Kai žmogus valgo augalus, jį stiprina saulė

Švedės Melisa Timozin ir Viktorija Eklund prigamino sveikuoliškų rutuliukų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje (LSMU VA) kasmet gegužę vyksta Maisto šventė. Jos tikslas – skleisti žinias apie sveiką mitybą. Šiųmetė maisto šventė prasidėjo priminimu, kad esame tai, ką valgome, kad sveika mityba padeda dvasiškai tobulėti. Tokios mitybos pagrindas – augalinis maistas.
„Priimkite kilnų augalų pasiaukojimą mums. Grožėkimės vaišių stalu, jo spalvomis, aromatais“, – nuskambėjus šiems dėstytojos prof. Dalios Sekmokienės sukurtos „Odės maistui“ žodžiams, buvę ir esami LSMU VA bendruomenės nariai kvietė ragauti iš augalų pagamintų patiekalų, dalijosi jų receptais, sveikos mitybos patarimais.

Šventės dalyviai – daugiausia tai buvo studentai magistrantai – patiekalus gamino pagal pačių sugalvotus ir kitų šalių virtuvių receptus. Smaližiautojai sprendė, kuris patiekalas skaniausias, išradingiausias.
Būsimoji maisto saugos specialistė Gerda Piepuolytė sumanė išgauti vis kitas medaus skonio ir juslines savybes maišydama jį su skirtingos koncentracijos augalų: aviečių, šaltalankių, riešutų, citrinų ir mėtų, ekstraktais. Su šaltalankių ekstraktu sumaišyto medaus skonis ir kvapas priminė bičių duonelę.
LSMU mokyklos pedagogai ir ugdytiniai pagamino pieno sūrių ir sveikuoliškų indiškų patiekalų: viso grūdo duonos, pyragėlių su trejopais įdarais, visi – iš tos pačios tešlos.
Ukmergės veterinarijos gydytojų Gretos Dudėnienės, Justinos Lobės ir Danutės Užkurėlytės be kiaušinių pagaminto torto saldumą lėmė ne cukrus, o datulės. Kiaušinių ir cukraus nebuvo ir „Nekeptame torte“ – Lilės Lukminaitės pačios sugalvotame gaminyje. Už jį mergina pelnė specialųjį prizą. Kodėl Lilė, baigusi Kauno kolegiją, tapo laisvąja LSMU VA paskaitų, kuriose kalbama apie maistą ir gyvenseną, klausytoja? „Nes labai domiuosi maistu, mėgstu jį gaminti“, – sako mergina.
Švedės Melisa Timozin ir Viktorija Eklund, šioje aukštojoje mokykloje studijuojančios veterinarinę mediciną, smaližius užkrėtė noru pasigaminti sveikatą stiprinančių rutuliukų iš susmulkintų uogų, riešutų, datulių, avižinių dribsnių, sūrio ir kakavos.
Kiti veterinarinės maisto saugos, veterinarinės medicinos ir gyvensenos medicinos programų studentai buvo prigaminę sveikuoliškų užtepėlių, pyragų, tortų, kitų gardėsių pagal Meksikos, Portugalijos, Prancūzijos virtuvių receptus. Studentai, paklausti, ko iš šių šalių maisto gamintojų ir valgytojų galėtume pasimokyti, sakė, jog italai, meksikiečiai valgo labai daug daržovių, prieskoninių žolelių. Italai niekada nevalgo picos su kečupu ar kitais padažais – jie gadina picos skonį. Italijoje, skirtingai nei Lietuvoje, apskritai padažai nepopuliarūs. „Italijoje būsite nesuprasti, jei gavę picos parašysite kečupo. Ten, skirtingai nei Lietuvoje, mažai vartojama padažų“, – patarė studentai. Jie iš tarkuotų morkų ar sutrintų moliūgų, avokadų, varškės, saulėje džiovintų pomidorų prigamino užtepėlių, pagardintų aitriosiomis paprikomis, česnakais, juodaisiais ir tabasko pipirais. Pasak studentų, meksikiečiai, kaip ir kiti pietiečiai, ne veltui nevengia aštraus maisto – aštrūs prieskoniai yra antibakterinio, nuo infekcijų saugančio poveikio, be to, gerina fermentų aktyvumą, skatina virškinimą. Prancūzai valgo ilgai – neskubėdami, mėgaudamiesi maistu, bendraudami.
Gardžiausio patiekalo titulą pelnė portugališkas nekeptas, be miltų „Žaliosios citrinos pyragas“.
Išradingiausiu patiekalu pripažintas kiaulpienių sviestas. „Į 200 g sviesto beriu 2,5 šaukštelio džiovintų kiaulpienių miltelių ir sumaišau“, – aiškina recepto autorė, veterinarijos gydytoja Elena Kiškienė, gyvenanti Švenčionių rajone, dirbanti Vilniuje. Kiaulpienių šaknų prisikasa rudenį – kai jos sukaupia daugiausia vitaminų, mineralinių medžiagų.
Pasak prof. D. Sekmokienės, saulė duoda gyvybę augalams, padeda jiems iš gamtos druskų ir oro sintetinti organines medžiagas. Maistas, kurį valgome, tampa mūsų kūnu.

Šokoladinis nekeptas tortas

Papločiams: 250 g bolivinių balandų, 170 g datulių, šaukštelis sodos arba kepimo miltelių, 0,5 šaukštelio vanilinio cuk­raus, 450 ml vandens, 2 šaukštai ispaninių šalavijų sėklų.
Bolivines balandas pamerkti į vandenį, vėliau nusausinti. Viską dėti į trintuvą ir sutrinti iki vientisos masės. Iš jos kepti papločius.
Įdarui: 2 avokadai, po 2 šaukštus kakavos ir tirpinto medaus.
Viską sutrinti iki vientisos masės. Ja pertepti papločius.

Indiški pyragėliai (apie 70 vnt.)

2 kg kvietinių miltų, 0,5 kg ruginių viso grūdo miltų, 60 g kepimo miltelių, po šaukštelį druskos ir ciberžolių, 500 ml aliejaus, litras graikiško jogurto, 500 ml šilto vandens.
Viename dubenyje sumaišyti visus sausus produktus, kitame – skystus. Tada viską sumaišyti ir suminkyti į gumulą. Tešlą iškočioti, stikline spausti apvalias formas, į jas dėti įdaro, užlanksčius kraštus kepti 180 °C temperatūroje.
Pirmas įdaras: 800 g trintos varškės, smulkintų anakardžių, indelis sutirštinto pieno. Viską sumaišyti.
Antras įdaras: stiklainis tiršto obuolių arba abrikosų džemo.
Trečias įdaras: 3 didelės bulvės, 1,5 puodelio rudųjų lęšių, 3 šaukštai aliejaus, 1,5 šaukštelio juodųjų garstyčių sėklų, 2 svogūnai, šaukštelis malto kumino, po 2 šaukštelius ciberžolių, garam masala prieskonių mišinio ir curry miltelių, sauja kapotų šviežių kalendrų, druskos, pipirų.
Nedideliame kiekyje sūdyto vandens išvirti stambiai pjaustytas bulves ir lęšius, virti apie 20 min. Jei liko daug vandens, dalį nusunkti. Švelniai šakute patrinti bulves, kad sukristų, bet nevirstų vientisa koše.
Keptuvėje įkaitinti aliejų, suberti garstyčių sėklas. Kai jos ims spragsėti, suberti kuminų sėklas, kitus prieskonius ir kepti maišant. Apkeptus svogūnus kartu su riebalais, kuriuose jie kepė, supilti į bulvių ir lęšių masę, išmaišyti, atvėsinti. Į masę berti kalendras, druską, pipirus, išmaišyti.
Pyragėlius pabarstyti sezamų sėklomis, riešutais, aguonomis.

Kokosų padažas
100 g tarkuoto šviežio kokoso, gabalėlis smulkinto aitriojo pipiro, šaukštelis cukraus, 2 šaukšteliai tarkuotos imbiero šaknies, 200 g natūralaus jogurto (geriausia graikiško).
Viską sumaišyti. Padažas uždarame inde, šaldytuve gali stovėti kelias dienas.

Indiškas mėtų padažas
Puodelis tiršto natūralaus, nerūgštaus jogurto, smulkiai tarkuotas vidutinio dydžio agurkas, ketvirtadalis puodelio kapotų mėtų ir kalendrų, druskos, 0,5 šaukštelio cukraus.
Viską sumaišyti.

Prancūziškas veganų sūris

Saldžioji garuose virta bulvė, stiklinė avižinių dribsnių, kepta marinuota raudona paprika, po 0,5 šaukštelio maistinių mielių ir maltų baltųjų pipirų, pagal skonį druskos ir rūkytos paprikos miltelių, šaukštelis džiovintų česnakų miltelių,
2 šaukštai citrinų sulčių.
Viską susmulkinti trintuvu, supilti 1,5 stiklinės vandens, į kurį buvo įdėta 2,5 šaukšto angaro (negyvūninės kilmės želatinos). Gautą masę virti, kol sutirštės, tada pilti į formą. Gaminys greitai stingsta.

Indiška duona roti

2 stiklinės viso grūdo kvietinių miltų (gali prireikti daugiau, jei tešla lips prie rankų), stiklinė šilto vandens, šaukštelis smulkios druskos, tirpinto sviesto.
Miltus sumaišyti su druska, suberti į dubenį, supilti vandenį. Pirštų galais maišyti masę, kad susidarytų trupiniai. Tada tešlą minkyti apie 10 min., kol taps minkšta, elastinga, nelips prie rankų. Palikti uždengtą pusvalandžiui.
Įkaitinti sunkią švarią keptuvę (idealiai tiks špižinė). Atplėšti gabalėlį tešlos ir iškočioti plonai. Jei tešla limpa prie kočėlo, jį pabarstyti miltais arba šiek tiek suvilgyti aliejumi. Dėti paplotį į įkaitusią keptuvę ir kepti, kol išsipūs, paruduos. Tada apversti ir iškepti kitą pusę. Kol papločiai keps, iškepusius laikyti uždengtus, geriausia šiltoje orkaitėje. Papločius patepti tirpintu sviestu, patiekti šiltus.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos