Ashburn +8,4 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +8,4 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Kai prievolė draustis neveikia, gaisro žalą dengs mokesčių mokėtojai

2019/11/13

Dar ilgai nukentėję ūkininkai, valstybė srėbs Alytaus padangų perdirbimo įmonėje kilusio gaisro pasekmes. Tragedija atskleidė ir spragas teisės aktuose. Pavojingų atliekų tvarkymu užsiimančioms įmonėms yra prievolė draustis civilinės atsakomybės draudimu, bet teisės aktai nereglamentuoja, kokio dydžio draudimas turėtų būti. Verslas formaliai „dėl šventos ramybės“ apsidraudžia keliais ar keliasdešimčia tūkstančių eurų, o kai padaryta žala, kaip šiuo atveju Alytuje suliepsnojus naudotų padangų perdirbimu užsiėmusiai įmonei, viršija milijonus, o nuostolius turės atlyginti valstybė – tai yra visi mokesčių mokėtojai.

Kas lemtų įmokų dydį?

„Įstatymas reglamentuoja, jog tvarkant pavojingas atliekas yra prievolė drausti verslo civilinę atsakomybę, tačiau problema ta, jog įstatyme įrašyta tik bendra nuostata, kad tokia prievolė yra, bet nieko daugiau nepasakyta. Tvarkant nepavojingas atliekas – plastiką, popierių ir kitas, – tokių prievolių nėra. Tai diskusijų klausimas ir valstybė turi atsakyti, ar ji čia pastebi rizikas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Draudiko nuomone, pagal kitų veiklų praktiką civilinės atsakomybės draudimas yra efektyviausia priemonė, kai norima apsaugoti trečiųjų šalių interesus. A. Romanovskis atkreipė dėmesį, jog kitose srityse – statybų, transporto sektoriuose, advokatų, notarų profesinėse veiklose – civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas.

„Dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje nukentėjo daugybė žmonių. Alytaus istorija parodė – kai nėra tinkamo civilinės atsakomybės draudimo, tikimybė iš kaltininko išieškoti žalą bus maža, nes jis tikriausiai skelbs bankrotą“, – sakė A. Romanovskis.

Įmonė „Ekologistika“ buvo apsidraudusi civilinę atsakomybę 30 tūkst. eurų, o potenciali žala, matyt, viršys milijonus.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius pažymėjo, jog įstatymas, kuris įpareigoja pavojingas atliekas tvarkantį verslą draustis civilinės atsakomybės draudimu, yra negyvybingas, nes nereglamentuoja, kokio dydžio sumoms reikėtų draustis.

„Įstatymas nenumato, kokiai sumai verslas turėtų draustis – vienam tūkstančiui eurų ar dešimt, šimtui tūkstančių eurų. Praktika tokia, jog dažniausiai apdraudžia dviem tūkstančiais eurų savo civilinę atsakomybę dėl žalos gamtai, tačiau padaryta žala gali siekti milijonus eurų. Tinkamas verslo civilinės atsakomybės draudimas galėtų būti sprendimas. Politikai turi apsispręsti, kokiu keliu reikėtų eiti“, – sakė A. Romanovskis.

Draudiko nuomone, verslo civilinės atsakomybės draudimo įmokų dydis turėtų priklausyti ir nuo gaisrininkų patikrinimų rezultatų, vertinant, ar įdiegtos priešgaisrinės priemonės.

„Draudikas galėtų paprašyti informacijos, ypač tvarkančiųjų pavojingas medžiagas, ar įmonėje buvo pažeidimų, kada atlikti patikrinimai, kokie jų rezultatai ir pan. Nuo to priklausytų ir draudimo kaina. Jeigu įmonėje yra daug nesutvarkytų dalykų, draudikas negalės prisiimti tokios rizikos ir nedraus“, – teigė A. Romanovskis.

Tokie reikalavimai verstų įmones atsakingiau žiūrėti į galimas rizikas, tinkamai sutvarkyti priešgaisrines priemones, laikytis aplinkosauginių reikalavimų.

Neadekvačios sumos

„Privalantys draustis civilinės atsakomybės draudimu kartais apsidraudžia juokingoms sumoms – pavyzdžiui, dviem tūkstančiams eurų, kai žala gali būti žymiai didesnė. Jei potenciali žala tretiesiems asmenims gali būti didelė, o įmonė neturi savų resursų nuostoliams kompensuoti, manau, kad tokia įmonė turėtų draustis civilinės atsakomybės draudimu, siekiant išvengti to, kas nutiko Alytuje. Didžiulę žalą patyrė daug ūkininkų, gretimos įmonės, gyventojai, o iš kieno pinigų ta žala bus atlyginama? Iš mūsų visų pinigų. O tada kokia įmonės atsakomybė?“ – klausė Lietuvos darbdavių  konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Jo nuomone, valstybė turi įvertinti galimas rizikas ir pareikalauti, jog įmonės, kurios potencialiai gali padaryti žalą tretiesiems asmenims, jei kiltų gaisras ar įvyktų kokia kita tragedija, turėtų drausti civilinę atsakomybę. Net pasigirdę siūlymai, kad galbūt ūkininkams turėtų galioti privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, tai juo labiau jis reikalingas atliekas tvarkančiam verslui.

„Kokiai sumai verslas turėtų draustis – svarstytinas klausimas, –  sakė D. Arlauskas. – Mano šeimos verslas –  atvykstamasis turizmas. Kad galėtume užsiimti šia veikla, mes privalome turėti garantinį užstatą, kurį nustato Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Aš turiu deponuoti nemažą pinigų sumą banke, kad įvykus, pavyzdžiui, avarijai ir nukentėjus mūsų turistams, turėtume iš ko kompensuoti jų patirtą žalą. Manau, kad ir kitomis veiklomis užsiimančioms įmonėms privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dydžius turėtų nustatyti valstybė.“

Reikia peržiūrėti įstatymus  

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys įsitikinęs, jog turi būti peržiūrėtas įstatymų reglamentavimas, kad prevenciškai būtų užkertamas kelias kilti tokioms situacijoms, kokia kilo dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje.

„Privalomas verslo civilinės atsakomybės draudimas – viena iš tokių priemonių. Alytaus atveju įmonė „Ekologistika“ buvo apsidraudusi juokinga suma, palyginti su padarytais nuostoliais, bet įmonė lieka kaip ir už nieką neatsakinga,“– sakė L. Balsys.

Parlamentaro teigimu, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl privalomo verslo civilinės atsakomybės draudimo pritaria ir Aplinkos ministerija.

„Reikia nuspręsti, kokio dydžio turėtų būti verslo civilinės atsakomybės draudimas. Viena vertus, jis turėtų būti efektyvus, kad atsitikus nelaimei būtų atlyginti nuostoliai dėl padarytos žalos. Kita vertus, svarbu, kad draudimas netaptų nepakeliama našta tvarkingam, sąžiningam verslui. Reikia surasti balansą ir nustatyti protingas draudimo dydžio ribas. Dabar šia linkme ir dirbame. Kaip ir privalu įstatymų leidyboje, laukiame ministerijos siūlymų, paskaičiavimų, kokioms pinigų sumoms verslas turėtų drausti civilinę atsakomybę, po to komitete toliau svarstysime šį klausimą“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino L. Balsys.

Violeta GUSTAITYTĖ ŪP korespondentė
Dalintis
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...
2024/03/28

Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo

Varšuva, kovo 28 d. (AFP-BNS). Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasieni...
2024/03/28

Kaip sekasi įgyvendinti ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją

Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgiama iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant ES ilgalaikę kaimo viziją, akcentuojami nuo 2021 m. pasiekti teigiami rezultatai ir pristatomos būsimo darbo idėjos.
2024/03/28

Panaikinta Majestic Financial UAB licencija

Lietuvos bankas nustatė, kad Majestic Financial UAB šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Taip pat nustatyta pažeidimų bei veiklos trūkumų ir kitose įstaigos ...
2024/03/28

Lucasas: Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur.
2024/03/28

Teismas: „Arvi fertis“ bankrotas – tyčinis, T. Dudėnas trejus metus negalės vadovauti

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos trąšų bendrovės „Arvi fertis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o buvęs jos vadovas Tomas Dudėnas trejus metus negalės eiti jokių vadovaujančių pareigų, nutarė Apeliacinis teismas.
2024/03/28

Rankdarbiai ir margučių marginimas – spalvų terapija

Radviliškyje gyvena ir kuria žinoma tautodailininkė Edita Prikockienė. Ji beveik du dešimtmečius įvairiais raštais margina margučius, juos dažo keliomis spalvomis, kitus skutinėja peiliuku. E. Prikockienė yra Lietuvos tautodai...
2024/03/28

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuo...