Jaunųjų ūkininkų svajonė kelia sparnus

Šiaulių rajono Kairių seniūnijos Bertužių kaime gyvenantys jaunieji ūkininkai Vaidas ir Orinta Krasauskai prieš aštuonerius metus pradėjo auginti dekoratyvinius paukščius, o dabar jau džiaugiasi, kad pavyko savo sumanymus įgyvendinti: netrukus Bertužių kaime pradės veikti veislinių paukščių ir naminių gyvūnų nedidelis zooparkas ,,Raiba plunksna“.

Pasirengusi pirmajam skrydžiui

Ūkininkauti buvusių klasės draugų O. ir V. Krasauskų šeima pradėjo 2006 metais, o dekoratyvinius paukščius auginti pradėjo prieš aštuonetą metų. Margaspalvius grynaveislius paukščius jie vežė į parodas, dalyvavo renginiuose, mugėse, veisė ir pardavinėjo kitiems augintojams. Dabar paukščių nameliuose įvairiais balsais  kudakuoja daugiau nei 20 veislių raibaplunksnių vištų ir viščiukų. Inkubatoriuje jau kalasi viščiukai, kurie bus ženklinami, žieduojami ir vežami ekspertams nustatyti, ar atitinka visus veislės standartus. Kol kas dekoratyvinių paukščių auginimas   Krasauskams sekasi gerai: jie veisia ir augina pačius stipriausius ir gražiausius paukščius. Kilmei pagerinti kiaušinių užsisako ir atsisiunčia iš užsienio. Jų veisiamų paukščių įsigyti atvyksta užsakovai iš visos Lietuvos.

Jaunieji ūkininkai O. ir V. Krasauskai šiomis dienomis gyvena būsimojo zooparko įkurtuvių nuotaikomis. Birželio pirmąją pradės veikti ,,Raiba plunksna“. Lankytojų laukia daug malonių siurprizų ir atradimų. Bertužių kaimas taps turistų traukos vieta. Čia bus įdomu ir vaikams, ir suaugusiems. Didelėje teritorijoje įrengti specialūs aptvarai stručiams, ilga namelių ,,alėja“ skirta dekoratyviniams paukščiams, keletas namelių yra triušiams, fazanams, aptvaruose kartu taikiai gyvena alpakos ir miniatiūriniai ožiukai, netoli tvenkinio įsikurs antys, žąsys. Pati didžiausia sodybos teritorija skirta danielių bandai ir Dovydo elniams. Jie greitai skuodžia iš vieno aptvaro galo į kitą, paskui stovi po medžiais ir stebi, kas aplinkui vyksta. Geriausia  jais grožėtis iš toliau, o kai užlipi laiptais į kieme pastatytą dengtą apžvalgos aikštelę, gali ilgai žiūrėti, kaip lenktyniauja vikrūs danieliai, už juos dar greitesni Dovydo elniai.

,,Pas mus nepamatysite nei liūtų, nei vilkų, čia gyvena ramūs, jaukūs gyvūnai, daug skardžiabalsių paukščių, o dar daugiau spalvų, koks nuostabus jų balsų skambesys, čirškimas, kudakavimas. Čia žmonės galės ramiai pasivaikščioti, pailsėti, pasigrožėti  natūralia gamta ir mūsų jaukiais gyvūnais bei paukščiais“, – šypsodamasi kalbėjo zooparko sumanytoja ir viena iš pagrindinių įkūrėjų O. Krasauskienė.

Ilgas kelias link svajonės

Iki savo svajonės įgyvendinimo Vaidas ir Orinta turėjo nueiti gana ilgą įvairių leidimų, dokumentų tvarkymo, kitokių reikalų derinimo bei patvirtinimo kelią. Pirmiausia savo sumanymams realizuoti jie Bertužių kaimo pakraštyje įsigijo senovinę sodybą ir daugiau nei tris hektarus žemės. Po dideliais medžiais dar buvo išlikusi sena troba, kurios vietoje dabar iškilo naujas modernus pastatas. Čia bus zooparko informacijos  centras. Antrajame pastato aukšte veiks paveikslų galerija, o pirmajame – vyks edukaciniai užsiėmimai, bus pasakojama apie gamtos įvairovę, kūrybos dirbtuvėse vaikus sodybos šeimininkė Orinta mokys iš plunksnų kurti suvenyrus, atvirukus, papuošalus. Ji pati gamina įdomius papuošalus, tapo ant lino, siuvinėja spalvingus paveikslus. Nemaža patalpa bus skirta peryklai, inkubatoriuje veislei bus perinami viščiukai, fazanai, putpelės.

Žvilgsnis į sodybą

Padedami Orintos tėvų ūkininkų Balčiūnų, kurie gyvena tame pačiame Bertužių    kaime, dekoratyvinių paukščių augintojai Krasauskai planavo ir tarėsi, kaip atrodys  būsimasis veislinių paukščių ir naminių gyvūnų nedidelis zooparkas ,,Raiba plunksna“. Visa komanda kartu statė, dirbo įvairius darbus, įrengė paukščiams namelius, gyvūnams aptvarus. Aplinkai puošti iš visur rinko senus kelmus, dreves, vėjo nulaužtus ir niekam nereikalingus medžius, iš savo laukų vežė didesnius ir mažus akmenis. Sodyboje viskas daroma apgalvotai, skoningai, įrengti alpinariumai, yra nemažai meno dirbinių, originalūs mediniai lauko baldai, yra pavėsinė, dengta apžvalgos aikštelė, maži nameliai vaikams pažaisti. Kaip mėgsta sakyti politikai, čia apie viską pagalvota.

Prie įėjimo į sodybą – parką pamatysite savotišką vizitinę kortelę: iš metalo iškaltas  savo plunksnomis besidžiaugiantis povas. Čia pat yra ir povų būstinė, o pats gražiausias iš viso būrio –  povas ilga uodega, jo spalvingos plunksnos daugiau nei metro ilgio. Šalia yra balandinė, paslaptingųjų liepsnotųjų pelėdų būstinė, pamatysite ir fazanus.

Savo aptvaruose daug erdvės turi miniatiūrinės ožkytės ir ožiukai, greitai šuoliuoja poniai Nemunas ir Mėta, kartu su alpakomis sutaria Valų juodakaklės ožkytės. Trijų savaičių tik pusantro kilogramo sverianti avytė Gaja, kurios nepripažįsta ją atsivedusi ėriavedė, nė per žingsnį nesitraukia nuo šeimininkės, yra prieraiši, mat ją kol kas girdo iš buteliuko. Nedidelis ožys Mistralis į aptvaro lentas ,,galanda“ savo tvirtus ragus.

Stručiai šoka padėkos šokį

Su nuolat besišypsančia sodybos šeimininke Orinta einame pasigrožėti stručiais. Jiems skirtos patalpos dideliame paviljone ir ilgi pasivaikščiojimo takai lauke. Stručiai turi savo pliažą, maudosi jiems atvežtame smėlyje. Ilgu taku atlinguoja  gražuolis strutis Rožius. Jis iškilmingai išskleidžia sparnus ir nusilenkęs šeimininkei šoka padėkos šokį. Jaunoji ūkininkė eina pasivaikščioti su stručiais. Jie dar aukščiau ištiesia savo ilgus kaklus, plasnoja tvirtais sparnais. Vėjas pašiaušia jų gražias plunksnas. Orinta sako, jog stručiai yra stiprūs ir galingi paukščiai, su jais reikia elgtis apdairiai, bet savo šeimininkams jie yra draugiški.

Savo pasivaikščiojimų trasą turi ir kiti trys didieji Afrikos paukščiai Cezaris, Kleopatra ir Cimera. Jaunieji ūkininkai stručius laiko jau trejus metus. Patys juos užsiaugino, žino jų įnorius ir elgesio ypatumus. Nusprendė laikyti stručių dėl jų  egzotiškos išvaizdos, gražių plunksnų. Be tų keturių galiūnų, Krasauskai dar augina  tris australiškuosius stručius emu bei septynis mažesnius Pietų Amerikos nandų veislės stručius. Pastarieji yra labai smalsūs, nejučiomis žnybtelėja į ranką, snapu kerta į fotoaparatą, o paskui ramiai nužingsniuoja toliau. Mažieji stručiai jau pradėjo dėti kiaušinius, beveik du kartus didesnius už žąsies. Šeimininkas V. Krasauskas grąžtu pragręžė kiaušinio lukštą  –  baltymų ir trynio beveik pilnas litro talpos stiklainis. Bus skani kiaušinienė. Tik reikia tam skirtų prieskonių ir daug žalumynų.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP  korespondentė