Interneto teikiamos galimybės – beribės

Kaip nepasiklysti šiuolaikinių medijų platumose?

„Ir kaip mes be jo gyvenome?“ – kartkartėmis turbūt daž­nas paklausiame savęs, min­tyje turėdami internetą. Juk be jo šiandien kaip be rankų jaustųsi ne tik aukštųjų technologijų specialistai, bet ir eiliniai žemdirbiai, internetu teikiantys įvairias deklaracijas valstybės institucijoms, tvarkantys ūkio buhalteriją, internete skaitantys agroverslo sektoriui aktualius teisės aktus, jų projektus, ir, be abejo, žinių portaluose turintys galimybę sekti Lietuvos bei viso pasaulio naujienas. Nes internetinė žiniasklaida kiekvienam suteikia galią „pasaulio pulsą“ jausti čia ir dabar.

Skaitytojas tampa bendradarbiu
Ėmus populiarėti internetinei žiniasklaidai buvo netgi prognozuojama, kad spausdinti periodikos leidiniai netrukus apskritai išnyks. Tačiau taip nenutiko. Ir šiuo metu yra teigiama, kad specializuoti laikraščiai bei žurnalai, skirti tam tik­rai suinteresuotai skaitytojų auditorijai, savo populiarumo nepraras. Tačiau sutariama, kad operatyvumu, gebėjimu karščiausią naujieną ištransliuoti nedelsiant internetinė žiniasklaida yra nepralenkiama.
Mūsų šalyje net 85 proc. naujausiomis žiniomis besidominčių „internautų“ dažniausiai lankosi penkiuose didžiuosiuose naujienų portaluose. Šiuos portalus vienijančios Interneto žiniasklaidos asociacijos direktorės Aistės Žilinskienės įsitikinimu, šios tendencijos neturėtų stebinti, nes, nors tiek spausdintinės, tiek internetinės žiniasklaidos tikslas yra tapatus, esminis patrauklumo ir populiarumo skirtumas slypi pačioje technologijoje, t.y. internete. „Išskirtinį privalumą naujienų portalams suteikia raiška.
Yra bent kelios išskirtinės interneto savybės, kurios iš principo keičia informacijos pateikimo galimybes. Tai interaktyvumas, daugialypiškumas, operatyvumas bei formato lankstumas“, – vardija pašnekovė. Anot Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovės, pati svarbiausia naujienų portalų savybė yra interaktyvumas – gyvas ryšys tarp leidinio ir skaitytojų, suteikiantis galimybę kiekvienam žmogui dalyvauti informacijos sklaidos procese.„Interaktyvumas yra technologinė savybė, leidžianti vystyti žiniasklaidos priemonę internete. Naujiena yra nepalyginti išsamesnė, kai apie ją kalba ne tik žurnalistas, bet į ją reaguojantys ir žmonės, rašantys atsiliepimus.
Nėra abejonės, kad skaitytojų pateikta informacija leidžia dėstomą temą matyti platesniu rakursu. Beje, ir Lietuvoje jau yra specializuotų portalų, kuriuose galima ne tik rašyti komentarus, bet netgi dalyvauti ir gyvuose forumuose“, – pastebi pašnekovė, neabejojanti, kad diskusija su skaitytoju interneto žiniasklaidoje turi būti garantuota.
„Girdžiu pasvarstymų, kad žinių portaluose galbūt neturi būti komentarų lauko, kad komentarai kai kuriomis aštriomis temomis yra neleistini. Tačiau tokia nuomonė kertasi su pačia interneto esme, nes internetinė žiniasklaida be galimybės skaitytojui reaguoti į žinią prarastų prasmę. Tai jau būtų nebe interneto žiniasklaidos priemonė, o tekstas, perkeltas į specialų įrenginį. Taigi esminis interneto privalumas liktų neišnaudotas“, – neabejoja A. Žilinskienė.
Jos pastebėjimu, žinių portalų interaktyvumas toli gražu nėra vien skaitytojo atsiliepimai. Žurnalisto tekstą taip pat papildo įvairūs skaitytojų balsavimai, kartu su tekstais pateikiami klausimai. „Pats žurnalistas arba portalo redaktorius pateikia iš teksto kylantį klausimą skaitytojams, o šie reaguoja, vertina keliamą problemą. Taip siekiama, kad žmogus ne tik perskaitytų tekstą, bet ir pareikštų savo nuomonę. Beje, pastaruoju metu naujienų portaluose ne mažiau nei klausimai yra populiarūs ir vertinimai, atėję iš socialinių tinklų, kuomet vienu mygtuko paspaudimu „patinka“ arba „nepatinka“ skaitytojas gali „nuteisti“ ar „išteisinti“ tiek rašinio herojų ar reiškinį, apie kurį kalbama, tiek ir tekstą rašiusį žurnalistą“, – apie interneto žiniasklaidos specifiką dėsto A. Žilinskienė.
Jos pastebėjimu, netgi straipsnio skaitomumas didele dalimi priklauso nuo to, kiek teigiamų skaitytojų vertinimų jis jau sulaukė, nes tai – gairė kitiems skaitytojams. „Kartais atrodo netgi mistiška, kad straipsnio, kurio tema tą dieną gal ir nėra itin aktuali, populiarumas staiga šokteli. Paaiškėja, kad straipsnis yra sulaukęs daug skaitytojų „mygtukų“. Taigi visi įmanomi interaktyvumo atributai, leidžiantys skaitytojui būti aktyviam, interneto žiniasklaidoje būtini“, – neabejoja  A. Žilinskienė. Jos pastebėjimu, interaktyvumas leidėjus įpareigoja pateikti skaitytojams ir įvairių kitų produktų – naujų muzikos įrašų, vaizdo klipų, dailės kūrinių reprodukcijų. Nes šiandieniam skaitytojui vien teksto apie tai, kad atidaryta paroda ar įvyko koncertas, jau nebepakanka.
„Dar viena interneto žiniasklaidos ypatybė – gebėjimas skaitytojams pateikti interaktyvius žemėlapius, kurie leidžia išsigryninti tikslią įvykio vietą. BBC žinių tarnyba tokius žemėlapius šiuo metu deda beveik prie visų tekstų. Kadangi tai reikalauja nemažų papildomų resursų, lietuviški žinių portalai stengiasi, kad interaktyvūs žemėlapiai rastųsi šalia tekstų apie avarijas, didelius kriminalinius nusikaltimus, ypač jei vietovė, kurioje įvyko įvykis, mažiau žinoma. Tarkime, žinių portaluose skaitant straipsnius apie neseniai Baltijos jūroje įvykusią lėktuvo AN-2 katastrofą, kurios metu žuvo du Lietuvos pilotai, skaitytojai interaktyviame žemėlapyje galėjo susirasti ir tikslią tragedijos vietą. Taigi interaktyvumas žiniasklaidos priemonėje daugeliu aspektų praplečia žmogaus regos lauką“, – teigia Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė.

Leidžia sujungti tekstą, vaizdą ir garsą
Kita ne mažiau svarbi interneto žiniasklaidos ypatybė,
A. Žilinskienės pastebėjimu, yra daugialypiškumas. „Internetas su­teikia galimybę sujungti tekstą, vaizdą ir garsą. Be abejo, tai kelia naujų iššūkių ir šioje žiniasklaidoje dirbantiems žurnalistams. Tarkime, žurnalistas nuėjo į spaudos konferenciją planuodamas parašyti tradicinį tekstą. Tačiau jam kyla įtarimų, kad į renginį atėjęs politikas yra apsvaigęs nuo alkoholio. Be abejo, tokiu atveju kur kas efektyviau politiko veblenimą nufilmuoti, negu apie tai parašyti. Todėl pagrindiniu darbo įrankiu interneto portale dirbančiam žurnalistui nūnai yra tapęs išmanusis telefonas, nes juo galima ir filmuoti, ir fotografuoti, ir įrašinėti garsą“, – kalba pašnekovė.
Ji pastebi, kad vizualioji informacijos dalis yra dar vienas neabejotinas internetinės žiniasklaidos privalumas. „Kompiuteris yra ekranas. Įrodyta, kad ekrane žmogui lengviau priimti vaizdinę informaciją. Todėl neatsitiktinai viso pasaulio žinių portalai pastaruoju metu vis labiau suka vizualumo link. Taip pat ir Lietuvoje. Anksčiau nuotrauka tebūdavo iliustruojama viena naujiena, dabar praktiškai kiekviena ir ne itin svarbi žinia iliustruojama nuotraukų albumu, nes pastebima, kad dėmesio sulaukia tik išskirtinai svarbi neiliustruota žinia“, – kalba A. Žilinskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad internete perskaitytą informaciją labai padeda papildyti nuorodos, o spausdintinėje žurnalistui kiekvieną kartą tenka aprašinėti priešistorę. „Internetas leidžia sutrumpinti tekstą, todėl jis lengviau priimamas. Kartais žurnalistui pakanka parašyti vieną sakinį ir jis gali nukreipti skaitytoją į nuorodą ar raktinį žodį. Tarkime, parašoma trumpa žinutė apie nusikaltėliui teismo paskelbtą nuosprendį. Tačiau kartu pridedamos ir nuorodos į kitus straipsnius šia tema – koks buvo įvykdytas nusikaltimas, kaip vyko jo tyrimas ir t.t. Žodžiu, internetas leidžia išvengti ilgų, „paklodinių“ tekstų bei kartojimosi. Kartais netgi poros metų senumo straipsnis vėl tampa labai skaitomas, jei į jį buvo pateikta atitinkama nuoroda“, – kalba pašnekovė, pastebėdama, kad internetas turi ir dar vieną privalumą – internetinės žiniasklaidos leidėjams leidžia kaupti gausius, nesunkiai administruojamus archyvus.

Žinia čia ir dabar
Ilgametę žurnalistinio darbo patirtį turinti A. Žilinskienė pastebi ir dar vieną internetinės žiniasklaidos privalumą – formato lankstumą. „Šiuo atveju ribos nėra – rašai tiek, kiek tuo metu informacijos turi. Tačiau šią informaciją labai operatyviai gali papildyti. Kadangi sparta labai svarbu, visos naujienos skaitytojams turi būti pateikiamos realiu įvykio laiku.
Vėliau tekstas papildomas minučių ir net sekundžių tikslumu. Tarkime, didžiųjų Vakarų šalių naujienų portalų reporteriai, nuvykę į įvykio vietą, kartais rašo savotišką dienoraštį. Šis žanras dažniausiai taikomas aprašant aktualius politinius įvykius, svarbių komisijų posėdžių eigą, teismo procesus, sporto varžybas, žymių žmonių vestuves ir pan. Kadangi tokiais atvejais skaitytojams svarbu žinoti viską, žurnalistas raportuoja apie kiekvieną naują įvykio detalę, kas atvyko, kas ką pasakė ir t.t. Paprastai šį darbą dirba netgi ne vienas žmogus, bet komanda. Pavyzdžiui, JAV prezidentui Barakui Obamai skaitant metinį pranešimą, vienas žinių portalo komandos narys rinko informaciją apie tai, kas tuo metu rašoma oficialiame Baltųjų rūmų tinklalapyje, kitas komentavo pačią prezidento kalbos eigą, trečias domėjosi, ką apie tai kalba JAV gyventojai socialiniuose tinkluose. Žodžiu, portalo skaitytojas galėjo gauti pačią išsamiausią informaciją realiu laiku“, – pasakoja A. Žilinskienė.
Pastaruoju metu, jos pastebėjimu, populiarėja dar viena nauja pasakojimo forma, kuomet žurnalistas aprašo istorijos užkulisius atskleisdamas, kaip rinko medžiagą šiai istorijai, t.y. tai, ko į tradicinį interviu nesudėsi, tačiau kas skaitytojui, be abejo, yra įdomu. Tarkime, kaip žurnalistui pasisekė susitarti su žymiu asmeniu, kaip vyko pokalbis. Lietuvoje kol kas tokios tradicijos dar neturime, tačiau tikėtina, kad netrukus ji atsiras“, – prognozuoja A. Žilinskienė.
Kitas svarbus elementas interneto žiniasklaidoje – vaizdo turinio integracija. Todėl visi populiariausi žinių portalai stengiasi turėti savo televizijas bei kurti autorines laidas.
„Šiuo metu džiugina ir žanrinė interneto žiniasklaidos kaita. Jaučiamas absoliutus komentaro žanro suklestėjimas. Portalai, konkuruodami tarpusavyje, stengiasi „užsiverbuoti“ kuo kompetentingesnių komentatorių, šalyje žinomų žmonių. Skaitytojas, be abejo, iš to tik išlošia“, – neabejoja pašnekovė, pastebėdama, kad interneto žinių portaluose pamažu atgimsta ir tiriamoji žurnalistika, atskleidžianti išskirtinius reiškinius ar sistemines valstybės negeroves.
Reziumuodama savo įžvalgas apie interneto žiniasklaidos išskirtinumą, patrauklumą bei galimybes, A. Žilinskienė taip pat pastebi, kad ši žiniasklaidos forma yra labai glaudžiai susijusi su socialiniais tinklais. O vien socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvoje priskaičiuojama per 1 mln. vartotojų. Todėl didieji žiniasklaidos portalai „Facebooke“ turi savo viešus profilius, kuriuose dedamos naujausios ir aktualiausios publikacijos.

Autorės nuotrauka

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Rašinių ciklą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros tarybos administruojamas Kultūros rėmimo fondas.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.