Išgelbės Briuselis, Vilnius ar streikai?

Grėsminga padėtis jau ne tik pieno, bet ir kituose žemės ūkio gamybos sektoriuose – konstatuota Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo išplėstiniame posėdyje. Atvykę bendrovių vadovai, ūkininkai (asociacijos veikloje dalyvauja apie keturias dešimtis ūkininkų) turėjo daug ką pasakyti žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, kuri čia užtruko visą valandą ilgiau nei planavo, bet pasistengė, kad neliktų neatsakytų klausimų. Iš daugelio šalies rajonų atvykę posėdžio dalyviai buvo parengę klausimų ir Seimo nariams, bet jie nepasirodė. Matyt, rinkimai dar toli – kvietimo ignoravimą su ironija pakomentavo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Skaičių kalba verčia suklusti
LŽŪBA visada savo teiginius paremia išsamia analize, skaičių kalba. Siekiant objektyviai įvertinti žemės ūkio bendrovių ekonominę situaciją, susidariusią šiais metais dėl prekiniams ūkiams nepalankios situacijos, buvo atlikta bendrovių apklausa, duomenys išanalizuoti ir apibendrinti. Rezultatą glaustai galima perteikti asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio žodžiais: artėjame prie krizinių 2009 metų, kai ūkių pajamos smuko 20-25 proc.
Nors pieno gamyba šiemet padidėjo (5,4 proc.), geriau nei pernai užderėjo javai (grūdų derlius didesnis beveik 11 proc.), vienoje bendrovėje vidutiniškai pajamų sumažėjo 800 tūkst. Lt, arba 14,5 proc.
Tai – ne vien Rusijos embargo pasekmės. Sumažėjo visos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos. Palyginti su praėjusiais metais, pajamos iš pieno sumažėjo 26,5 proc., galvijininkystės – 36,9 proc., grūdų – 36,3 proc., rapsų – 26,2 proc. Pasak J. Kraujelio, 90 proc. pajamų žemės ūkio bendrovės praėjusiais metais gavo iš savo darbo – realizuotos produkcijos, ir tik 10 proc. – tiesioginių išmokų. Kitas svarbus niuansas: daugiausia gaunamų pajamų pasiglemžė įvairios būtinosios materialinės išlaidos (iš jų trąšos – 14 proc., užmokestis už darbą – 16,8 proc.); bendrovei liko apie 11 proc.
Šiandien žemės ūkio bendrovės yra priverstos būtinąsias išlaidas mažinti.

Iš ko mokėti atlyginimus?
Bendrovių vadovai didžiausiu turtu laiko darbuotojus. Kol kas juos siekia žūtbūt išlaikyti, nepaversti jų pašalpų prašytojais. Gal po kelių mėnesių, kaip valdžia žada, situacija rinkoje stabilizuosis?
Dauguma (80 proc.) žemės ūkio bendrovių užsiima gyvulininkyste. Tai sektorius, kuris sukuria daugiau darbo vietų nei augalininkystė. Didesnėje nei 900 ha bendrovėje vidutiniškai dirba 33-34 žmonės.
Andrėjus Štombergas, Jonavos r. „Pauliukų“ ŽŪB vadovas, prisipažino: „Pavargau. Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau iš tavęs šaiposi… 40 karvių išvežėme į mėsos kombinatą – nėra iš ko mokėti atlyginimų. Skaudu, kad turi išvežti tai, ką kūrei.“ Kur bepasisuksi, vieni nuostoliai: kiaulininkystėje, pienininkystėje, penint buliukus, auginant grūdus. Perniek nuėjo milijoninės investicijos. „Pauliukai“ darbą suteikia 120-čiai žmonių.

Prekinė gamyba nėra prioritetinė?
Ministrei V. Baltraitienei ir jos komandai teko išklausyti nemažai priekaištų.
ŽŪB atstovai piktinosi, kad prekiniai ūkiai, kasmet valstybei sumokantys milijonus litų mokesčių, dabar yra stumiami į kampą. Prie to prisideda ne tik perdirbėjai, bet ir valdžia savo neapgalvotais sprendimais. Stambiųjų ūkių šeimininkai tvirtina, kad šiandienė žemės ūkio politika (o tiksliau jos nebuvimas) yra nepalanki prekinei gamybai.
LŽŪBA prezidiumo nariai teiravosi, kodėl iki šiol negavo dėl Rusijos embargo žadėtos paramos, net ir to tiesioginių išmokų avanso? Kodėl pingant žaliaviniam pienui produktai prekybos centruose nepinga? Kodėl perdirbėjai išlaiko sportininkų komandas, kai teisingiau būtų reklamoje nurodyti, kad pagrindiniai rėmėjai yra pieno gamintojai?
Buvo siūloma persigalvoti dėl pirmųjų hektarų rėmimo, nes tokia nuostata palanki tik „sofos ūkininkams“ , skatins ūkių skaidymą, atsisakymą nuomoti žemę. Su šiuo reiškiniu bendrovės jau pradeda susidurti. „Pasijunti žemės ūkyje kaip prie kiaulės paskutinis paršas“, – vaizdingai situaciją nusakė Gintautas Gumauskas, vadovaujantis Marijampolės r. Padovinio ŽŪB, kuri laiko 1900 galvijų, iš jų 1100 melžiamų karvių, deklaruoja 1700 ha žemės.
Ekologinio pienininkystės ūkio šeimininkė iš Biržų rajono Vaidutė Stankevičienė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos valdininkus kaltino nelogiškų ir net juokingų įsakymų leidimu, nekompetencija bei ūkių žlugdymu. „Mano ūkis kasmet į biudžetą sumoka pusę milijono litų, o valdininkai nuolat terorizuoja ir gąsdina“, – teigė 1000 ha ūkio savininkė.

Turime rasti bendrą vardiklį
Žemės ūkio ministrė pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis susitinka su įvairių žemdirbių asociacijų atstovais, pasiklausius atrodo, kad tą minutę egzistuoja tik ta grupė. Tačiau ministrui esą reikia matyti visumą ir rasti bendrą vardiklį, kad patenkintų žemdirbių būtų daugiau negu nepatenkintų. V. Baltraitienė patikino, kad ministerija atvira pasiūlymams ir ragino prezidiumo narius juos teikti, ir ne pavieniui, o organizuotai. Tai būsią kur kas geriau negu susirinkus pašūkauti.
Kad dėl aplinkosaugos ūkiams keliamos nereikalingos papildomos kliūtys, ministerija sutinkanti. Su Aplinkos ministerija esą ketinama peržiūrėti teisės aktus, ir ministras Kęstutis Trečiokas aplinkosauginių biurokratinių kliūčių mažinimui pritaria.
Dėl paramos pieno gamintojams Vyriausybė daranti viską, kas jos jėgoms. Priimtas sprendimas mokėti 70 proc. avansinę tiesioginių išmokų dalį. Lapkričio 3-iąją ją gaus pirmieji ūkiai. Kai kuriems anksčiau išmokėta mažesnė išmokos dalis. Nerimauti esą nereikia, į jų banko sąskaitas įkris priedas. Žemdirbiams paremti iš nacionalinio biudžeto ketinama skirti apie 117 mln. Lt, didžioji paramos suma – daugiau negu 60 mln. litų – turėtų būti skirta pieno sektoriui. Briuselyje derybos dėl paramos skyrimo iš krizės fondo vyksta lėčiau nei norėtųsi, nors visi pripažįsta, jog Baltijos valstybės dėl Rusijos sankcijų nukentėjo labiausiai.
Dėl LŽŪBA nepasitenkinimo, kad smulkieji gamintojai remiami labiau nei prekiniai ūkiai, ministrė atsakė taip: „Taip, prekinis ūkis labai svarbus, jis stabilesnis, bet kai prasideda griūtis, jo ir praradimai daug didesni. Smulkieji ūkininkai pridėtinės vertės gal ir nesukuria, bet sugeba užsidirbti pragyvenimui ir savo vaikus išlaikyti, netampa valstybės išlaikytiniais.“
Ministrė nepaliko vilčių, kad gali būti atsitraukta ir nuo pirmųjų hektarų rėmimo politikos. Pernai tai buvo 10 ha, šiemet – 15 ha ir t.t. „Iki 25 ha gal neprieisime, bet kiti į priekį seniai nuėję, ne tik kokybe ir produktyvumu, bet ir mentalitetu“, – mūsų ūkių atsilikimą nuo ES senbuvių narių akcentavo V. Baltraitienė.
Renginyje išgirstą siūlymą Vyriausybei imtis reguliavimo priemonių, nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas, taip pat peržiūrėti pieno produktų antkainius prekybos centruose ministrė pakomentavo trumpai ir aiškiai: „Jei pradėsime reguliuoti pieno kainas, vėl reikės grįžti prie planinio ūkio, planinės ekonomikos.“ Nustačius vieno kurio nors produkto kainas, reikėtų nustatyti ir kitas.
LŽŪBA prezidiumo posėdžio dalyviai skeptiški buvo ir dėl Pieno gamintojų asociacijos planuojamos akcijos (suvažiavimo, piketo) Vilniuje.
„Akcijos organizavimas ir marširavimas, manau, suteiks džiaugsmo politikams, kurie yra priešiški mūsų šaliai. 2009 m. praradimai buvo daug didesni negu dabar mes prognozuojame, bet tada nebuvo jokių akcijų. Truputį reikia atsikvošėti ir vertinti. Reikia atsirinkti, prieš ką protestuoti“, – sakė LŽŪBA prezidentas J. Kraujelis.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.