Išmokos už mėsinius galvijus grįžta į Briuselį?

Teisinei nuostatai, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, viena vertus, nepaprieštarausi. Tačiau žinant, kokį pluoštą europinių ir nacionalinių teisės aktų, reikalavimų bei taisyklių šiuo metu turi išmanyti mūsų žemdirbiai, susidaro įspūdis, kad tiesioginiam darbui laiko jiems gali ir nelikti. Štai mėsinių veislių galvijų ir mėsai auginamų pieninių bulių augintojams uždelstas terminas „padėti varnelę“ VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (VIC) tinklalapyje šiemet kainuoja labai brangiai – ūkininkams nubrauktos su gamyba susietosios išmokos ne tik už praėjusius, bet ir būsimus ES finansinio laikotarpio metus.

Teisybės ieškos ES institucijose
Šiuo ES finansiniu periodu valstybės narės galėjo pasirinkti, kurie sektoriai bus remiami pasinaudojant reglamento leidžiama 13 (+2) proc. paramos susiejimo su gamyba galimybe. Mūsų Žemės ūkio ministerija, rengdama paramos schemų paketą, numatė paremti mėsinės galvijininkystės sektorių (įskaičiuojant pieno sektoriuje mėsai auginamus bulius), skirdama paramą už iki 12 mėn. amžiaus ūkiuose išaugintas ir ne trumpiau kaip 60 d. išlaikytas „galvas“. Priemonei numatytas finansavimo krepšelis per metus siekia beveik 12 mln. Eur. Kadangi mėsai auginamų galvijų skaičius šalyje didėja, išmoka atitinkamai mažėja ( 2012 m. ji siekė 187 Eur, 2013 m. – 162 Eur, 2014 m. – 109 Eur), tačiau ūkininkai nors ir mažesnių sumų vis tiek kasmet labai laukia ir įtraukia jas į ūkio pajamas, skaičiuodami finansų srautus. Tačiau šiemet daugeliui augintojų tenka labai nusivilti.
Apie Kelmės r. prieš trejus metus pradėtą kurti Arūno Rutkausko mėsinių limuzinų ūkį „Ūkininko patarėjas“ rašė mažiau nei prieš mėnesį. Savo patirtimi dalydamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) lektorius, Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos (LEMGAA) direktorius A. Rutkauskas tąsyk neslėpė, kad jaunam ūkiui, kuris pirmąją dešimtį veislinių telyčių 2014 m. pirko Prancūzijoje be valstybės subsidijos, kiekvienas euras yra svarbus. Todėl šiomis dienomis Arūnas teigia patyręs tikrą šoką, kuomet paaiškėjo, kad už visas šias dabar jau pieningas žindenes jis su gamyba susietosios paramos negaus ne tik šiemet, bet ir visą ES finansinį laikotarpį – iki pat 2020 m. Analogiškoje situacijoje kaip A. Rutkauskas yra atsidūrę beveik trečdalis šalies mėsinių galvijų augintojų.
„Iš tiesų apsidžiaugiau, kai šiomis dienomis į banko kortelę „įkrito“ Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) perlaida už iki 12 mėn. amžiaus ūkyje pernai augintus gyvulius. Tebūnie ne anksčiau žadėtieji 170 Eur, o 109 Eur „už galvą“, bet vis tiek tai labai gerai. Bet kai ėmiau skaičiuoti, paaiškėjo, kad bendra suma akivaizdžiai per maža! Skambinu į NMA – ten sako, kad jokios klaidos nesą – kokius duomenis VIC pateikė, pagal tokius NMA bendrą sumą ir suskaičiavo. VIC išgirstu komentarą, kad kai 2014 m. gyvulius įsivežiau iš Prancūzijos, duomenys apie juos buvo pavėluotai įvesti į VIC sistemą. Iš tiesų, kai telyčios pasiekė ūkį, jau kitą dieną į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritorinį skyrių nuvežiau reikalaujamos formos pažymą. Kadangi gyvuliai aukštos genetinės vertės, norėjau, kad duomenys apie juos į VIC ūkinių gyvūnų registrą būtų suvesti be priekaištų – nurodant gyvulio atvedimo datą, tėvus. Deja, veislinio galvijo tėvų identifikavimo numerių į VIC sistemą neįmanoma įvesti iki šiol – tai bus galima padaryti tik nuo šių metų liepos 1 d. Taigi kol VMVT teritorinio skyriaus darbuotojai „galynėjosi“ su VIC sistema, 14 dienų terminą, per kurį privalėjome deklaruoti gyvulių pirkimo faktą, mes iš tiesų praleidome. Nesiginu, galėjome tą padaryti bet kaip, bet per nustatytą terminą“, – pasakoja A. Rutkauskas.
Labiausiai, anot jo, šioje situacijoje stebina tai, kad 2015 m. už 2014-tuosius su gamyba susietosios išmokos už šias karves buvo skirtos, o šiemet už 2015-tuosius – jau ne.
„Pikčiausia, kad Žemės ūkio ministerijos darbuotojai žino vieną žodį – „reglamentas“ ir nieko nedaro, kad ūkininkui padėtų. Su gamyba susietųjų tiesioginių išmokų krepšelyje lėšų akivaizdžiai trūksta, sumos už išaugintą „galvą“ kasmet „traukiasi“, todėl ir ieškoma pretekstų, kaip augintojus „atmėtyti“. Bet jeigu tokių pažeidėjų kaip aš yra daug, vadinasi, krepšelyje liko pinigų. Taigi klausimas: kur jie? Kodėl tada daugiau negavo tie augintojai, kurie atitinka visus paramos gavėjo kriterijus?“ – stebisi A. Rutkauskas.
LSMU VA lektorius ir LEMGAA direktoriaus nuomone, „iš paramos krepšelio išmestiems“ gyvuliams šiandien yra praktiškai vienas kelias – į skerdyklą. Tačiau veislininkystės ūkiuose, kurių tikslas – sukurti aukštos genetinės vertės bandas, atsisakyti jaunų produktyvių veislinių žindenių būtų didžiulis praradimas. Todėl pašnekovas teigia išmokų už juos „nubraukimo“ klausimą kelsiantis Briuselyje ir ieškosiąs teisybės visų analogiškoje situacijoje atsidūrusių kolegų vardu.

ES reglamentinių nuostatų laikytis privalu
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus vadovo Rolando Mikaliūno teigimu, situacija nebūtų susiklosčiusi tokia, kokia yra šiandien, jei augintojai laikytųsi nustatytų taisyklių. „Tai, kad būtina nustatytais terminais suvesti duomenis į VIC sistemą apie „įvykius“ gyvulių bandoje – dirbantiesiems gyvulininkystės sektoriuje nėra naujiena. Ši tvarka galioja jau keliolika metų. Mūsų reikalavimai į nacionalinius teisės aktus perkelti remiantis ES reglamentine nuostata ir jie privalo būti vykdomi. Nes jei auditoriai aptinka pažeidimų, Lietuvai taikomos piniginės sankcijos, kurios mokamos mūsų valstybės biudžeto pinigais. Todėl laikomės griežtų reikalavimų ir nedarome jokių išimčių ar nuolaidų“, – kalba R. Mikaliūnas, primindamas, kad pirmoji reglamentinė nuostata – laiku VIC sistemoje padarytas įrašas apie pokyčius gyvulininkystės ūkyje – jaunik­lio atvedimo, gyvulio pardavimą į kitą ūkį, išvežimą į skerdyklą, kritimą ir t.t.
„Lietuva dar daro ir tam tik­rą išlygą. Kadangi ne visi mūsų ūkininkai patys laisvai naudojasi internetu, jiems paslaugą teikia VMVT teritorinių skyrių darbuotojai, privačia praktika besiverčiantys veterinarijos gydytojai, o kontroliuojamose veislinėse bandose – produktyvumo kontrolės asistentai. Visiems šiems specialistams suteikiamas papildomas laikas įrašams sutvarkyti. Jei duomenis VIC ūkinių gyvūnų registre tvarko pats augintojas, nustatytas 7 kalendorinių dienų, jei tai atlieka paslaugos teikėjas – 14 kalendorinių dienų terminas. Taigi išmokų negaus tie, kurie šio reikalavimo nesilaikė“, – teigia VIC Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus vadovas.
Pasak jo, dirbančiųjų galvijininkystės sektoriuje patogumui VIC yra numatęs tam tikrų niuansų. „Jeigu supirkėjas perka gyvulį turėdamas tikslą jį išvežti į užsienį, suprantama, nori tą padaryti kuo greičiau, nes nupirkto galvijo laikymo kaštai yra dideli. Todėl pirkėjams suteikta teisė vietoje laikytojo VIC registre pažymėti „įvykį“. Tuomet pirkėjas gali gyvulį registruoti savo vardu ir išvežti į užsienį. Tačiau tą patį „įvykį“, t.y. pardavimo faktą, VIC registre privalo patvirtinti ir gyvulio augintojas, nes pas mus įdiegta dvigubos kontrolės sistema.
Kai augintojas to laiku nepadaro, VIC sistemoje susiformuoja laukelis „nepraneštas išvežimas“. Šiemet tai – viena dažniausių priežasčių, dėl kurios augintojai prarado su gamyba susietąsias išmokas“, – aiškina R. Mikaliūnas.
Anot jo, analogiška situacija neretai susidarė ir tuomet, kai gyvuliai buvo parduoti skerdykloms. „Pagal galiojančius teisės aktus, skerdykla per tris dienas privalo suvesti duomenis, kad gyvulį priėmė, o augintojas – per 7 dienas (paslaugos teikėjas – per 14 dienų), kad gyvulys iš ūkio pajudėjo į skerdyklą. Jei augintojas to nepadaro, VIC sistema automatiškai formuoja „langelį“ „nepraneštas išvežimas“, nors realiai gyvulys ir yra paskerstas.
ES nuostata šiuo atveju yra griežta – su gamyba susietoji išmoka gali būti mokama tik už tuos gyvulius, kurių registro duomenys tvarkomi tinkamai“, – tvirtina VIC atstovas.
Jo teigimu, skiriant šias išmokas už 2014 m., į kai kurias ūkininkų klaidas dar buvo žiūrima atlaidžiau. Tačiau pernai Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl to pastabas pareiškė ES audito rūmai.
„Iš tiesų sankcija visam finansiniam laikotarpiui „pririšama“ prie augintojo, netinkamai tvarkančio duomenų registrą, o ne prie gyvulio. Todėl jei šis gyvulys parduodamas į kitą ūkį, naujasis šeimininkas vėl gali tapti su gamyba susietosios paramos gavėju, jei tik jis atitinka visus nustatytus reikalavimus“, – europinio reglamento niuansus aiškina R. Mikaliūnas.

Kontrolės institucijos dar pernai turėjo mušti varpą
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė teigia, kas susidariusioje situacijoje imti ūkininkams pardavinėti gyvulius vieni kitiems būtų įmanomas, bet absurdiškas būdas spręsti problemą. Be to, dalis žmonių yra prisiėmę įsipareigojimų bankams, todėl net ir šis dirbtinis būdas būtų priimtinas ne visiems.
„Iš tiesų galvijų ženklinimo ir registravimo reikalavimai Lietuvoje galioja nuo 2003 m. Tačiau iki šiol VIC specialistai ūkinių gyvūnų registre geranoriškai pataisydavo ūkininkų padarytas klaidas. Kadangi auditoriai dėl to pareiškė pastabą, šiemet tvarka ir sugriežtinta. Tačiau kartu šiek tiek pailgintas laikas, per kurį privalu įvesti reikiamus duomenis į VIC sistemą (ūkininkams – 7 d., tarpininkams – 14 d.). Apmaudžiausia, kad sankcija yra ilgalaikė – žmogus 109 Eur paramą praranda ne tik šiemet, bet negaus jos iki pat 2020 m.“, – apgailestauja pašnekovė.
V. Živatkauskienė pasakoja, kad tarp galvijų augintojų, kuriems šiemet „nubraukta“ su gamyba susietoji parama, yra bent pusė žmonių, kurie į nemalonią situaciją pateko netgi ne dėl savo kaltės. „Štai Kelmės r. ūkininkas nustatytu terminu kreipėsi į teritorinį VMVT skyrių, informuodamas, kad daugiau nei 70 žindenių perkėlė į kitą bandą. Ūkininkas tikėjosi, kad VMVT specialistas VIC duomenų bazėje „įvykį“ taip pat įregistruos nustatytu terminu. Deja, specialistas to nepadarė. Dabar be išmokos likusiam ūkininkui vienintelis kelias – bylinėtis teisme. Ir tokių atvejų tikrai daug“, – pastebi V. Živatkauskienė.
Pasak jos, tiek ministerija, tiek VIC, tiek NMA ne vienus metus matė situaciją, kad ir ūkininkai, ir jiems paslaugą teikiančios VMVT specialistai duomenis į registrą suvesti vėluoja, tačiau žiūrėjo į tai atlaidžiai. O šiemet problema „sprogo“.
„Blogybė yra tai, kad ūkininkai su gamyba susietąją išmoką už praėjusius metus gauna „viena eilute“, t.y. jiems parašyta tik bendra pinigų suma. Informacijos apie tai, už kokį skaičių gyvulių ir už kokius pažeidimus išmoka „nubraukta“, žmogui nei VIC, nei NMA neatsiunčia. Norint, kad žmonės klaidų nedarytų ir jų nekartotų, jiems reikia daugiau aiškumo – ūkininkas turi žinoti, už kokį pažeidimą negavo pinigų. Todėl dabartinėje situacijoje nestebina augintojų nuomonė, kad pinigai iš jų tiesiog tyliai nuvagiami, nes didesnes gamybines bandas laikantiems ūkininkams iš tiesų nėra paprasta patiems susiskaičiuoti, ar visi gyvuliai atitiko tinkamumo kriterijus“, – aiškina V. Živatkauskienė.
Todėl, jos nuomone, valstybinės institucijos dar pernai turėjo mušti varpą ir raginti žmones būti itin dėmesingus. „Yra prikurta aibė valstybinių institucijų administruojamų internetinių svetainių, tačiau patiems ūkininkams jas išsiskleisti plačiau galimybės nesudarytos. O paprasčiausia būtų paskelbti „Ūkininko patarėjuje“ arba atsiųsti ūkininkui pranešimą, kad jo laikas suvesti duomenis į VIC registrą „kapsi“, kad jis yra įvėlęs vienokią ar kitokią klaidą. Tikrai labai apmaudu, kad pinigus, už kuriuos socialiniai partneriai taip sunkiai kovojo, teks grąžinti Briuseliui. LMGAGA ėmėsi iniciatyvos, kad šis klausimas artimiausiu metu būtų aptartas ir Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, nes problemos mastas iš tiesų yra didžiulis“, – reziumuoja V. Živatkauskienė.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.