Jaunojo ūkininko avininkystės ūkio prioritetas – kokybė

Šiaulių r. Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos Milvydų kaime ūkininkauja vadybos ir verslo administravimo specialistas Evaldas Laucevičius. Baigęs studijas, jis 2013 metais sugrįžo į gimtinę, įkūrė jaunojo ūkininko ūkį ir nusprendė laikyti avis. ,,Esu Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas. Čia – mano šaknys. Milvydų kaime ūkininkavo seneliai, dabar čia tėvai įsikūrė. Mano tėvas turi didelę elnių bandą“, –  sako veislininkystės ūkio šeimininkas, kuris augina 100 sufolkų veislės ėriavedžių. Po ūkininko fermą bėgioja apie pusantro šimto avyčių ir avinukų.

Prioritetas – aukšta kokybė

Jaunasis ūkininkas sparčiu žingsniu veda į fermą, kurioje laiko sufolkų veislės  ėriavedes, ėriukus ir veislinius avinus. Jis džiugiai sako, kad sovietmečiu buvusioje karvių fermoje dirbo abi jo močiutės: viena buvo melžėja, o kita sargavo. Ta ferma dabar priklauso ūkininko tėvui. Evaldas naudojasi ta ferma pagal Panaudos sutartį. Jis pats įrengė patogius gardus veislinėms avims laikyti,  taip pat nutiesė vandens linijas, kad nereikėtų kibirais nešioti vandens. Pradėjęs ūkininkauti apie trejetą metų laikė mišrūnes avis, bet paskui iš Lietuvoje  auginamų 35 veislių jis susidomėjo ir išsirinko labiausiai jam patikusias sufolkų veislės avis. Jaunasis ūkininkas vardijo šios veislės avių privalumus: sparčiai auga, yra atsparios ligoms, ramios, jaukios, ganykloje kaip šuniukai seka iš paskos, greitai prie šeimininko pripranta, o svarbiausia, kad  sufolkų veislės avių mėsa yra kokybiška. Pasak Evaldo, tai – išskirtinės avys: jas smagu auginti, o ir pats šeimininkas yra jomis patenkintas, nes puikios bandos genetinės savybės, kokybiška mėsa, todėl kitos veislės avių net nenorėtų auginti. Tuo pačiu jis priduria: ,,Esame užsikrėtę šia idėja: auginti avis atsakingai ir kruopščiai. Mūsų tikslas konkretus: turtinti Lietuvoje auginamų sufolkų veislės avių genetinę įvairovę ir kokybę. Galbūt  netgi pradėti keisti Lietuvoje nusistovėjusius standartus. Būtų džiugu, jeigu veislinė avininkystė būtų mūsų šeimos verslas, perduodamas iš kartos į kartą. Stengsiuosi, kad aukšta kokybė visada išliktų prioritetas“. Jaunasis ūkininkas daug dėmesio skiria avių sveikatai, genetikai, pašarų kokybei, atidžiai fiksuoja auginamų avių duomenis. Vadybos ir verslo specialistas auginti avis mokėsi iš kitų ūkininkų, lankė seminarus, dalyvavo kursuose, skaitė daug specialiosios literatūros. Pirmosios žinios apie avių auginimą buvo tėvų patirtis, mat savo sodyboje laikė keletą jų.

Reikia užsisakyti prieš metus

Lietuvoje kasmet daugėja avių augintojų: žmonės laiko ne tik dideles, bet ir mažas bandas, todėl norinčiųjų nusipirkti veislinių avyčių ir avinukų yra gana daug. E. Laucevičius sakė, kad veislinių avyčių ir avinukų paklausa pastaraisiais metais padidėjo, itin didelis poreikis veislinių avyčių, todėl pirkėjai jų užsisako net prieš metus. Suprantama, avinukų tereikia mažiau. Jaunasis ūkininkas pasakojo, kad  veislinių avinukų atranka labai griežta: veislei yra atrenkami patys geriausi, stiprūs, sveiki ėriukai, jie sveriami, stebima, kiek priauga svorio. Pusė avinukų paliekami veislei, kiti tinka tik mėsai. Vislumo vidurkis – 1,5 – 1,6 ėriuko. Pasak Evaldo, veislei geriausia atrinkti avinukus iš tos pačios lyties dvynukų. Avininkystės ūkio šeimininkui ekonomiškiau, kai avis atsiveda po du ėriukus, nes ėriavedei išlaikyti reikia skirti daug sąnaudų, nemaži gamybos kaštai, dėl to gana brangiai kainuoja veisliniai ėriukai: veislinė 4 mėnesių avytė kainuoja 190 – 200 Eur, o  avinukai –  nuo 200 iki 400 Eur. Pusė E. Laucevičiaus laikomų ėriavedžių kasmet atsiveda po du ėriukus.

Jaunasis ūkininkas pateikė savo skaičiavimus apie veislinius avinus, kuriuos stengiasi nusipirkti užsienyje iš žinomų ir perspektyvių ūkių. Neseniai iš Olandijos parsivežė  galiūną veislinį aviną. ,,Tarkime, augintojas laiko 50 ėriavedžių. Įsigijus intensyvios mėsinės veislės aviną, tikėtina, kad ėriukai per tą patį laiką užaugs 4 – 5 kg didesni. Esant vidutiniam vislumo vidurkiui (1,5 ėriuko), užauginama 300 kg papildomo gyvo svorio. Gerų mėsinių savybių veislinis avinas atsiperka per pirmuosius metus, o papildomos pajamos garantuotos dar 2 – 3 metams“, – dalijosi savo įžvalgomis  E. Laucevičius. Savo gražuoles avis ir avinus E. Laucevičius pernai eksponavo trijose parodose: ,,AgroBalt 2018“, ,,Veislininkystės pasiekimai Lietuvoje 2018“ bei ,,Avis aprengs ir pamaitins 2018“.

Padėjęs šakes tvarko dokumentus

Plačių užmojų jaunasis ūkininkas sako, kad veislininkystės ūkis yra išskirtinis, reikia ne tik daug fizinio darbo: be kasdienės avių priežiūros fermoje, nemažai laiko būtina skirti dokumentams tvarkyti. Tikslūs turi būti kontrolinių testų duomenys, nes reikia atidžiai fiksuoti veislinių avių sveikatingumo rodiklius, pildyti kitus privalomus dokumentus. Evaldas nuotaikingai kalbėjo, kad kai tik šakes padeda į šoną, tuoj nusiplauna rankas, ima dokumentus ir atidžiai viską pildo, fiksuoja savo veislinės bandos duomenis. Jam į talką atskuba žmona Eimantė. Ji padeda ne tik tvarkyti dokumentus, bet ir po visų savo darbų talkina fermoje, padeda avis pašerti bei prižiūrėti. E. Laucevičius sako, kad jis nori mėgautis darbo procesu, todėl viską dirba apgalvotai, nuosekliai. Svarbiausia, kad jis tiki tuo, ką daro.

Ir avys, ir aviganiai

Po fermą šmirinėja sniego baltumo šeši maži šuniukai, kuriuos atidžiai stebi kalė Tatra. Evaldas šypteli: ,,Stiprus motinystės instinktas“. Paskui mažyliai atbėga prie  Tatros ir vienas kitą stumdydami puola jos žįsti. Po to bėga prie geltonų dubenėlių ir skuba sušveisti jiems duotą  porciją. Be  Tatros, fermoje yra dar du dideli podhalės aviganių veislės šunys – kalė ir patinas. Jaunasis ūkininkas pasakojo, kad balti dideli galiūnai yra labai draugiški šeimininkams: jokios agresijos, jie stropiai saugo savo teritoriją, labai geri bandos sargai ganykloje, mažus ėriukus apsaugo nuo plėšrių paukščių ir kitų pavojų, taip pat atbaido ir nepageidaujamus dvikojus svečius. Jau geriau nekelk kojos į aptvertą teritoriją − sargūs šunys padarys tvarką. Šie šeši maži balti šuniukai – antroji Tatros vada. Kalės motina Tatrų kalnuose ganė avis. Šuniukus ūkininkas augina veislei. Ūkininkai tuos šunis laiko namų ir bandos apsaugai. Podhalės aviganių veislės šunys yra stiprūs, jų net vilkai bijo.

Vis mažiau laiko sau

Jaunasis ūkininkas pasakojo, kad jis turėjo daug pomėgių. Anksčiau nemažai laiko skyrė sportui, žvejybai, medžioklei. Dabar vis rečiau išsiruošia žvejoti ar medžioti. Evaldas kartoja savo mintis: veislinė avininkystė yra atsakingas darbas, reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Ypač padaugėja darbų, kai avys iš ganyklos pargenamos į tvartą. Jaunasis ūkininkas keliasi penktą valandą ryto ir važiuoja į Milvydų kaime esančią avių fermą, jas šeria, dirba kitus darbus. Avis šeria du kartus per dieną – ryte ir vakare. Ir taip kasdien. Jis džiaugiasi, kad  turi puikią talkininkę ir bendramintę – žmoną Eimantę. Be jos pagalbos nesuspėtų visų darbų padaryti laiku. Be ūkio darbų E. Laucevičius dar dirba  importo – eksporto vadybininku, užsiima statybinių medžiagų iš užsienio pirkimu ir pardavimu.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė