Juodligės grėsmė – iš galvijų kapinynų ir migrantų

Regis, Lietuva jau susigyveno, kad afrikinis kiaulių maras ją perskėlė pusiau – su šia užkrečiamąja liga ir be jos. Tačiau Europoje pastebimas gausėjantis gyvūnų sergamumas ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Štai paskutinėmis spalio dienomis spaudoje pasirodė dar viena Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) informacija apie naują snukio ir nagų ligos protrūkį Rusijoje, Vyšmanovo (Vladimiro sritis) apylinkėse. Kiek anksčiau perspėta apie kaimynystėje – Vokietijoje, Nyderlanduose, Švedijoje aptinkamus paukščių gripo užkratus, mėlynojo liežuvio ligos pėdsakus pasienio rajonuose su Kaliningradu, Baltarusija. Veterinarijos specialistai vienodai sunerimę ir dėl iš Turkijos per Balkanų šalis bei Gruziją į Europą plintančio galvijų gumbelinio dermatito, ir dėl Lietuvoje primirštos, tačiau Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, net Vokietijoje jau registruojamos juodligės atvejų.
Ar juodligei lemta pasireikšti ir Lietuvoje? – „Ūkininko patarėjas“ klausia VMVT direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas Deivido KLIUČINSKO.

„Europoje jau kurį laiką stebimas gausesnis gyvūnų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis. Šiais pasaulio globalizacijos laikais visi pavojai labai greitai artėja, todėl jokiu būdu negalime atmesti prielaidos, jog kokia nors gyvūnų užkrečiamoji liga nepasieks ir Lietuvos, nors VMVT ne tik seka ligų judėjimą kaimyninėse šalyse, bet ir imasi visų prevencinių priemonių užkirsti joms kelią.
Vis dar ieškoma atsakymo, kaip sena ir, rodos, Europoje spėta užmiršti juodligė pasireiškė tokiose išsivysčiusiose ir biosaugos požiūriu aukšto lygio šalyse kaip Švedija, Suomija, Vokietija, juodligės židinių čia aptinkama stambiuose gyvulininkystės kompleksuose.
Viena iš šios ligos dabartinio atsiradimo prielaidų – seni nuo juod­ligės kritusių galvijų kapinynai. Šios ligos sporos yra ilgai gyvybingos ir per gruntinius vandenis užkratas galėjo patekti į atvirus vandens telkinius, o iš čia užkrėsti ir gyvūnus. Tų nuo juodligės kritusių galvijų kapinynų yra ir Lietuvoje. Todėl galima šios ligos atsinaujinimo tikimybė ir pas mus. VMVT specialistai ragina žemdirbius kartu su savivaldybių atstovais prisiminti istorinius juodligės židinius ir tose vietovėse atidžiau prižiūrėti galvijus, juos girdyti ir laikyti.
Kita juodligės protrūkio Europoje versija siejama su žemyne vyraujančia problema – migrantais. Tikėtina, kad atvykdami jie turėjo vilnonių drabužių, kuriuose galėjo būti juodligės bakterijų. Juk juodligė pasireiškė būtent tose šalyse, kur perbėgėlių daugiausia. Gausesnių užkrečiamųjų ligų protrūkių pastebima Italijos pietinėje dalyje, kur pirmiausia ir papuola migrantai.
Kuo juodligė pavojinga? Juod­ligės bakterijos sudaro sporas, kurios yra ilgai atsparios ir gyvybingos. Tiesioginio kontakto metu su naminiais gyvuliais arba per jų produktus juodlige gali susirgti ir žmonės. Didžiulės juodligės epidemijos metu Zimbabvėje (Afrika) buvo užregistruota beveik 10 tūkst. žmonių susirgimo atvejų. Per 140 susirgusiųjų mirė. Lietuvoje susirgimai pradėti registruoti tik nuo 1920 m.
Dabar jau yra naujų metodų ir sistemų, kaip su juodlige kovoti. Paprasčiausias – juodlige sirgusias gaišenas ne užkasti, bet deginti ir taip sunaikinti užkratą. Tačiau ypač svarbi yra užkrečiamųjų ligų prevencija. Gyvulių laikytojai privalo savo ūkyje laikytis biosaugos ir visų kitų saugos priemonių, neleisti į tvartus pašalinių žmonių ir kt. O pastebėjus besikeičiančią galvijų savijautą būtina kreiptis į veterinarijos gydytojus ar VMVT teritorinę tarnybą.“

Parengė „ŪP“ korespondentė
Angelė PILVELIENĖ,
Justino ADOMAIČIO nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.