3,4 mln. Eur – išleista įkurti Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centrui ASU. Vien laboratorinė šio centro įranga kainavo per 400 tūkst. Eur.
Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė
Laimučio BRUNDZOS nuotraukos