Irina My My: „Visada yra už ką apdovanoti žmogų“

Spindinčios akys, greitakalbe beriami žodžiai, nuo veido nė akimirkai nedingstanti šypsena ir daug daug gerų emocijų – pažintis su unikalių papuošalų kūrėja kauniete Irina Korovina-Chudiajeva iškart apgaubia jaukumu. Kūrybiniu slapyvardžiu Irina My My žinoma prekės ženklo „Medalika“ įkūrėja įsitikinusi, kad kiekvieno žmogaus gyvenime visada reikia ieškoti gerosios pusės – tikrai atsiras, už ką įteikti jam medalį.

Karinės temos Irinos gyvenime yra nemažai. „Gyvenu name, kuriame anksčiau buvo kareivinės, mano senelis buvo karininkas, būtent šiame pastate buvo įsikūręs jo štabas, kuriu dekoratyvius medalius ir ordinus – meniškas karinių apdovanojimų improvizacijas. O ir mano kūryba, charakteris – lyg dvi medalio pusės“, – juokiasi Irina, ant jos peties spindi įspūdinga keturkampė segė – ordinas.

Išskirtiniai papuošalai
Pagrindinis papuošalo akcentas – Svarovskio kristalų akys, kurias stambesni ir smulkesni karoliukai spalvomis ir dėlionių raštais įpynę į įmantrių ornamentų tinklą. Neabejotina – tai išskirtinis papuošalas, iškart priverčiantis atkreipti dėmesį į žmogų, pastebėti. Neatsitiktinai populiariuose susibūrimuose Irinos My My sukurtą ordiną, medalį ar iš karto kelis pamatysi ant dažnos televizijos, pramogų ar mados pasaulio žvaigždės krūtinės.
Kūrėja ant stalo dėlioja daugiau papuošalų. Kiekvienas kitokio stiliaus, spalvų, medžiagų, detalių derinių, ornamentų, juos vienija gal tik forma: ordinai – keturkampiai, medaliai – apskriti.
Kaunietės įregistruotam prekės ženklui „Medalika“ birželį dar tik bus dveji metai, bet vien su šio ženklo etikete jos sukurtų papuošalų skaičius jau šoktelėjęs per 550. Irinos klientai – drąsios, unikalumą vertinančios asmenybės: moterys, rečiau vyrai.
„Jauniausiai klientei – vos trys savaitės, mergytei sukūriau vieno euro monetos dydžio medalį, o vyriausiai – devyniasdešimt, jubiliejaus proga ordino sege ją apdovanojo artimieji“, – pasakoja pašnekovė, per itin trumpą laiką papuošalų pasaulyje padariusi svaiginamą karjerą.
Jos medaliais ir ordinais buvo apdovanotos rezultatyviausios Kauno moterų krepšinio komandos „Hoptrans-Sirenos“ žaidėjos, Vilniaus žirgyno jojikai, pastaruoju metu Irina kuria puošmenas ir jų žirgams. Unikalius papuošalus užsisakė Antano Juknevičiaus Dakaro ralio komanda. Pernai Valentino dienos proga Irina sukūrė papuošalų kolekciją pagal Zodiako ženklus, o rugsėjį savo 30-mečio proga – skirtingų stilių ordinų ir medalių kolekciją, kurią Kulautuvos miške demonstravo garsios Lietuvos moterys.

Talkina garsenybėms
Bene didžiausiu savo talento pripažinimu kaunietė laiko bendradarbiavimą su verslininku Žilvinu Grigaičiu. Pernai lapkritį jis pristatė naująjį prekės ženklą „Ž Jewellery“ ir vardinę savo papuošalų kolekciją – jos bendraautore tapo Irina My My.
„Žilvinas Grigaitis neatsitiktinai susirado mane: kažkas jam padovanojo mano kurtą papuošalą, jis labai patiko, – pasakoja kūrėja. – Verslininkas man atsiuntė aksesuarų brėžinius, abu dalijomės mintimis, ieškojome tobulų sprendimų, paskui aš juos ir realizavau.“
Daug kūrybinių sumanymų gimsta bendradarbiaujant su dizainere Salvinija Sotničenkiene, parduotuvės „Salvinija Boutique“ šeimininke: ji kuria drabužius, o Irina – jiems derančius papuošalus. „Praktiškos moterys tai labai vertina: drabužis įgauna kitokį įvaizdį, be to, nereikia gaišti laiko ieškant prie apdaro derančios puošmenos“, – pastebi Irina.
Kurdama papuošalą ji niekada nedaro eskizų. Kol neprisiuva paskutinio karoliuko, nežino, kas išeis, lipdo detales tol, kol pačiai tampa gražu.
„Esu tikra šarka – man reikia blizgesio, nekasdieniško įspūdžio: mėgstu tviskančius kristalus, aukso ir sidabro spindesį, kartu su karoliukais dėlioju pusbrangius akmenis. Jau sutariau su juvelyru ir artimiausiu laiku žadu kurti iš brangiųjų akmenų“, – pasakoja kūrėja.
Kad ir kur keliautų – Londonas, Roma, Milanas, Marmaris – visur dairosi gražių akmenėlių, dekoratyvių detalių ir neatsitiktinai visų parsiveža tik po vieną – Irina kuria tik vienetinius papuošalus. Net ir labai prašoma atsisako padaryti dar vieną tokį pat aksesuarą.
„Kam reikia puoštis vienodai – moteris turi būti išskirtinė! – tvirtina kaunietė ir prisipažįsta neturinti vieno kūrybos stiliaus. – Baigusi romantišką segę būtinai pridėsiu kaukolę, prie kuklios segės – prabangią, prie grubios – smulkią detalę.“

Aplenkė madą
Irinai My My svarbu būti sąžiningai: vieninteliu savo plagiatu ji laiko karinių apdovanojimų idėją. Pirmą tokio stiliaus papuošalą ji sukūrė prieš ketverius metus savo geriausiai draugei Linai Jakimavičienei gimtadienio proga.
„Vertinu rankų darbą, pati siuvuosi ir persisiuvu drabužius, mėgstu pertvarkyti, remontuoti namus. Vertinu senovinius kokybiškus daiktus, mano aistra – suteikti jiems antrą gyvenimą. Beveik visada ir dovanas darau pati, parduotuvėje pirktu daiktu šiandien žmogų sunku pradžiuginti“, – įsitikinusi kaunietė.
Idėją padaryti draugei medalį įkvėpė prisiminimai apie tėvą – jis ne kartą buvo tapęs geriausiu įmonės darbuotoju, už tai buvo apdovanotas medaliu. Išgryninti mintį padėjo ir įspūdžiai iš Liverpulio muziejaus, kuriame Irina akių negalėjo atplėšti nuo stendų su įspūdingai atrodančiais kariniais apdovanojimais. Prie medalio draugei ji dar pagamino pažymėjimą: apdovanojo Liną už nuoširdžią ir ilgametę draugystę.
„Visada yra už ką apdovanoti žmogų: už talentą, gebėjimus, charakterį, gerus darbus ar tiesiog už tai, kad yra brangus, vienintelis, visada šalia“, – mano Irina. Jos originali dovana nustebino tiek bičiulę, tiek kitus svečius – panoro ne vienas įsigyti. Visgi pripažinimas atėjo ne iš karto, reikėjo dvejų metų, kad įkurtų savo prekės ženklą, tuomet dar dirbo, o kūryba buvo pomėgis. „Lietuvos papuošalų pasaulyje radau nišą – iki šiol stilizuotų medalių ir ordinų niekas nekūrė. Manau, greitai nebūsiu vienintelė: tokio stiliaus papuošalai – pastarųjų kelerių metų mados tendencija“, – pastebi kūrėja.

Galima visur pritaikyti
Irina My My pripažįsta anksčiau nevertinusi segių kaip puošmenos: broškė atrodė močiučių papuošalas. Tačiau dabar stebisi, kokios tos segės gali būti praktiškos: galima įsegti ne tik į suknelę, bet ir į paltą, kailinius, kepurę, papuošti rankinę, diržą ar plaukus, užvėrus ant kaspino, virvelės ar grandinėlės turėti įspūdingą kaklo papuošalą ar pakabuką, taip pat nesunku padaryti apyrankę. Kūrėja vis dažniau daro transformuojamus aksesuarus.
Daugiausia užsakymų užgriūna prieš Kalėdas ir vasarą – vestuvių, krikštynų ir kitų gražių švenčių metu. Tuomet Irina ir įvertina, kaip patogu, kai iki darbo netoli – dirbtuvės antrame aukšte. Atėjusi anksti ryte ten ji užsisėdi iki vidurnakčio, kartais net pavalgyti pamiršta, prie vienos segės pluša 6–7 valandas. Maloniausi širdžiai komplimentai: „Pirkau draugei, bet pasilikau sau“ arba „Išskalbiau kartu su suknele skalbimo mašinoje ir, įsivaizduokite, nieko neatsitiko!“
„Kurdama siekiu, kad papuošalas būtų unikalus, praktiškas, prasmingas. Nesu gyvybes gelbstinti chirurgė, bet tikiuosi, kad mano darbai žmonėms suteikia daug pozityvių emocijų – išaugina sparnus,  – nuoširdžiai džiaugiasi jauna moteris, savo rankų darbo papuošalais apdovanojusi ir vyrą Vladimirą, tėvelius Zoją ir Andrejų. – Jiems iš tiesų reikėtų labai labai didelių medalių!“

Pomėgis virto darbu
Vienturtę dukrą tėvai auklėjo gana griežtai, mokė būti atsakingą, mąstyti pozityviai, su kitais elgtis taip, kaip norėtų, kad su ja elgtųsi, skatino atrasti save: Irina lankė įvairius būrelius, sportavo. Mokslai jai sekėsi: medikėmis dirbančios abi močiutės tikėjosi, kad ir anūkė seks jų pėdomis, bet mergina apsisprendė KTU studijuoti ekonomiką ir vadybą. O kūryba, grožis, stilius visada buvo šalia – 2004-aisiais Irina net buvo tituluota konkurso „Lietuvos rusaitė“ pirmąja vicemis.
„Visi mano šeimoje auksarankiai: tėtis išmano visus vyriškus darbus, o mama puikiai mezga, siuva. Vaikystėje labai spyriojausi, kai turėjau dėvėti jos rankų darbo drabužius, nuolat priekaištavau, kad noriu atrodyti kaip visi! Tik paauglystėje supratau, kad atrodyti kitaip – puiku ir tai man labai patinka! Tada ir pradėjau kurti įvairius papuošalus iš sagų, perdariau močiutės rankines, o išmokusi siūti siuvimo mašina persiuvinėjau senus drabužius, net ir išskirtinėms progoms. Tai sėk­mingai darau ir šiandien. Nesu „madistė“, esu stilistė, tiksliau, turiu įgimtą gyslelę, vidinę stiliaus nuojautą. Džiaugiuosi, kad tėvai manyje išugdė individualumo pojūtį, ne vartotojišką, o praktišką požiūrį į daiktus“, – sako pašnekovė.
Ji prisipažįsta, kad drąsiems, svarbiems sprendimams neretai stinga drąsos – reikia spyrio. Kažin kaip būtų susiklostęs kaunietės gyvenimas, jei ne atkaklus draugės raginimas dalyvauti viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ organizuotame projekte „Išmani moteris“: prisistačiusi kaip unikalių papuošalų – medalių kūrėja Irina pateko į dvidešimtuką tų, kurioms buvo skirta finansinė parama verslui pradėti. Taip pomėgis kurti tapo darbu, pragyvenimo šaltiniu ir gyvenimo būdu.
„Daugelis klausia, kokia mano kūrybinio slapyvardžio reikšmė: jei versime iš rusų kalbos, „mu mu“ – asociacija su mergautine pavarde, jei iš anglų – „mano mano“, lietuviškai „mi mi“ – tiesiog gražiai skamba, paprasta įsiminti“, – juokiasi prekės ženklo „Medalika“ įkūrėja.

Telkia visą šeimą
Už savo sėkmę Irina dėkinga ne tik aplinkybėms: be šeimos, ypač vyro Vladimiro palaikymo kažin kaip viskas klostytųsi. Užlipusi į savo dirbtuves originalių papuošalų autorė pakliūna į kitą pasaulį, kuris priverčia užsimiršti, tad iš darbo grįžęs vyras neretai ant stalo garuojančių patiekalų neranda. Bet Vladimirui svarbiausia, kad žmona būtų laiminga.
Abu jie susipažino mokykloje: Irina mokėsi paskutinėse klasėse, o Vladimiras atliko pedagoginę praktiką – vedė kūno kultūros pamokas. „Mokykloje susitikome pirmą kartą, nors gyvenome toje pačioje gatvėje, o jo geriausias draugas buvo mano geriausios draugės brolis“, – juokiasi jauna moteris, viena didžiausių vertybių laikanti darnią šeimą.
Ji palaiko gražius santykius su seneliais, tėvais. Iš jų Irina perėmė estafetę telkti šeimą per didžiąsias metų šventes: tuomet nedideliame sutuoktinių bute aplink stalą susėda per 20 žmonių – visi Irinos ir Vladimiro artimieji.
„Labai mėgstu ką nors skanaus pagaminti. Prisiminusi, kokias gardžias anksčiau močiutė kepdavo mielines bandeles, kartą susiradau internete receptą ir iškepiau net šimtą: su kopūstais, ryžiais, mėsa. Išdalijau visai giminei, kiek buvo džiaugsmo. Nuo to laiko kasmet tokią skanią šventę jiems darau, – pasakoja Irina. – Pati jau šešerius metus esu vegetarė. O štai be grikių negaliu išgyventi nė dienos: valgau su pienu, burokėliais, sūriu, kepu blynus. Grikių koše su burokėliais vaišinau į Kulautuvą švęsti mano jubiliejaus susirinkusius svečius.“
Ir „Šeimininkės“ skaitytojams Irina pataria išsikepti labai skanių grikių blynų: „Išvirkite šimtą gramų grikių, atvėsinkite. Įmaišykite kiaušinį, du šaukštus saulėgrąžų, šaukštelį sėlenų, žiupsnelį druskos, pipirų, miltų tiek, kad viskas suliptų. Blynus kepkite aliejuje, abi puses po tris minutes, kol gražiai apskrus. Tikrai skanu!“

Eglė Leonovienė

Laimučio Brundzos ir Žydrūnės Rutkauskaitės („Count2Ten“) nuotraukos

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.