Išskirtinės kokybės produktui – išskirtinės gamybos sąlygos

Modernaus tvarto kupolas iš paukščio skrydžio.

Motyvas, kuriuo Lietuvos ūkininkus buvo pradėta raginti plėtoti mėsinę galvijininkystę, atrodė labai aiškus ir praktiškas: šalyje daug apleistų žalienų plotų, kuriuos naudojant laikymo sąlygoms nereikliems gyvuliams auginti, galima gauti geros kokybės produkcijos ir nemažą ekonominį efektą. Bėgant laikui aiškėja, kad šią mintį „pasigavę“ lietuviai ne tik sugebėjo „įsukti“ kelis šimtus pelningų mėsinės galvijininkystės ūkių, bet ėmė stebinti ir naujomis verslo idėjomis bei netikėtais sprendimais. Štai Elektrėnų savivaldybėje, Lunkiškių kaime, įsikūręs „Baltos avies“ kooperatyvas siekia ambicingo tikslo tiekti labai aukštos kokybės jautieną vietos ir užsienio rinkoms. Todėl auginamiems veisliniams angusams, kurių skerdenos turės atitikti šį standartą, sudarytos ir išskirtinės gyvenimo sąlygos. Prieš kelis mėnesius banda įkurdinta „roundhouse“ – Lietuvoje vieninteliame originalios konstrukcijos tvarte, kurio statybai panaudotos pačios naujausios ir pažangiausios technologijos.

Iššūkis, kurį knieti įveikti
„Baltos avies“ kooperatyvo įkūrimo iniciatorius Gintautas Migonis yra ir šalyje žinomos grūdų perdirbimo įmonės „Malsena“ generalinis direktorius. Pašnekovas pasakoja, kad mintis ūkininkauti jam gimė dėsningai.
„Nuolat bendraujame ir bendradarbiaujame su ūkininkais, tiekiančiais žaliavą mūsų malūnui. Tačiau jei patys nebūsime savo rankomis čiupinėję grūdo, jei nežinosime, kaip jis auga, bręsta, ir ko reikia, kad šis grūdas būtų kokybiškas, rasti bendrą kalbą su kitais augintojais bus sunku. Be to, kaip dažnas lietuvis, esu žemdirbys iš prigimties ir kasdien važinėdamas į darbą keliolika kilometrų su liūdesiu stebėdavau apleistus ištisus žemės plotus. Taip iš pradžių radosi 200 ha mišrus mūsų šeimos ūkis, o netrukus – ir kooperatyvas, šiandien vienijantis būrelį grūdų, avių, mėsinių ir pieninių galvijų augintojų, nes vykdyti sėjomainą ekologiniame ūkyje, nelaikant gyvulių, būtų praktiškai neįmanoma. Teiginys, kad ūkis įkurtas tam, jog Lietuva taptų gražesnė, o mūsų vaikai valgytų sveikesnį maistą, šiandienos verslo požiūriu skamba gal ir netradiciškai, bet iš tiesų tai svarbiausias mūsų tikslas“, – atvirai kalba pašnekovas, su šypsena pridurdamas, jog „Malsenos“ malūnas šiandien veikia be priekaištų, darbuotojai jame dirba gerai, tad „naujo dviračio čia neišrasi“. O štai žemės ūkyje iššūkių, kuriuos knieti įveikti, tebėra nepaprastai daug.
„Baltos avies“ kooperatyvo ūkio dalies vadovas Egidijus Zubė, papildydamas G. Migonio mintis, pasakoja, kad kooperatyvo planuose numatyti patys aukščiausi mėsos gamybos standartai, todėl bus aktyviai bendradarbiaujama su mokslininkais bei diegiamos pažangiausios technologijos. Ateityje ūkyje ketinama ne tik auginti mėsinius, bet ir papildomai penėti pieninių veislių buliukus.
„Šiuo metu iš užsienio specialistų patys mokomės jautieną gaminti, brandinti ir skerdenas išpjaustyti taip, kad jos atitiktų išrankiausių Europos restoranų virtuvės šefų lūkesčius. Tikrųjų rezultatų tikimės sulaukti po 3-4 metų“, – ateities planais dalijasi pašnekovai.

Ūkio planuose – treji metai auginimo ir 500 kg skerdenos
Pirmąją veislinių galvijų bandą kooperatyvas prieš porą metų įsigijo Vokietijoje. Tarpininkaujant šios šalies angusų augintojų asociacijai tenykščių ūkininkų ūkiuose E. Zubė išsirinko tris dešimtis itin aukštos genetinės vertės veršingų telyčių ir bulių reproduktorių. Parvežti į Lietuvą pirmąją žiemą galvijai žiemojo laikinoje medinėje pašiūrėje, bet tinkamai šeriami ir prižiūrimi, šeimininkų teigimu, peržiemojo puikiai. O praėjusį rudenį buvo apgyvendinti moderniame „roundhouse“.
Kita šiame tvarte laikomų galvijų grupė – kooperatyvo narių iš kitų ūkių papildomai penėti suvežti mėsiniai galvijai. Ir tai ne pirmamečiai atjunkyti veršeliai, o 18-24 mėn. buliai, kurių skerdenos išeiga jau siektų 300-350 kg.
„Mūsų tikslas – ekstensyviomis sąlygomis išauginti galvijus, kurių skerdena svertų 500 kg ir atitiktų aukščiausią E arba U raumeningumo klasę. Tam gyvulį reikia laikyti ir tinkamai šerti net trejus metus. Jo mėsa turėtų pasižymėti išskirtinėmis skoninėmis savybėmis, būti atitinkamo riebumo. Tokių „penkiašimtinių“ skerdenų jau esame subrandinę ir degustavę. Skonis buvo puikus“, – neslepia džiaugsmo G. Migonis.
Šiuo metu galvijų skerdimo paslaugą kooperatyvas perka mėsos perdirbimo įmonėje „Agaras“, o skerdenas brandina ir išpjausto ūkio teritorijoje pasistatytoje sker­dykloje. Iš čia mėsa keliauja į „Mal­senos“ valgyklą, kurioje įmo­nės darbuotojams pietūs tie­kiami nemokamai, ir tiesiogiai pir­kėjams „pagal sąrašą“ į Vilnių bei Kauną. Kol kas per mėnesį ūkyje paskerdžiama po du galvijus.
Į klausimą, kodėl, į valias turint savų miltų, jautienos ga­myba neintensyvinama, pa­šne­kovai atsako, jog jų su­ma­nymas – gyvulį auginti lėtai, šeriant pačių pagamintu ko­kybišku žoliniu pašaru ir per parą gaunant apie 1 kg priesvorio. Tik papildomai penimi galvijai šiuo metu gauna šiek tiek traiškytų grūdų.
„Neatsitiktinai buvo pasirinkta ir ekstensyvi angusų veislė. Mūsų žiniomis, aukščiausios kokybės angusų mėsa yra skaniausia ir dėl to užsienio rinkose apie 40 proc. brangesnė nei kitų veislių mėsinių galvijų“, – aiškina šalyje žinomų gyvulininkystės ekspertų, profesorių Česlovo ir Vigilijaus Juknų mokinys, diplomuotas zootechnikos specialistas E. Zubė, turintis minčių ateityje kooperatyvo veiklą praplėsti ir veislininkystės kryptimi.
Pasak E. Zubės, tiksliai pasakyti, ar rinkoje turės paklausą „Baltos avies“ kooperatyvui priklausančiame ūkyje pagamintos 500 kg svorio E ir U raumeningumo kategorijų skerdenos, šiandien sunku. Tačiau tikėtina, jog taip, nes niekas kitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tokio produkto negamina ir į rinką netiekia.
„Tarkime, vokiečiai, su kuriais tariamės dėl pardavimų ateityje, pageidauja, kad išskirtinės kokybės jautienos tiekimas vyktų tolygiai visus metus, o ne sezoniškai. Tam reikėtų skersti po 10 galvijų kiekvieną savaitę. Kol kas tokių mastų pasiūlyti negalime, bet turime puikų nusiteikimą laikomų galvijų skaičių padidinti iki 300-400“, – kalba pašnekovas.

Modernaus tvarto privalumai abejonių nekelia
Į klausimą, kodėl buvo pasirinktas būtent toks tvartas, G. Migonis ir E. Zubė atsako, jog statinys „tiesiog labai gražus“, organiškai įsiliejantis į vaizdingą vietos kraštovaizdį.
„Pavasarį, kai sužaliuos veja ir aplink pasodinti medžiai, „roundhousas“ atsiskleis visu gražumu. Mano galva, kai imiesi ko nors išskirtinio, visos sudedamosios dalys yra vienodai svarbios. Tarkime, gali nepriekaištingai išauginti galviją, bet jei skerdykloje jis patirs stresą, mėsos kokybė bus sugadinta“, – neabejodamas teigia kooperatyvo vadovas G. Migonis.
Tvarto pavyzdį jis sako tik prabėgomis pamatęs lankydamasis gyvulininkystės parodoje Jungtinėje Karalystėje. Bet įspūdingo reginio nepamiršo.
„Roundhousas“ šiuo metu yra jau tipinis Jungtinėje Karalystėje gaminamas surenkamas statinys. Jo projekto autorius – britas inžinierius Geoff Simpson, turintis ilgametę pastatų galvijams projektavimo patirtį.
„Pastato kupolas organiškai įsilieja į gamtos peizažą ir nerėžia akies kaip dauguma kitų pramoninių objektų. „Roundhousas“ yra inovatyvus ir aplinkosaugos, eksploatacijos, technologijų požiūriu. Tarkime, lengvai transformuojamos pertvaros leidžia gyvulius lengvai ir saugiai pervaryti iš vieno gardo į kitą, „įprašyti“ į „stakles“, kuriose imamas kraujas, tvarkomos nagos. Kadangi nėra sienų, nėra ir tvartui būdingo kvapo, taigi geresnė ir gyvulių sveikata. Gardai išdėstyti taip, kad nuo žindenių atskirtas prieauglis visada mato motinas, brolius, seseris, todėl jaučiasi saugus. Žodžiu, „roundhouse“ galvijams tikrai sukurtos komforto sąlygos“, – modernaus tvarto privalumus vardija E. Zubė.
G. Migonis ir E. Zubė pasakoja, kad 100 tūkst. eurų kainavusį pirkinį pavyko sumontuoti vos per keturias dienas. Tiesa, papildomų kaštų ir daugiau laiko lietuviams užtruko pamatų liejimas ir aikštelės betonavimas, nors patys britai, statydami „roundhousą“, to nedaro.
Anot pašnekovų, Jungtinėje Karalystėje norint statyti „roundhousą“ netgi nereikia statybos leidimo, nes ten toks statinys prilygintas… palapinei. Tačiau Lietuvoje valdininkams tą įrodyti nebuvo lengva – tvarkant dokumentus buvo prarasti keli mėnesiai, pridavinėtas „roundhousas“ valstybės komisijai kaip specialusis statinys, vos suspėta pateikti paraišką investicinei paramai gauti… „O viskas baigėsi tuo, jog galiausiai mums buvo pasakyta, kad leidimas privalėjo būti išduotas supaprastinta tvarka“, – nelinksma patirtimi dalijasi G. Migonis, pridurdamas, jog šią informaciją turi žinoti ir kiti ūkininkai, ateityje sumanę pasistatyti analogišką tvartą.
Pašnekovai skaičiuoja, kad investicija į „roundhousą“, naudojant jį kaip papildomo penėjimo bazę, turėtų atsipirkti per 3-4 metus. O šiuo metu teigia besidžiaugiantys lūkesčius pranokusiu pirkiniu ir jau planuoja pirkti dar vieną, nes, jų nuomone, nieko gudriau už taip kompaktiškai atrodančią, o iš tiesų net 720 kv. m ploto erdvę, talpinančią iki 140 galvijų, nesugalvosi.

Autorės nuotraukos

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.