Ištuštės kaimai – nebus ir lietuviškų daržovių

Neseniai „Maxima“ ir Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – gausinti šiame prekybos tinkle parduodamų lietuviškų daržovių kiekius ir asortimentą.

Kaip „Maxima“ konkrečiai sieks šio tikslo? Ar šalies daržininkai augins daugiau daržovių ir plės jų asortimentą – ar pasinaudos galimybe daugiau užsidirbti tiekiant gausesnę produkciją prekybos tinklui? Ar gamta, pasiuntusi ankstyvąją sausrą, nesijuokia iš minėtos sutarties? Nejaugi su šiųmečiu lietuviškų daržovių derliumi neatsitiks kaip su pernykščiu – jo stigs, todėl ir vėl svogūnai, bulvės, kopūstai, burokėliai, morkos šiurpins pirkėjus brangumu?

Įsipareigoti neleidžia gamta

Ar „Maxima“ ir LDAA jau sutarė dėl įsipareigojimų – kiek ir kurių naujojo derliaus daržovių ūkininkai turėtų patiekti prekybos tinklui? „Ne. Sutartis, kurią LDAA sudarė su „Maxima“, niekuo – nei daržovių pavadinimais, nei kiekiais, nei kainomis – neįpareigoja daržininkų. Šia sutartimi tiesiog buvo paviešinta, kad „Maxima“ pirmenybę teikia lietuviškoms daržovėms, mat pirkėjai linkę valgyti vietinį, o ne atvežtinį maistą“, – aiškina LDAA valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė, gyvenanti Daugėliškių kaime, Meškuičių sen., Šiaulių r. Pasak jos, Lietuvoje nei ūkininkai įsipareigoja tiekti prekybos centrui tam tikrą kiekį vienų ar kitų daržovių, nei jis įsipareigoja tai supirkti. Kodėl? Nes būsimąjį derlių, taigi ir superkamų daržovių kiekius, didžia dalimi lemia gamta, o jų supirkimo galimybes – rinka. Išankstiniai įsipareigojimai gali tik pakenkti abiem pusėms – ūkininkams ir prekybos centrui. Pasak D. Šateikienės, ir ji, ir kiti ūkininkai, kaip, beje, ir prekybos tinklai, kaskart dalyvauja loterijoje, kuri sprendžia, kiek pavyks užauginti produkcijos ir kokios bus jos kainos: „Jei nuo gamtos nepriklausytum, galėtum sutartimi įsipareigoti prekybos tinklui. Ūkininkas gyvena ir nežino, ką kiekviena diena jam atneš. Pavyzdžiui, praeis kruša, ir svogūnų netenki. Pliaups liūtys – pus daržovės sandėlyje, nors ir pavyks jas nuimti. Ką tokiais atvejais darysi, iš anksto pasirašęs daržovių pardavimo prekybos tinklui sutartį?“

Asortimentui plėsti būtinos žinios, technika

Ar D. Šateikienė, kiti ūkininkai atsilieps į „Maximos“ pageidavimą didinti asortimentą – auginti kuo daugiau rūšių daržovių? Pasak pašnekovės, atsakymas priklauso nuo kiekvieno ūkininko galimybių – ar jie išmano tam tikrų daržovių auginimo technologiją, ar turi jų auginimo bei derliaus nuėmimo įrangą, tinkamas sandėliavimo patalpas. Nepakanka vien norėti auginti, tarkime, porus, Briuselio kopūstus ar kitas daržoves, kurių trūksta prekybos tinklo asortimente. Būtina išmanyti, kaip kiekvienos rūšies daržovėms išdirbti žemę, prižiūrėti pasėlius, kokią drėgmę ir temperatūrą palaikyti derliaus sandėliavimo vietoje, kaip jas paruošti prekybai. Antai vien svogūnų laikymo yra kelios technologijos.

D. Šateikienė su vyru Linu neketina plėsti auginamų daržovių asortimento. Sutuoktiniai specializuojasi augindami tik svogūnus ir morkas – tik į jų auginimo technologijas yra įsigilinę ir nepaliauja gilinęsi – domisi naujovėmis. Morkos ir svogūnai jų ūkyje dabar auga užimdami po 150 ha žemės.

Trūksta darbo rankų

„Valio! Jei „Maxima“ iš tiesų teiks pirmenybę lietuviškoms daržovėms, sumažinusi importinių kiekius, priauginsime dvigubai daugiau, nei prašo. Puiku – mes, ūkininkai, galėsime lengviau ir didesnius kiekius daržovių parduoti Lietuvoje, užuot stengęsi jas realizuoti užsienyje, kai ten būna perteklius“, – entuziastingai žinią, jog „Maxima“ laukia lietuviškų daržovių, sutinka ūkininkas Jonas Daugėla iš Veršių kaimo, Šakių r.

Jis su žmona Vaida specializuojasi 100 ha žemės augindami bulves. „Išmanome tik apie bulves, todėl neketiname didinti auginamų daržovių asortimento, – teigia J. Daugėla ir pateikia kitus argumentus, kodėl neketinąs pateisinti „Maximos“ lūkesčių auginti įvairių, ypač retesnių, daržovių: – Ūkininkai, kurie augina špinatus, porus, cukinijas, kitas daržoves, negali visoms pritaikyti tos pačios technikos, be to, jie susiduria su darbo rankų stoka. Juk kaimai mažėja – juose neliko darbininkų: jaunesnieji gyventojai subėgo į užsienį ir didesnius šalies miestus – Vilnių, Kauną, o senesnieji miršta arba nevalioja dirbti. Daržininkystė – sunki žemdirbystės sritis, nes daug darbų reikia atlikti rankomis.“

Kur buvo daržai – banguoja javai

J. Daugėla, pasidžiaugęs vienu kitu pas ūkininkus plušančiu jaunuoliu, susimąsto: „Kažin kas negerai Lietuvoje, jei milijonas jos žmonių išbėga. Nežinia, kas turėtų atsitikti, kad kaimas atsigautų. Galbūt norint, kad emigrantai grįžtų, reikėtų jiems kaime už dyką duoti būstus ir žemės? Bet žemė jau išdalinta. Jei žmogų paleidai iš tėvynės ir jam svetur gerai, jis ten suleidžia šaknis.“ Pasak pašnekovo, kaimą didžia dalimi ištuštino valdžios parama stambiesiems ūkininkams. Jam tekę būti Lenkijoje: dažnoje sodyboje – gėlėmis apsodinti kryžiai. Vadinasi, gilus tikėjimas į Dievą skatina kitokią tenykštę tvarką, šiuo atveju – visokeriopą valdžios paramą smulkiems šeimos ūkiams. Lenkijoje vyrauja tokie ūkiai, o ne stambieji, todėl ten kaimai neištuštėję. Išpuoselėtos sodybos su išpuoštais kryžiais byloja apie laimę gyventi kaime.

Biržininkų kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos r. gyvenantis ūkininkas Rolandas sako ketverius metus auginęs bulves, tačiau nesėkmingai, nes trūko ir darbo rankų, ir investicijų, todėl pasukęs lengvesniu keliu – dabar 100 ha auginąs javus ir rapsus. „Aplink laukuose tik kombainai dirba – daugelis ūkininkų, palikę daržininkystę, augina javus, rapsus. Daržininkystėje be rankų darbo neapsieisi, o jų kaime nėra. Galbūt tebeauginčiau bulves, jei anksčiau būčiau įkritęs į ūkininkavimą – jei, kaip kiti, iš kolūkio būčiau gavęs technikos, kitos įsigijęs, sandėlį įsigijęs. Viso to neįsigijau, nes trūko lėšų. Trūko ir rankų bulvėms perrinkti.“ Dabar būtų tragedija pradėti ūkininkauti – neįmanoma. Valdžia, žinoma, dalyvaujantiesiems projektuose padeda įsigyti technikos, tačiau tada negali nei sirgti, nei mirti, nei apsirikti – pasmaugs, todėl bankrutuosi.“

Menkos supirkimo kainos

„Auginčiau įvairių daržovių, jei kaime netrūktų darbo rankų – žmonių“, – tikina ūkininkas Virginijus Kazlauskas iš Mikyčių kaimo, Šventežerio seniūnijos, Lazdijų r., savuose 45 ha auginąs bulves ir javus. Daugiau auginti javų, o ne bulvių jį skatina ir mažos pastarųjų supirkimo kainos, ir pirkėjų stoka: „Nėra pirkėjų, mažos kainos – po kiek supirkėjai superka bulves: pernai po 8 ct/kg, šįmet po daugiau?! Kur randu, ten jas siūlau. Esu su keliais vaikų darželiais sudaręs bulvių tiekimo sutartį.“

Ar ir kiti smulkieji ūkininkai, auginantys ar auginę daržoves, panašiai kalbės – skųsis darbo rankų stoka, mažomis supirkimo kainomis?

Rimantas Radžiūnas iš Marijampolės, žmonos tėviškėje Gižuose, Vilkaviškio r., 10 ha auginantis baltagūžius, gūžinius, garbanotuosius, smailiagūžius ir raudongūžius kopūstus, porus, svogūnus, burokėlius, pupeles, morkas, kitas daržoves, patvirtina, jog joms reikia daug rankų darbo: „Kiekvieną augalą iščiupinėjame – aš, žmona, trys vaikai ir kelios moterys, ateinančios po darbo. Kaime rankų yra, bet mažai norinčiųjų dirbti. Mūsų ūkyje turėtų dirbti iki 10 žmonių, bet tiek nėra. Tegul duoda mums talkininkų – priauginsime daržovių!“ Pašnekovas savo daržovių, iščiupinėtų rankomis ir tręštų gamtinėmis medžiagomis, nė neketina tiekti lietuviškos ekologiškos produkcijos pageidaujančiai „Maximai“, kitiems supirkėjams: „Daržovės ekologiškos ar neekologiškos, senais terminais kalbant, – išskirtinės kokybės ar neišskirtinės, jų supirkimo kaina panaši. Kokia man nauda, jei iš prekybininkų už daržoves gausiu 1–1,5 Eur/kg, o jie parduos už 3 Eur? Ir aš noriu 3 Eur!“

R. Radžiūnas daržoves ir uogas dažniausiai tiekia keliems privatiems darželiams, parduoda ūkininkų turgeliuose. Jo klientai daugmaž tie patys – jaučiantys, jog šiame šeimos ūkyje užauginta produkcija – natūrali. „Kaip senovėje pas mamą“, – verkdama prisipažino viena pirkėja, atsikandusi Radžiūnų ūkio pomidoro.

Ūkininkas sako auginamas kultūras tręšiąs ežerų dumblu, sliekų humusu, dirvą turtinąs į ją įterpdamas saulėgrąžų: „Sėklas subrandinusias saulėgrąžas ne kuliame, o, sumaltas kartu su kotais, apariame. Taip saulėgrąžomis patręštoje žemėje morkos užauga trigubai didesnės.“

Kainos susitvarkys, jei gamta nebaus

Ūkininkų nuomone, kol kas anksti spėti, koks bus daržovių derlius, jų kainos. Pasak pašnekovų, vienos daržovės, gavusios lietaus, ima atsigauti po ankstyvos sausros ir, jei bus šilta, pakankamos drėgmės vasara, subrandins gerą derlių, tad jų kaina neturėtų gąsdinti vartotojų. Kitos daržovės nespės atsikratyti dėl sausros patirto atsilikimo.

„Nežinia, ką Dievas nutaisys – ką gamta duos. Kol kas sunku prognozuoti derlių. Daržoves sėjau anksti, dabar atrodo padoriai. Jei palis, bus šilumos – visko bus“, – sako R. Radžiūnas.

Pasak V. Kazlausko, jo prieš pusę mėnesio pasėtos bulvės neseniai palijus ėmė dygti: „Bulvės pasiveja. Jei ir vėliau bus lietaus ir šilta, jų derlius turėtų būti geras.“ J. Daugėla sako, jog pavasarį labai gąsdino sausra: „Pas mus du mėnesius beveik nebuvo lietaus – jo teiškrito 4–6 mm. Ankstyvosios bulvės nušalo. Bet tragedijos nebus, jei vasarą palis – bulvei reikia lietaus.“ Šis ūkininkas, turėdamas omenyje kelis iš eilės metus, kai siaučia gamtos stichijos, niokojančios derlių, sako: „Žmogus pagadino gamtą. Jei ir toliau skriausime gamtą, nesaugosime jos, ji atsilygins tuo pačiu. Praėjusį sezoną visos daržovės buvo brangios. Ūkininkauju 30 metų, bet kito panašaus sezono neatsimenu, manau, ir nebus. Žiemkenčiams javams jau užtenka lietaus, vasariniams – dar nelabai. Manau, duonos bus ir nebrangios. Jei ir daržovių derliai bus normalūs, susitvarkys jų kaina.“

Toks gyvenimo būdas

 „Daržovių kaina nenuspėjama. Pernai visą Europą siaubė sausra, todėl daržovių kainos buvo didesnės nei įprastais metais. Anksčiau dvejus metus svogūnus ir morkas pardavinėjome už savikainą ir net pigiau, nes visoje Europoje buvo geras derlius. Šįmet šių daržovių savikaina bus didesnė, nes nuo sėjos ir prieš ją žemę laistėme kaip Izraelyje. Antai neseniai Šiaulių kraštas nuo gražaus lietaus net plaukė, o dabar Kėdainių rajone ant vieno lauko lyja, ant kito – ne, tad daržovių ar javų savikaina visur skirtinga. Vis dėlto, jei Dievulis duos lietaus, daržovių kaina bus normali. Visus metus algą mokame 60–70 darbininkų. Jei daržoves pardavinėsime už savikainą, negalėsime jiems daugiau mokėti“, – svarsto D. Šateikienė. Paklausta, kas ją su vyru laiko nelengvoje daržininkystėje, tęsia: „Jei pradėjai ūkininkauti, daug į verslą investavęs, ranka nenumosi. Be to, toks mūsų gyvenimo būdas – jo nepakeisi. Nepatiktų – nedirbtume.“

Bulvės vejasi, svogūnai atsilieka

Darius Morkūnas iš Trajoniškio kaimo, Pasvalio r., sako, jog auginti daržoves nesunku: „Patirties turiu, nes tėvai jas augino ir tebeaugina. Be to, supirkta technika, sandėliai pastatyti. Nuo mažens patiko daržininkystė. Kad pragyventum iš jos, žemės reikia mažiau, nei auginant javus.“

Dariaus daržovės auga 24 ha, jo tėvų – 100 ha. Pasak jaunojo ūkininko, šįmet svogūnai ir morkos sudygo mėnesiu vėliau – kai gavo lietaus. Morkos, skirtingai, nei svogūnai, spės įveikti atsilikimą, nes augs mėnesiu ilgiau. Morkos raunamos spalį–lapkritį, svogūnai – iki spalio. Pašnekovas užjaučia ūkininkus, kurių kopūstai nelaistomi: „Derlius vargu ar bus geras. Mes per sausrą kopūstus laistėme. Ne visi mūsų daržai laistomi – daug investicijų tam reikia. Kur palieta, gerai daržovės auga. Su burokėliais paprasčiau: sėkla greitai sudygsta. Juos sėjame vėliau – gegužės pabaigoje, kad neperaugtų.“

Pašnekovo tėvas Algimantas Morkūnas sveikina „Maximos“ siekį supirkti daugiau lietuviškų daržovių: „Tikrai verta susidėti su šiuo prekybos centru – atsiskaito per 30 dienų, be panašių prekyviečių neišgyventume. Lietuviškos daržovės kokybiškesnės už ispaniškas, net lenkiškas, mat, pagal Europos Sąjungos reglamentą, kuo šalis šiauresnė, tuo didesni apribojimai. Pietų šalių augalus labiau puola kenkėjai, todėl ten leidžiama naudoti daugiau pesticidų.“

A. Morkūnas primena, kas lemia daržovių kainas: „Nesvarbu, koks bus mano ar kaimyno ūkininko derlius. Daržovių kainas diktuoja Europos rinka, ypač Vokietija, Olandija ir Lenkija. Jei šiose šalyse daržovių derlius užaugs prastas, o Lietuvoje geras, vis tiek jos visur bus brangios. Ir atvirkščiai – jei ten daržovių derlius bus geras, o Lietuvoje blogas, jos nė mūsų šalyje neišbrangs.“ Pašnekovas neneigia, kad, tuštėjant kaimams, kils sunkumų auginant daržoves.

„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė patikina: „Pirksime Lietuvoje užaugintas daržoves, o tas, kurios šalyje neauga, siūlysime atvežtas iš svetur.“ Ji nei patvirtina, nei paneigia, kad lietuviškos daržovės bus superkamos brangiau.

Jonavos r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis abejoja, kad, jei ir bus geras šiųmetis daržovių derliui Europoje, jų kainos Lietuvoje susinormalizuos – bus mažesnės nei pernykščio derliaus.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
ŪP korespondentė