Įstatymo pataisos melioracijos griovių nesutvarkys

Šalies žemdirbiai pratinami prie minties, jog valstybė perleis jiems rūpestį prižiūrėti melioracijos sistemas, pažadėdama tik kontrolę ir baudas. Ūkininkai ir juos vienijančios savivaldos organizacijos bando diskutuoti su politikais, valdžios atstovais, nuo kurių sprendimų priklausys tolesnis nusausintų žemių likimas.

Grioviai – bebrų nuosavybė?

Teigiama, jog šalyje iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo būklė yra kritiška. Apie 40 proc. sistemų yra uždumblėjusios, ir ši tendencija progresuoja. Melioracijos įstatymas, priimtas 1993 m. gruodžio 9 d., iki šių dienų keistas dešimtis kartų, tačiau prie tvarkos neprieita. Melioracijos sistemos tebepriklauso valstybei, tačiau jų naudotojai – žemdirbiai. Suskaičiuota, jog šalyje yra 52 tūkst. km magistralinių griovių, iš jų 51 tūkst. km – valstybės nuosavybė. Liūdnai juokaujama, kad jų priežiūra ūkininkai dalijasi su bebrais.

„Pauliukų žemės ūkio bendrovė pastaruoju metu prižiūri 30 km melioracijos griovių, priklausančių valstybei, – kalba šios Jonavos r. bendrovės valdybos pirmininkas Andrejus Štombergas. – Pradžioje išpjovėme medžius, krūmus, paskui įsigijome brangios griovių šienavimo technikos. Už kilometrą tvarkomo griovio gauname šimto eurų kompensaciją, tačiau ji neatlygina darbo kaštų“. Pauliukų ŽŪB vadovo nuomone, tik stambūs ūkiai gali išlaidauti melioracijos sistemų priežiūrai, lėšų surasdami iš kitų ūkio sričių, taip pat rengdami ES paramos projektus.

Valstybė turi tartis su ūkininku

„Susitikime su Žemės ūkio viceministru aš siūliau kelis melioracijos sistemų priežiūros variantus“, – kalba A. Štombergas. Patyrusio agrarininko nuomone, jeigu griovys yra valstybės, o ūkininkas šalia nuomoja žemę, valstybė turėtų skirti išmokas kaip už deklaruojamą plotą. Kitas variantas, pasak A. Štombergo, – jeigu valstybė griovius perduotų savivaldybei ir už kilometrą skirtų bent 500 Eur išmoką. Tada savivaldybė turėtų lėšų samdyti žmones, kurie prižiūrėtų griovius, juos šienautų.

Deja, valstybė melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbams per pastarąjį dešimtmetį skirdavo iki 10 mln. Eur per metus.

Pauliukų ŽŪB parengusi ES paramos projektą, pagal kurį dar penkerius metus bus prižiūrimi ūkio teritorijoje esantys melioracijos grioviai. „Pagal rengiamas Melioracijos įstatymo pataisas, valstybė valdytų magistralinius griovius, melioracijos statinius ir įrenginius, o visi dabar jai priklausantys drenažo rinktuvai, kurių skersmuo 12,5 cm ir didesnis, būtų perduoti žemių savininkams, – kalba Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) valdybos narė Renata Vilimienė. – Tai būtų socialiai neteisinga, nes ūkininkai patirtų didelę papildomų išlaidų naštą“.

Socialiai neteisinga pozicija

Pasak R. Vilimienės, LVPŪA nariai apsvarstė rengiamas Melioracijos įstatymo pataisas. Kaip teigia LVPŪA valdybos narė, valstybės lėšomis turi būti užtikrinta valstybės nuosavybės teise priklausančių magistralinių griovių, sureguliuotų upelių, pralaidų, tiltų, užtvankų, polderių ir drenažo rinktuvų priežiūra, ir jie nuosavybės teise negali būti perduoti kam nors kitam. Įstatymo projekte noras per prievartą įpareigoti ūkininkus ir žemės savininkus už savo lėšas prižiūrėti valstybei priklausančius melioracijos įrenginius – griovius, pralaidas ir kitką – sukels neigiamų pasekmių ir paralyžiuos visą melioracijos sistemą. Atsiras naujų prievolių ūkininkams ir žemės sklypų savininkams. Pavyzdžiui, Melioracijos įstatymo 6 straipsnyje, nustatant žemės sklypų savininkų ir naudotojų pareigas, jiems nustatoma ir pareiga prižiūrėti bei remontuoti bendrojo naudojimo melioracijos sistemos elementus ar prižiūrėti net valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, taip visą finansinę naštą perkeliant ant atskirų žemės savininkų ir naudotojų pečių. Įstatymo projektas nenumato proporcingo bendraturčių prisidėjimo prižiūrint ir remontuojant bendro naudojimo melioracijos sistemas, nenumato ir finansinių mechanizmų tokiems darbams kompensuoti, todėl kils konfliktinių situacijų, o tai nėra socialiai teisinga. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių šlaitų priežiūros darbų finansavimas savininkų lėšomis prieštarauja LR teisės aktams.

LVPŪA valdybos narė R. Vilimienė atkreipia dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis, kurios teikiamos kartu su Melioracijos įstatymo pataisomis, primityviu būdu ūkininkų ir žemės sklypų savininkų sąskaita bandoma išspręsti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros ir remonto problemą. Daugiau jų sukels ir tai, kad valstybinę melioracijos kontrolę vykdys ir administracinių nusižengimų protokolus surašys Nacionalinė žemės tarnyba, VĮ Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centras vykdys valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbų organizavimą ir koordinavimą, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą, o savivaldybės patikėjimo teise valdys turtą ir vykdys valdomo turto rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbus. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinius duomenis tvarkys Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema. „Ar su melioracija neatsitiks taip, kaip su vaiku, kurį auklėjo trys auklės“? – retoriškai klausia R. Vilimienė. Jos nuomone, su melioracija susijusias funkcijas turėtų vykdyti tik VĮ Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centras ir savivaldybės.

Vienkartinės asociacijos

„Prieš dešimtmetį šalyje intensyviai buvo steigiamos melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, – kalba Prienų r. savivaldybės Investicijų skyriaus vyr. specialistas Donatas Šimukonis. – Dažniausiai jos, pasinaudojusios vandentvarkos projektų paramos lėšomis, nutraukdavo savo veiklą“. Pasak D. Šimukonio, Prienų r. savivaldybėje buvo susikūrusios trys asociacijos – Šilavoto, Išlaužo ir Ašmintos seniūnijose, bet realiai veikė tik viena, kitos negavo finansavimo.

„Kuo labiau giliniesi į Melioracijos įstatymo pataisas, tuo daugiau kyla klausimų, – sako Prienų r. savivaldybės atstovas D. Šimukonis. – Savivaldybių asociacija pataisų rengėjams pateikė dvi dešimtis pastabų, panašiai tiek pat – Teisingumo ir Aplinkos ministerijos, o Nacionalinė žemės tarnyba – net keturias dešimtis“. Pasak D. Šimukonio, socialiai neteisinga, kai dalis valstybės funkcijų perduodama privačiam savininkui. Be to, melioracijos sistemų ir griovių prižiūrėtojams nenurodoma, kaip reikės visa tai prižiūrėti, nekonkretizuojamos išmokos, o tik baudos, sieksiančios nuo 150 Eur iki 600 Eur. „Jeigu žemės sklype esantys ar su juo besiribojantys drenažo rinktuvai bus priskiriami žemės sklypo priklausiniams, kils prievolė juos tvarkyti, rekonstruoti ir remontuoti, – pažymi D. Šimukonis. – Kaip elgtis vadinamiesiems „trihektarininkams“, kurių sklypai šimtus metrų ribojasi su grioviais, ir tą patį griovį dalijasi du savininkai. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad melioracijos grioviai ir drenažo rinktuvai vandenį nuveda ne tik nuo dirbamų žemės plotų, bet ir nuo kelių, geležinkelių, gyvenviečių, pramoninių zonų ir kitų užstatytų teritorijų. Įvertinus šią aplinkybę, melioracijos statiniai negali būti perduodami žemės savininkams“.

D. Šimukonio nuomone, melioracijos sistemų priežiūrą patikėjus savivaldybėms, paskui šią funkciją valstybė turėtų skirti ir finansavimą. „Kilometro griovio priežiūrai šiuo metu pakaktų 400–500 eurų“, – įsitikinęs Prienų r. savivaldybės atstovas D. Šimukonis.

Lėšų trūksta, bet darbai vyks

Melioracijos įstatymo pataisas taip pat aptarė Lietuvos pieno gamintojų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos bendruomenės. Daug iečių sulaužyta žemdirbių susitikimuose su Seimo ir Vyriausybės atstovais. Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas teigia, jog po vykusių diskusijų Seimo pavasario sesijai bus teikiamas Melioracijos įstatymo projektas. Žemės ūkio ministerija tikisi, kad, priėmus įstatymą, pavyks per ateinančius 15 metų iš esmės sutvarkyti melioracijos sistemą. Šiuo metu ministerija tobulina įstatymo projektą, atsižvelgusi į gautus pasiūlymus ir pastabas. Pasak E. Gusto, nepriėmus naujo įstatymo ir nepakeitus melioracijos ūkio reglamentavimo, kyla reali grėsmė, kad melioracijos statinių sistemos ateityje nebefunkcionuos, nes jų priežiūra dėl lėšų stokos yra prasta, nevykdoma melioracijos statinių rekonstrukcija. Lėšų vos užtenka priežiūros ir remonto darbams, didėja melioracijos statinių nusidėvėjimas. Vien valstybei priklausančių tokių statinių rekonstravimo darbams finansuoti reikėtų 572 mln. Eur, o papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis – apie 12 mln. Eur kasmet per artimiausius 15 metų. Įstatymo projekte siūloma apibrėžti subjektų atsakomybę melioracijos srityje, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus rangovams, reglamentuoti drenažo rinktuvų nuosavybės teisės perdavimą žemės sklypų savininkams (savininkui priklausytų visi jo žemėje esantys drenažo rinktuvai), nustatyti pareigą žemės sklypų savininkams prižiūrėti melioracijos griovių šlaitus su galimybe gauti finansavimą, taip pat – nustatyti atsakomybę už melioracijos statinių nepriežiūrą ir pažeidimus, tokius statinius įrengiant. Valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti siūloma įsteigti Melioracijos fondą, o jo veiklą koordinuotų Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centras. Siūloma keletas šio fondo finansavimo šaltinių – pavyzdžiui, lėšos, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, už valstybinės žemės nuomą, taip pat paskolos, kurioms iki 100 proc. garantijas suteiktų Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Rekonstravimo projektai būtų įgyvendinami per savivaldybes, papildomai pasitelkus finansinę ES paramą. Žemės savininkams priklausančių melioracijos sistemos įrenginių rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbų finansavimas (įskaitant valstybei priklausančių melioracijos statinių šlaitų priežiūrą) būtų dengiamas ES paramos ir privačiomis lėšomis, pasinaudojant Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantuotomis paskolomis (garantija – iki 80 proc.).

Bus kuriamas paramos fondas

Pasak E. Gusto, užtikrinus reikiamą finansavimą ir sukūrus melioracijos fondą, tikėtina, kad bus rekonstruota dauguma valstybei priklausančių statinių. Antra, bus sudarytos teisinės prielaidos savivaldybėms ir žemės sklypų savininkams tvarkyti melioracijos statinius ES paramos lėšomis ir gauti valstybės garantuotus kreditus melioracijos statiniams tvarkyti. Pasak ŽŪM viceministro E. Gusto, parama melioracijos griovių šlaitų priežiūrai naudojasi tik 4 tūkst. savininkų iš 20 tūkst., kurie tokią teisę turi. Taip iš dalies yra dėl nepakankamo paramos dydžio (už nupjautą ir išvežtą žolę mokama 155 Eur/ha parama, o jei žolė paliekama – 141 Eur/ha). Ministerijoje nurodyta peržiūrėti darbų įkainius, atsižvelgiant į rinkos kainas, todėl kitąmet parama turėtų būti didesnė. Viceministro nuomone, būtina grąžinti kaimo plėtros paramos priemonę, skirtą ne pelno investicijoms, nes jos lėšas buvo galima naudoti ir tvarkant melioracijos griovius. Įstatymo projekte įrašyta, kad visi sureguliuotieji upeliai turi būti tvarkomi kaip melioracijos grioviai, tačiau esama abejonių, ar pavyks šiuo ir ypač finansavimo klausimu susitarti su kitomis ministerijomis. „Šalyje yra apie pusantro šimto melioracijos sistemų naudotojų asociacijų, bet apie jų veiklą girdėti neteko, – sako LVPŪA valdybos narė R. Vilimienė. – Neabejoju, jog pataisytas (?) Melioracijos įstatymas Seimo pavasario sesijoje bus priimtas. Įtariu, jog ūkininkams atsiras naujų prievolių, naujų įmokų į savišalpos fondą, o įstatymą lydinčių teisės aktų teks laukti ilgai ir nuobodžiai“.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas