Ir save parodė, ir į kitus pažiūrėjo (nuotraukų galerija)

Vienas paskutinių šios vasaros respublikinių šviečiamųjų renginių „Geriausi melžėjai“ praėjusį penktadienį vyko Jurbarko r., Žilvino Oberausko ūkyje. Prieš metus geriausiu rajono melžėju tapęs ūkininkas melžėjų varžytuvių organizatorius pakvietė į savo valdas ir visiems priminė, koks yra tikrasis lietuviškas svetingumas.

Jau susiformavo tradicijos
Bene labiausiai tuo džiaugėsi Jurbarke melžėjų varžytuves rengiančios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės konsultantė Laimutė Andriuškevičiūtė, nes rasti vietą tokiam konkursui, kuris pritraukia ne tik kolegų ūkininkų, bet ir specialistų dėmesį, organizatoriams visada tampa iššūkiu.
Trejus metus iš eilės melžėjų varžytuvės Jurbarko r. vyko Vygando Baršausko ūkyje, tad persikėlimas į kitą rajono pakraštį šiemet tapo maloniu paįvairinimu.
Nebuvo sunku, pasak L. An­driuškevičiūtės, rasti ir dalyvių – per keletą metų susiformavo tradicija, žmonės vis drąsiau eina save parodyti ir į kitus pažiūrėti, supranta, kad žinios ir įgūdžiai yra turtas, kurio iš jų niekas nebeatims.

Konkurse viskas sunkiau
Taigi šiemet atokioje kaimo sodyboje po plačiašakiu ąžuolu varžytis susirinko penki dalyviai. Trys jų atstovavo savo ūkiams, dvi – samdomos darbuotojos, karves melžiančios toli gražu ne pirmi metai. Prieš renginį susirinkę LŽŪKT Jurbarko r. biure varžytuvių dalyviai išklausė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Josifo Taco melžimo centro vadovo dr. Sauliaus Tušo pamokymų, prisiminė reikalingas žinias apie melžimą, aptarė dažniausiai daromas klaidas melžiant.
Tačiau net ir tuomet, kai atrodo, kad žinai viską, negali būti užtikrintas, kad konkurse lydės sėkmė. Ir šįkart ne visiems dalyviams pavyko padaryti tai, ką kasdien atlieka kaip ritualą. Nuo pat pirmų rungčių buvo galima įžiūrėti lyderį – ūkininko Zigmo Andriuškevičia atliktas teorijos testas bei sanitarinis pasiruošimas buvo įvertinti aukščiausiais balais. Pats Zigmas pergalės švęsti neskubėjo – ne pirmose melžėjų varžytuvėse dalyvaujantis ūkininkas tvirtino, kad viskas priklauso nuo to, kaip pavyksta pasirodyti melžimo aikštelėje. O ten gali atsirasti daugybė nenumatytų kliūčių. Nors varžytuvių dalyviai dažniausiai bijo, jog teks melžti „kietas“, nepaklusnias karves, ne mažiau pavojingas net vėjas, nešiojantis miltus ir dulkes.
Jovitos ir Žilvino Oberauskų karvėmis, atrodo, niekas nesiskundė. Nors jos ir labai nedrąsiai ėjo prie melžimo aikštelės, melžiant nė viena nesispardė ir nesimuistė. Oberauskų banda – trys dešimtys piendavių – ganosi sodrioje ganykloje, toli nuo pagrindinių kelių, tad pienas, nors ir neekologiniame ūkyje, yra visiškai ekologiškas. Šeimos ūkis nedidelis, tačiau išmaitina gausią šeimą: Jovitos ir Žilvino duktė studijuoja, sūnus pavasarį baigs gimnaziją, o mažasis Matas, atrodo, po poros dešimtmečių perims tėvų ūkį – kol Jovita melžė karves, jis nė žingsnio nesitraukė nuo melžimo aikštelės.
Ne vien Matui karvių melžimas yra smagi pramoga. Į šventę su savo mažaisiais atvyko ne viena jauna ūkininkų šeima. Močiutė Vitalija Žubrickienė nė per žingsnį nesitraukė nuo savo anūkių Godos ir Raselės, nes jų mama Inga varžėsi dėl geriausio melžėjo vardo. Inga namuose kol kas karvių nemelžia, auginant vaikus, jai ir be ūkio rūpesčių užtenka, tačiau konkurse dalyvauja ne pirmą kartą. Nuo tėtės rankų nenorėjo trauktis ir Z. Andriuškevičia dukrelė Miglė, tik dešimties mėnesių sūnus Benas ramiai sau snaudė vežimėlyje.

Pirmiausia – pasimokyti
Samdomas melžėjas į konkursą atlydėjo darbdaviai. Ir Alberto Rupšaičio, ir Vygando Baršausko ūkio melžėjos konkurse dalyvavo pirmą kartą, abiem trūko varžytuvėms reikalingos patirties, bet ne įgūdžių. Vyriausia konkurso dalyvė – Ramutė Lukoševičienė daug balų neteko dėl to, kad neturėjo darbo drabužių, tačiau nesėkmė šiai moteriai nuotaikos nesugadino – ji iškart pasiryžo dalyvauti varžytuvėse ir ateinančiais metais. Ne nugalėti, o pasimokyti tikino atėjusi ir V. Baršausko ūkyje karves melžianti Vilma Pranskaitienė.
Komisija ir šįkart jokių nuolaidų niekam nedarė, aukštais balais nesišvaistė. „Įvertinimai vidutiniai, bet tikrai ne patys blogiausi. Beveik visi dalyviai iš testo surinko daugiau kaip 15 balų – tai reiškia, kad žinių jums užtenka“, – priėjo prie išvados respublikinio šviečiamojo renginio „Geriausi melžėjai“ komisijos pirmininkas dr. S. Tušas.
Aldona Šimkienė, vertinusi, kaip konkurso dalyviai plovė melžtuvą, pagyrimų dalyti neskubėjo, tačiau pasidžiaugė, kad tobulėti dar yra kur. O tobulėjimas – visų laimėjimų pagrindas. Akivaizdu, kad tai rungtis, kurioje melžėjų varžytuvių dalyviams labiausiai trūksta įgūdžių.
Nors melžti moka visi, gerai pamelžti pavyko ne kiekvienam – tą parodė ir pieno švarumas. Kasmet kartojasi tos pačios klaidos: dirba viena ranka, neintensyviai, todėl valydati tešmenį užtrunka gerokai ilgiau, nei derėtų, uždėję aparatą, antrą karvę pamiršta – net nepažiūri, ar pienas dar bėga. „Namuose taip tikrai nedarote“, – prieš skelbdamas nugalėtojus juokėsi dr. S. Tušas.

Dovanų užteko visiems
Akivaizdu, kad sėkmę šįkart priviliojo žinios ir patirtis – visus dalyvius gerokai aplenkė Veterinarijos akademiją baigęs, savo ūkyje karves melžiantis Z. Andriuškevičia. Antrą vietą užėmė savo šeimos ūkyje karves melžianti Lina Čelkienė, trečią – V. Baršausko ūkyje melžėja dirbanti Vilma Pranskaitienė.
Tačiau dovanų, gėlių, sveikinimų, gerų žodžių ir viltingų palinkėjimų užteko visiems. Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, kurio teritorijoje vyko melžėjų varžytuvės, visiems dalyviams atvežė Jurbarko savivaldybės administracijos direktorės Vidos Rekešienės padėkas ir palinkėjimus savo kasdieniame darbe dirbti taip, lyg būtų geriausi. Už nuoširdžią pagalbą rengiant konkursą ūkio šeimininkui Ž. Oberauskui komisijos pirmininkas dr. S. Tušas įteikė LSMU Veterinarijos akademijos kanclerio Mindaugo Malakausko padėką. Už iniciatyvos palaikymą padėkos sulaukė ir LŽŪKT Jurbarko r. biuro gyvulininkystės konsultantė L. Andriuškevičiūtė.
Geriausiu Jurbarko r. melžėju tapęs Z. Andriuškevičia „ŪP“ tvirtino pergalės nesitikėjęs, todėl sėk­mė maloniai nustebino. „Su Žilvinu Oberausku konkurse susitikome užpernai. Pernai aš nedalyvavau, leidau jam laimėti, šiemet jis man suteikė galimybę. Pažiūrėsime, kaip bus kitais metais“, – juokėsi 30 karvių melžiantis jaunas ūkininkas.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

1

Geriausiu melžėju šiemet tapęs Zigmas Andriuškevičia ir jo konkurentės – Ramutė Lukoševičienė, Inga Zubrickienė, Vilma Pranskaitienė ir Lina Čelkienė.

2

Ketvirtą kartą varžytuvių organizacinius rūpesčius prisiėmusiai gyvulininkystės konsultantei Laimutei Andriuškevičiūtei – nuoširdi konkurso komisijos pirmininko dr. Sauliaus Tušo padėka.

3

Varžytuvių šeimininkai – Jovitos ir Žilvino Oberauskų šeima, svetingai pakvietusi į savo valdas pieno ūkių savininkus ir darbuotojus.

4

Sunkiausia rungtis – melžtuvo sanitarinis apdorojimas, niekam nepavyko už ją gauti aukščiausių balų.