Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Išpūsta ar subliūškusi senų padangų problema?

2016/05/28


Marijampolėje kone prie kiekvieno serviso pūpso didžiuliai padangų kalnai.

Ar pastebite, kad mūsų aplinka vis gražėja? Gal tampame sąmoningesni, o gal nenorime būti nubausti? Pamažu išmokstame nemesti bet ko ir bet kur, rūšiuojame atliekas į atitinkamus konteinerius, o už plastiko butelius ir skardines galimybė gauti keletą centų daugelį paskatino visa tai kaupti, rinkti ir pristatyti į supirkimo vietas. Tačiau senų padangų prob­lema vis dar neišspręsta – jos mėtosi pakelėse, pakrūmėse, paupiuose, didžiuliai kalnai pūpso prie autoservisų, nemažai susikaupę kiekvieno ūkininko sodyboje. Plačiai pasklidęs mitas, kad senų padangų niekas nepriima, neperdirba, tad kiekvienas pats sprendžia, kur jas dėti – kai kas išmeta toliau nuo savo kiemo, kai kas prie konteinerių palieka, kai kas degina... Ir nors ne paslaptis, bet daug kas vis dar nežino, kad pirkdami naujas padangas senas gali palikti pardavėjui, kad kasmet nemokamai penkias lengvojo automobilio padangas kiekvienas gali pristatyti į atliekų surinkimo aikštelę, kad Lietuvoje veikia įmonė, kuri nemokamai priima bet kokias padangas ir bet kokį kiekį, o jas perdirbusi gamina daugybę naudingų gaminių. Tik ne visos savivaldybės suinteresuotos su ja bendradarbiauti, kažkodėl geriau gabena surinktas padangas į Lenkiją, griežtai riboja nemokamai pristatomų padangų skaičių į savas atliekų aikšteles, o už papildomą padangų kiekį ar didesnių gabaritų padangas ima didelį mokestį. Kas tai – pasipelnymo galimybė ar neūkiškumas? Ir kodėl senų padangų problemos nepabandžius spręsti panašiai kaip panaudotos taros?

Automobilių miestas skęsta senose padangose Marijampolė seniai garsėja kaip prekybos automobiliais miestas. Čia susikūrusi visa šio verslo infrastruktūra. Suprantama, senų padangų problema neišvengiamai aktuali kone kiekvienam dalyvaujančiajam šiame versle ir viskas priklauso nuo jo sąžinės, kur deda senas padangas. Vieni yra sudarę sutartis su atitinkamomis padangų surinkimo įmonėmis, kiti ieško, kas savo vardu galėtų dalį padangų pristatyti nemokamai į atliekų aikšteles, yra ir tokių, kurie tiesiog jas išverčia bet kur. Pasak Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus vedėjo Mindaugo Lelešiaus, tai didelė problema. „Jau ne vienus metus vykdome akciją „Darom“, kurios metu surenkame didžiulius kiekius įvairiausių atliekų, o nemažą dalį sudaro senos padangos. Dažnai randame išmestų padangų krūvas, vadinasi, jas atvežė padangų montavimo ar remonto įmonės. Per akciją „Darom“ darbuojamės maždaug 70-yje vietų mieste ir kaime, jose dalyvauja apie 4,5 tūkst. dalyvių. Vien padangų kaskart randame apie 5 t ir tai yra tik tos, kurias akcijos dalyviai pajėgia ištraukti iš vandens, brūzgynų, pamiškių, šalikelių. O kiek dar jų lieka – suskaičiuotume keliasdešimt tonų. Padangos nemažai sveria, tad ne kiekvienas akcijos dalyvis, tarp kurių yra daug vaikų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, gali jas fiziškai pakelti, – teigia aplinkosaugos specialistas. – Bendradarbiaujame su miškininkais, urėdijomis, padedančiomis savo sunkiąja technika padangas ištempti iš miško, o jau paskui mes jas išgabename. Deja, Lietuvoje yra problemų realizuojant naudotas padangas. Viskas atsiremia į lėšas, kurių reikia tokiai procedūrai vykdyti. Šiandien turime savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programą, iš kurios finansuojame akciją „Darom“. Jei seniūnijoms, iškyla aplinkosaugos bėdų šiek tiek iš šių lėšų pagelbėjame, tačiau tai nėra neišsemiamas fondas, tai nedideli pinigai, su kuriais gana sunku išsiversti. Gerai, kad pajudėjo reikalai su plastiko tara, atsiranda ir antrinių žaliavų konteineriai, visam tam pinigų buvo rasta, bet padangų problema Lietuvoje dar neišspręsta. Reikėtų ją spręsti Vyriausybei, kad savivaldybės gautų tam lėšų ir galėtų tvarkytis“, – tikina Marijampolės savivaldybės aplinkosaugos specia­listas M. Lelešius.

Kur dėti senas? UAB „Marijampolės švara“ atliekų tvarkymo tarnybos vadovas Marius Mačys „ŪP“ teigė, jog labai dažnai naudotos padangos randamos prie atliekų konteinerių. „Tai kasdienė mūsų problema, ypač padangų keitimo metu. Vien tik Marijampolėje per mėnesį surenkame iki 10 t padangų. Jas suvežame, samdome tvarkytojus, mokame jiems pinigus – įmonė patiria nemažų nuostolių. Paskutiniu metu padangas eksportuojame į Lenkiją, nes Lietuvos padangų kiekiai per dideli Šiauliuose jas perdirbančiai UAB „Metaloidas“. Iš pavienių žmonių ar įmonių padangas priimame savo didžiųjų atliekų aikštelėse – iš asmens penkias leng­vojo automobilio padangas kartą per metus nemokamai. O jei pakrūmėse kas rastas padangas atvežtų, kaip jo ir, jei leistinas skaičius viršytas, reikėtų susimokėti. Kalbant apie traktorių padangas yra taip: ūkininkas, pirkdamas padangas, turi teisę senas atiduoti pardavėjui, o visos kitos priimamos aikštelėse už mokestį. Regis, lyg ir žinoma apie tai, kur galima atvežti senas padangas, bet ne visi tuo naudojasi. Būna ir taip, kad verslininkai papiktnaudžiauja – randa žmonių, kurie savo vardu pristato jų sukauptas padangas, pavyzdžiui, atsiveža 20 padangų ir keturis asmens dokumentus. Stambesni servisai, padangų montavimo įmonės dažniausiai padangas kaupia, paskui privačiai samdo jų tvarkytoją, o garažiukų meistrai neretai sukauptą turtą išverčia miškeliuose ar palieka prie konteinerių. Beje, ir po akcijos „Darom“ vėliava kartais prisidengia tie, kurie nori savo teritorijas apsikuopti – atsikrato buities prietaisų, baldų ir padangų. Mes esame įsipareigoję visame regione didžiosiose gyvenvietėse keturis kartus per metus surinkti įvairias buityje susidarančias atliekas, o mažesnėse – du kartus per metus. Jei to nedarytume, prie konteinerių susikauptų milžiniški atliekų kalnai. Kalbant apie mobilias padangų surinkimo aikšteles, manau, jei žmonėms reikėtų bent šiek tiek už tai susimokėti, tikrai to niekas nedarytų. Ir šiuo metu už mokestį gali atsikratyti padangų, bet ne visi tai daro, geriau bet kur numes. Gamintojai, importuotojai iš dalies rūpinasi padangų utilizavimu, bet per mūsų atidarytas sienas su senais automobiliais atkeliauja dideli kiekiai padangų, kurių niekas neapsiima sutvarkyti“, – apgailestavo atliekų tvarkymo tarnybos vadovas. Marijampolės didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelėje, kur galima pristatyti ir naudotas padangas, stovi išrikiuoti didžiuliai konteineriai, į kuriuos rūšiuojamos atliekos. Pasak M. Mačio, aikštelėje vienu metu konteineriuose galima saugoti apie 8 t atliekų, paskui jos pervežamos į bazę, kur yra didesnės galimybės sandėliuoti, o vėliau visa tai atiduodama perdirbėjams. Aikštelėje dirbusi operatorė surinkėja Marta Kraipavičienė paaiškino, kad kartą per metus asmeniui galima pristatyti penkias lengvojo automobilio padangas nemokamai, jei jų priduodama daugiau, už toną nustatyta kaina siekia 57.13 Eur ir PVM. Priimant atsižvelgiama į padangų išmatavimus ir bazinį svorį. Jei padangos viršija 1,20 m ir yra platesnės nei 30 cm, o tai dažniausiai yra sunkiojo transporto padangos, jos sveriamos ir už toną nustatyta kaina yra 130,12 Eur ir PVM. „Didžiules padangas dažniausiai atveža ūkininkai. Mūsų konteineris prisipildo kartais labai greitai, ypač padangų keitimo metu. Tačiau dar tikrai ne visi žino apie galimybę nemokamai mums pristatyti padangas“, – stebėjosi aikštelės operatorė. Tądien į didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelę atvežęs įvairių atliekų krovinį verslininkas Saulius Paknys, turintis sunkvežimių servisą, sakė, jog kai susikaupia didesnis kiekis padangų, samdo įmonę, atsakingą už antrinių žaliavų supirkimą, ją išsikviečia, susimoka ir ši padangas išsigabena. Tačiau tai nepigu. „Aš manau, kad būtų efektyvu, jei mobiliu būdu būtų surenkamos padangos ne tik miestuose, bet ir kaimiškose teritorijose. Pavyzdžiui, informuojama, kad tam tikroje vietoje atitinkamu metu bus surenkamos padangos, ar tiesiog būtų joms skirti konteineriai, turbūt ne vienas jas ten atgabentų, mūsų aplinka taptų gerokai švaresnė. O jei už padangas mokėtų bent po eurą, visos jos būtų išrankiotos ir pristatytos. Esu medžiotojas, tad pastebiu, kad šiukšlių miškuose mažėja, bet kaimo vietovėse vis dar galima pamatyti išverstų atliekų. Plaukiant Šešupe kartą apėmė siaubas, kai ties „Želsvelės“ buvusia bendrove išvydau ant pakrančių traktoriais atvežtą ir nuo skardžio išpiltą visokį šlamštą. Deja, kaimo žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo. Turėtų būti didelės bausmės už tai. Manau, kad aplinkosaugininkai griežčiau turėtų kontroliuoti, atlikti tyrimus, kas tokius nusikaltimus vykdo, ir labai griežtai bausti. Lietuvėlė tokia mažytė, turime ja rūpintis“, – pabrėžė verslininkas. Perdirbimo problemos Lietuvoje nėra Šiauliuose daugiau kaip 10 metų veikia padangų surinkimo ir perdirbimo įmonė UAB „Metaloidas”. Ji buvo pirmoji padangų perdirbimo įmonė, įkurta Baltijos valstybėse, vėliau dukterinės kompanijos atsirado Latvijoje, Estijoje ir Rusijos Federacijoje. Pasidomėjome, ar pagrįsti gandai, jog pastaruoju metu įmonė nedirba, padangų nepriima, jų neperdirba, neturi kur jų dėti, todėl surinkimo aikštelės atrado kelius į Lenkiją, kur dabar išgabena nemažai surinkto „turto“. Pasak UAB „Metaloidas“ direktorės Audingos Pranckaitienės, įmonė kaip dirbo, taip tebedirba. Per metus iš Lietuvos rinkos įmonė surenka ir perdirba apie 13 tūkst. t naudotų padangų. „Tikrai nematau prasmės padangas vežti perdirbti ar utilizuoti į užsienį. Turbūt ieškoma, kaip užsidirbti. Taip pat nesuprantu, kam versti padangas į pakeles, miškelius ar paupius, krauti prie konteinerių. Neverta tikėti pasiteisinimais, kad padangų nėra kur dėti. Gal tik viena bėda, kad įmonės ar savivaldybės nenori investuoti, kad padangos būtų atgabentos į mūsų įmonę. Mes tik­rai neribojame kiekių, priimame ir lengvųjų automobilių padangas, ir sunkvežimių, ir traktorines, tereikia suderinti su mumis pristatymo grafiką, nes esame gamybinė įmonė, tad turime žinoti, kada, kokį kiekį teks priimti. Mums padangas atveža įmonės, savivaldybės, regionų atliekų tvarkymo centrai, pavieniai asmenys bei padangų importuotojai – dirbame su visomis įmonėmis, kurios susijusios su padangų rinka. Jei nėra galimybės atvežti padangų mums, mes savu transportu galime jas patys paimti, tereikės sumokėti už kurą ir vairuotojo darbą. Traktorių padangų pristatymą deriname atskiru susitarimu, išsiaiškiname, ar reikės pas ūkininką vykti mums, ar jis pats mums padangas pristatys. Mes turime sutartis su ne viena savivaldybe, regioninių atliekų tvarkymo centrais. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su Druskininkų atliekų tvarkymo centru, per metus iš jų išvežame apie 1 000 t padangų. Deja, Marijampolės atliekų tvarkymo centras, kai pasiūlėme savo paslaugas, pareiškė, kad jiems tokios paslaugos nereikia. Aš nežinau, kur jie deda naudotas padangas, ir man keista girdėti, kad jie teigia, jog kyla problemų dėl padangų išgabenimo perdirbti ar utilizuoti. Bet kai pasisiūlai tą problemą išspręsti ir bendradarbiauti, kaip ir su kitais Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrais, jie atsisako. O juk dėl aplinkos ir žmonių gerovės tai yra labai svarbu. Žmones norime informuoti, kad didesnį kiekį padangų nebūtina gabenti į stambių atliekų aikšteles savo miestuose ar rajonuose ir mokėti didelius pinigus už jų priėmimą, galima neribotą jų kiekį nemokamai pristatyti į Šiaulių perdirbimo įmonę, tereikia iš anksto suderinti datą ir laiką. Drąsiai galime teigti, kad tikrai yra kur dėti naudotas padangas, ir norisi, kad užtektų žmonėms sąmoningumo nemesti jų bet kur“, – tikino UAB „Metaloidas“ direktorė. Pasiteiravus įmonės vadovės, ką mananti apie mobilius naudotų padangų surinkimo punktus,A. Pranckaitienė sakė, jog tai tikrai galėtų organizuoti vietos savivaldybės, o perdirbėjai savo ruožtu taip pat prisidėtų.

Atliekos vėl gali tapti naudingos UAB „Metaloidas“ ne tik perdirba naudotas padangas, bet ir gamina daug naudingų gaminių, apie 90 proc. produkcijos eksportuoja. „Perdirbdami naudotas padangas gauname metalo kordą, tekstilinį kordą ir gumos granules. Metalo kordas vežamas į metalo liejyklas ir naudojamas naujų metalo gaminių gamybai, tekstilės kordas naudojamas kaip kuras, o gumos granulių panaudojimas yra itin platus. Iš gumos granulių gaminame gumines plyteles, kurios skirtos vaikų žaidimo bei sporto aikštelių dangai, sporto aikštynams, bituminėms stogų dangoms, įvairiems smulkiems gumos gaminiams. Švedijoje, Vokietijoje labai populiarus guminis asfaltas – į asfaltą dedamas tam tikras gumos granulių kiekis, kurios pailgina asfalto ilgaamžiškumą ir jo atsparumą. Lietuvoje tai, deja, nepraktikuojama, nes toks asfaltas yra brangesnis. Taip pat gaminame sprogdinimo darbams skirtus apsauginius kilimus. Juos naudoja Skandinavijos šalys kalnuotose vietovėse tiesiant kelius ar statant pastatus. Kad sprogdinant viskas neišlakstytų į šalis, jie tas teritorijas uždengia dideliais gumos kilimais, pagamintais iš padangų protektorių, tuomet sprogdina. Iš gumos granulių gaminame ir guminius bortelius, kuriuos matote prie prekybos cent­rų automobilių stovėjimo aikštelėse, fermoms – guminius kilimus. Yra ir žirgynų, pasidariusių dangą iš mūsų guminių plytelių. Gaminame ir spalvotą guminį mulčią, kuris naudojamas parkuose, gėlynuose, jis labai dekoratyvus ir ilgaamžis. Guminį mulčią taip pat daugiausia eksportuojame į Skandinavijos šalis. Visos prekės gana paklausios, bet gaminame daugiausia eksportui. Tačiau ir Lietuvoje mūsų gaminių paklausa didėja. Džiaugiuosi, kad „Ūkininko patarėjas“ paskleis šią informaciją“, – sakė įmonės vadovė ir atkreipė dėmesį į tai, kad padanga kaip atlieka praktiškai bevertė – reikia nemažai investuoti į jos perdirbimą, o parduodamų gaminių kaina nėra aukšta, tad didžiulių turtų iš to nesusikrausi. Tačiau labai svarbu tai, kad užuot senomis padangomis teršę aplinką ir mėgindami pasiteisinti, kad nėra kur jų dėti, pasirodo, turime galimybę jas pristatyti ten, kur iš nereikalingos atliekos gimsta vėl mums visiems reikalingi daiktai.

Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...