Investicijos į pieninę ar į mero kėdę?

Biržiečiai netiki, kad verslininkui Valdemarui Valkiūnui net ir už 10 mln. eurų pavyks atgaivinti buvusią Biržų akcinę pieno bendrovę. Pieninės administracinį pastatą, priklausantį „Pieno žvaigždžių“ įmonių grupės Vilniaus padaliniui, šiemet liepos 17 d. smarkiai nuniokojo gaisras.

Lietuvos ir Latvijos verslininkas, buvęs Lietuvos Seimo narys, neparlamentinės Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas Biržų rajone žada įgyvendinti „kosminius“, anot biržiečių, verslo projektus: prikelti bankrutavusią pieninę, vėl pradėti masiškai gaminti „Likėnų“ mineralinį vandenį ir paversti Biržus  „pasaulinio garso kurortu, sveikatingumo miestu”.  Pats verslininkas  sako, kad jam  „krauju apsipila širdis“ dėl  didelio nedarbo Šiaurės Rytų Lietuvoje, žinomi pieno pramonininkai tikisi abipusiškai naudingai bendradarbiauti su V. Valkiūnu, o Biržų r. vadovybė  tvirtina, kad   milijonierius siekia įsiteikti rinkėjams  prieš savivaldybių tarybų ir merų  rinkimus, kuriuose V. Valkiūnas dalyvaus, tik   jo populizmas dar stambesnio  kalibro  negu kai kurių kitų politikų  pomėgis papirkinėti rinkėjus ledais ir raugintais agurkais.

Pieną supirktų brangiau

Dauguma „maitintojos” (Rusijos rinkos) netekusių ir „našlaitėmis” tapusių Lietuvos maisto pramonės įmonių dabar veržiasi į arabų, musulmonų rinkas, o V. Valkiūnas įsitikinęs, kad jo atgaivinta Biržų pieno gamykla suklestėtų gavusi Pekino leidimą pardavinėti sūrius kinams. „Aš nepratęs kartu su visais bėgti būtinai viena kryptimi. O Kinijoje jau užmezgiau verslo ryšius.
Bet niekada nesakiau, kad žiūriu tik į Rytų Aziją”, – „Ūkininko patarėjui” aiškino V. Valkiūnas.
Lietuvos pieno gamintojai aimanuoja, kad lietuviškos pieno supirkimo kainos mažiausios Europos Sąjungoje. „Mokėčiau daugiau. Nesąmonė, kad supirkimo kainos dabar tesiekia 45 lietuviškus centus už kilogramą! Pasityčiojimas iš ūkininkų. Tiek prieš dešimt metų perdirbėjai numesdavo gamintojams”, – tikino V. Valkiūnas, tačiau nepasakė, ar žaliavą pirktų ir Latvijoje, kurioje baigė vidurinę mokyklą, pradėjo savo darbinę biografiją, o Rygoje įgijo psichologijos magistro akademinį laipsnį.

Nuskriausto krašto gelbėtojas

V.Valkiūnas žada nepainioti viešųjų ir privačių interesų – paliktų projektuojamą pieninę savo sūnums, jeigu būtų išrinktas Biržų r. meru. „Mano galvoje daug įvairiausių vizijų. Biržų kraštas paliktas likimo valiai. Kas buvo, tas sugriuvo. Visiškas sąstingis. Pramonė, ūkis nesiplečia, nesivysto. Žmonės emigruoja, išvažiuoja negrįžtamai. Net pinigų Biržuose likusiems artimiesiems iš užsienio pradėjo mažiau siųsti”, – sielvartavo verslininkas V. Valkiūnas. Anot V. Valkiūno, Biržų rajone seniau veikė ne tik akcinė pieno bendrovė, bet ir Vabalninko pieninė. Biržuose pagaminti pieno produktai buvo populiarūs visoje Lietuvoje, juos eksportuodavo net į Japoniją. „Deja, dėl vadovų aplaidumo įmonė bankrutavo. Darbo neteko šimtai biržiečių“, – priminė V. Valkiūnas.
Įprasti ir netradiciniai produktai
Atkurtoje Biržų pieninėje verslininkas iš pradžių žada įdarbinti 50, vėliau – 100 žmonių. Pasak V. Valkiūno, į naują Biržų pieninę reikėtų investuoti apie 10-15 mln. eurų. Milijonierius jau suskaičiavo, kad per pamainą įmonė galėtų perdirbti apie 250 t pieno, per mėnesį pagamintų 500-600 t sūrio. Maždaug 90 proc. produkcijos būtų eksportuojama. Numatomi įmonės produktai – „Olandiški”, „Tilžės”, „Gaudos” sūriai, kiti įvairiais prieskoniais, žolelėmis pagardinti gaminiai iš karvių ir ožkų pieno, varškės, taip pat grietinė, grietinėlė. Verslininkas ir politikas V. Valkiūnas įsivaizduoja, kad būsimosios Biržų pieninės apyvarta sieks 40 mln. eurų per metus.

Politika sutapo su verslu

„Tai nesąžiningas rinkimų kampanijos triukas, žadinantis tuščias viltis bedarbiams Biržų krašto žmonėms. V. Valkiūnas pirmiau pranešė, kad kandidatuos į Biržų r. merus, tik po to prakalbo apie 2001 m. bankrutavusios Biržų akcinės pieno bendrovės gaivinimą. Visą kadenciją praėjusiame Seime ir dvejus pastaruosius metus V. Valkiūnas nieko daugiau neveikė, tik dalyvavo įvairiose šventėse ir visus kritikavo. Kodėl tiek laiko delsė pradėti parengiamuosius pieno perdirbimo įmonės atkūrimo darbus?“ – „Ūkininko patarėjui“ skeptiškai teigė Biržų r. savivaldybės merė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Biržų skyriaus pirmininkė Irutė Varzienė.

Kosminiai siekiai

Anot merės, milijonierius nesikreipė į savivaldybę, kuri visuomet pasirengusi padėti, nei dėl sklypo pieninei, nei dėl tuščių, senų pastatų, kuriuos galima būtų pertvarkyti į sūrių gamybos cechus.
„Rusijos embargo prispausti pienininkai vienu balsu šaukia, kad visos didžiosios pieno perdirbimo įmonės dirba tik puse pajėgumo, o V. Valkiūnas fantazuoja apie Kinijos rinkos užkariavimą. Kalbos apie Jungtinių Arabų Emyratų, Italijos, Kazachstano verslininkus, neva pasirengusius investuoti Biržuose dešimtis milijonų eurų, šimtus milijonų dolerių skamba kaip nežemiškos civilizacijos signalai iš kosmoso. Negirdėjome iš V. Valkiūno jokių realistiškų skaičių. Su kokiais ekspertais jis tarėsi, kokiai autoritetingai ekonomistų įstaigai užsakė nuodugniai išnagrinėti projektų galimybes?” – nepatikliai kalbėjo I. Varzienė.

Kiti irgi buvo rimtai nusiteikę

Akių dūmimu ir utopija Biržų r. savivaldybės merė pavadino kitą V. Valkiūno sumanymą – nukonkuruoti garsiuosius Birštono mineralinių vandenų įmonės gaminius „Vytautą” ir „Birutę”, pasiūlius vartotojams primirštą „Likėnų” mineralinį vandenį. Dabar šį vandenį gydytojai skiria tik Biržų r. Likėnų miestelyje veikiančios reabilitacijos ligoninės pacientams, o gręžiniai priklauso Respublikinei Panevėžio ligoninei.
Kaip teigia merė I. Varzienė, per dabartinę Biržų r. savivaldybės kadenciją bent du verslininkai buvo pasišovę statyti nedidelį mineralinio vandens supilstymo į butelius cechą nebeveikiančiame vaikų darželio pastate. Savivaldybės administraciją labai sudomino pasiūlymas. Verslininkai buvo tikrai rimtai nusiteikę, tyrė Likėnų mineralinio vandens savybes, norėdami įvertinti jo kokybę.
Regioniniame parke stambioji pramonė uždrausta
„Tačiau galų gale paaiškėjo, kad Biržų regioniniame parke, karstinėje vietovėje aplink įmonę turi būti labai didelė apsaugos zona, buvęs darželis netinka, cechą reikėtų statyti gerokai toliau. O ten beveik visur privačios žemės, jas tektų išpirkti. Galimų mineralinio vandens gamintojų entuziazmas atvėso. Teisės aktai draudžia regioniniame parke stambiąją pramonę ir gigantiškus gamybinius pastatus, o nedidelius mineralinio vandens kiekius tektų pardavinėti labai brangiai, todėl „Likėnai” niekaip negalėtų konkuruoti su populiariausiais Lietuvos mineralinio vandens rinkos gėrimais”, – milijonieriaus V. Valkiūno verslo planus sukritikavo Biržų r. merė.

Investicijos ar deklaracijos?

„Idėja graži, bet ar atsiras tiek pieno srautų, kuriuos atkurtoji Biržų pieninė galėtų perdirbti?” – abejonėmis su „Ūkininko patarėju” pasidalijo Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Aleksandras Zeltinis, 2012 m. išrinktas į Seimą Biržų-Kupiškio apygardoje ir tuomet gerokai pralenkęs V. Valkiūną, kuris liko devintas (iš 15 kandidatų).
Buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas (2006-2008 metais), Biržų r. savivaldybės tarybos narys agroverslininkas Viktoras Rinkevičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad V. Valkiūno deklaracijos apie Biržų rajono „vystymą“ tėra „naujuosius Vasiukus“ primenantis propagandinis spektaklis siekiant mero kėdės.
„Bet kuris rimtas specialistas jums pasakys, kad šiuolaikinei pieno perdirbimo įmonei pastatyti 10 mln. eurų neužteks. Reikia bent 10 kartų didesnių investicijų: ne tik gamybos linijoms, bet ir valymo įrenginiams, kitoms būtinoms technologijoms sumontuoti. Be to, V. Valkiūnas klaidina visuomenę, kad, subankrutavus verslininko Vlado Songailos vadovautai Biržų akcinei pieno bendrovei, mūsų krašte esą nebeliko pieninių. Netiesa, Medeikių kaime puikiausiai veikia šveicarų pieno perdirbimo įmonė „Hochdorf Baltic Milk“, gaminanti pieno baltymus, pieno miltelius, grietinėlę“, – pabrėžė V. Rinkevičius.

Ne varžovė, o partnerė

Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko Naglio Narausko manymu, bet kokia investicija, paįvairinanti Lietuvos pieno perdirbimo sektorių ir suteikianti žaliavos gamintojams daugiau galimybių pasirinkti supirkėjus, yra sveikintina.
„Neįsivaizduoju, kad patyręs verslininkas V. Valkiūnas paskelbė apie kuriamą įmonę gerai nepasvėręs savo žodžių, neapgalvojęs ketinimų. Belieka jam palinkėti sėkmės. Nemanau, kad atkurta Biržų akcinė pieno bendrovė galėtų būti mūsų kooperatyvo konkurentė. Veikiau jau partnerė. Juk ji produkciją gamintų ne vidaus rinkai, stengtųsi eksportuoti, o bent jau šiandien žaliavos paklausa gerokai sumažėjusi dėl geopolitinių priežasčių užsitrenkus Rusijos rinkai. Lietuva daug pieno atsiveža iš svetur, pati gamina vis mažiau, ketina dar labiau praretinti melžiamų karvių bandas. Kuo daugiau pieno perdirbimo pajėgų sukoncentruosime Lietuvoje, tuo visiems būtų geriau“, – „Ūkininko patarėjui” sakė penktus metus Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pieninę statančio kooperatyvo vadovas N. Narauskas.

Palankus laikas naujam žaidėjui?

Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko nuomone, dabar pats tinkamiausias laikas naujam žaidėjui įšokti į pieno perdirbimo rinką. „Niekas negalėjo nuspėti, kad po puikių pieno gamintojams 2012-2013 metų ateis toks staigus nuosmukis. Prieš porą metų atrodė, kad naujam perdirbėjui būtų sunku prasimanyti žaliavos. Šiandien žaliavinio pieno kaina 30-40 proc. žemesnė negu 2014-ųjų pradžioje. Palankios sąlygos pradėti verslą, nelaukiant, kol rinka po metų, kitų pasidarys visiškai liberali išnykus pieno gamybos kvotoms”, – galvoja N. Narauskas.

Vaidos DŽEVEČKAITĖS nuotraukos

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.