Kaimas be pradinių mokyklų?

Daugelis savivaldybių pernai baigė įgyvendinti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkymo planus ir jau ėmėsi tvirtinti naujus perspektyvinius dokumentus. Skaudžiausiai jie kerta pačioms mažiausioms kaimo mokykloms. Vienų savivaldybių tarybos iš karto ryžtasi reorganizacijai, kitos dar laukia kaimo mokyklas galinčių išgelbėti Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimų.

Vaikų mažėja, išlaikymas brangsta
Šilalės rajonas – specifinis, du trečdaliai gyventojų įsikūrę kaimo vietovėse, todėl seniūnijose veikia net vienuolika, o mieste – tik dvi mokyklos. Iš beveik 3,5 tūkst. mokinių kaimo mokyklose mokosi gerokai daugiau kaip du tūkstančiai. Moksleivių ugdymas ir mokyklų išlaikymas per metus kainuoja gerokai daugiau nei 7 mln. Eur. Nors mokinio krepšelio lėšas – maždaug 4,6 mln. Eur – skiria valstybė, dar gerokai per 2 mln. Eur mokykloms išlaikyti savivaldybei tenka pridėti iš rajono biudžeto. Jei mokyklos ir toliau bus pustuštės, savivaldybei gali tekti pridėti lėšų ir mokymo procesui organizuoti.
2013 metais Šilalės r. mokyklos prarado 337 mokinius, šį rugsėjį mokyklose suskaičiuota dar 245 mokiniais mažiau. 2017 ir 2018 metais moksleivių sumažės maždaug po 100, tad per ateinančius penkerius metus mokyklos dar labiau tuštės. Mažiau moksleivių – mažiau ir mokinio krepšelio lėšų, be kurių neįmanoma organizuoti mokymo proceso. Svarstant šių metų biudžetą, savivaldybės vadovams teko pripažinti, kad mokinio krepšelio lėšų užtenka tik vienintelei Dariaus ir Girėno progimnazijai. Joje vieno mokinio išlaikymas pernai kainavo 1225 Eur. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje vieno mokinio išlaikymas kainuoja 1825 Eur, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje – 1958 Eur.
Vidutiniškai beveik tiek pat – 1978 Eur – rajone ir kainuoja vieno vaiko išlaikymas mokykloje, tačiau kai kuriose skaičiai atrodo neproporcingai dideli. Brangiausiai – 3684 Eur per metus – vieno vaiko išlaikymas kainuoja Bijotų Dionizo Poškos pagrindinėje mokykloje, prizinę vietą iš antro galo užima ir Obelyno pagrindinė mokykla, kur vieno vaiko išlaikymas kainuoja 3341 Eur, ir Tenenių pagrindinė, išleidžianti 3220 Eur vienam mokiniui išlaikyti. Apie 3 tūkst. Eur vieno mokinio išlaikymas kainuoja Žadeikių ir Pajūralio pagrindinėse bei Upynos Stasio Girėno mokyklose.

Gali nelikti net skyrių
Pristatydama mokyklų tink­lo pertvarkos planus, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė neslėpė, kad skaičiavimai yra optimistiniai, tad gali tekti planą peržiūrėti kasmet, ypač tvirtinant klasių komplektų skaičių – net ir nemažose mokyk­lose, kurioms išnykimas lyg ir negresia, gali atsirasti jungtinių klasių su mažesniu nei nustatyta ministerijos vaikų skaičiumi.
Mokyklų tinklo pertvarkos planas labiausiai palietė Bijotų Dionizo Poškos ir Tenenių pagrindines mokyklas – abi jos jau šį rudenį neteks savarankiškumo. Nors skyriai, kuriuose bus teikiamas ikimokyk­linis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas, turėtų likti ir Bijotuose, ir Teneniuose, mokyklų direktoriai apie perspektyvas kalbėjo liūdnai, o Bijotų seniūnas tarybos posėdyje neiškentė neįspėjęs, kad rugsėjį mokyklos gali ir visai nelikti – tėvai išveš savo vaikus į didesnes mokymo įstaigas.
Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komitete administracijos direktoriaus Raimundo Vaitiekaus paragintas pasakyti savo nuomonę, Bijotų Dionizo Poškos pagrindinės mokyklos direktorius Alvydas Zdanavičius net nepakilo iš vietos. „Ko gali norėti, kai viskas iš anksto nuspręsta? Aišku, norėtųsi, kad liktų vyresnės klasės, bet skaičiai daro savo“, – apmaudžiai pripažino A. Zdanavičius.
Nepasiduoti užmojams sunaikinti mokyklą linkusi tik Tenenių pagrindinės mokyklos direktorė Gitana Kužmanskytė, kalbėjusi ir mokyklos pedagogų, ir kaimo bend­ruomenės vardu. Pasak direktorės, visų bendra nuomone – nereikėtų skubėti mokyklos reorganizuoti, o dar bent metus palaukti.
Direktorė pastebėjo, kad mokyklų tinklo pertvarkos plane pateikti netikslūs skaičiai, nes mokykloje mokinių yra daugiau nei nurodoma Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus parengtuose dokumentuose. O mokykla dar turi ir daugiau prašymų – šį rudenį į pirmą klasę turėtų ateiti trys papildomi mokiniai, į penktą – du, tuomet mokykloje iš viso mokytųsi 48 moksleiviai. 2017 metais priešmokyklinėje klasėje mokysis septyni vaikai.
„Žinau, kad skaičiai nėra dideli, bet manyčiau, kad reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus. Darbo grupei minėjau, kad mes tikrai nesame brangiausia mokykla, iki šių metų net nepritrūkdavo mokinio krepšelio lėšų, visada stengėmės išgyventi kuo pigiau. Be to, uždarius mokyklą, rajonas praras mažiausiai septynis vaikus, nes jie išvyks mokytis į Šilutės rajono mokyklas“,– tvirtino G. Kužmanskytė.
Pasak direktorės, skaudžiausia, kad darbą praras jauni mokytojai ir jokios išeitinės jų neišgelbės. „Mokykloje dirba geri specia­listai. Tą patvirtina standartizuotų testų rezultatai ir visi tą žino, bet darbo gauti nesitikime, todėl mums lieka tik viena – už išeitines nusipirkti bilietą į užsienį arba papildyti darbo biržos sąrašus“, – tvirtino G. Kužmanskytė.

Mažos – nebūtinai blogos
Šilalės savivaldybės administracijos direktorius R. Vaitiekus mano, kad vieni mokslo metai, kurių prašo Tenenių mokykla, nieko nepakeis – daugiau mokinių neatsiras, tad mokykla anksčiau ar vėliau turės tapti pradinio ugdymo skyriumi. Ką savivaldybė bedarytų, kaimo mokyklose klasių su 5–6 vaikais išlaikyti negalės.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R. Kuzminskaitė pripažino, kad kaimo bendruomenėms neramu, jog mažąsias mokyklėles labai greitai gali sunaikinti didžiosios, prie kurių jos yra prijungiamos.
„Bet siūlymas steigti daugiafunkcius centrus kaip didžiųjų mokyklų skyrius ir yra tam, kad 6–10 metų vaikams nereikėtų anksti keltis ir toli važiuoti mokytis.
Drobūkščių pradinio ugdymo skyrius veikia jau daug metų, nors Kvėdarnos pradinėje mokyk­lo­je, kad nereikėtų atleidinėti mokytojų, tikrai norėtume turėti daugiau mokinių. Deja, tokių sėkmingų pavyzdžių iš tikrųjų turime mažai. Labai dažnai mažoms mokykloms pakenkia tėvai, išveždami savo vaikus mokytis į didesnes mokyklas. Aišku, tai jų apsisprendimo reikalas“, – aiškino politikams vedėja.
Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto nariams kilo klausimų, kiek savivaldybė sutaupys dvi mokyklas reorganizuodama į pradinio ugdymo skyrius.
„Tokio tikslo ir nekeliame. Mums svarbiausia turi būti ugdymo kokybė – jungtinėse klasėse su mažai vaikų ji nukenčia. Visi tyrimai rodo, kad neefektyvu dirbti su maža grupe. Todėl, kad vaikai praranda savarankiškumą, neišsiugdo mokymosi mokytis, vėliau jiems sunku adaptuotis dideliame kolektyve. Standartizuotų testų rezultatai rodo, kad geresni rezultatai pasiekiami didesnėse mokyklose“, – aiškino R. Kuzminskaitė, bet netrukus turėjo pripažinti, kad pasmerktos išnykti Tenenių pagrindinės mokyklos rezultatai ne šiaip geri, o tiesiog nuostabūs – ir tai didžiulis mažos mokyklos pedagogų įdirbis.
Kad mažos mokyklos nebūtinai yra blogos, atkreipė dėmesį ir G. Kužmanskytė, priminusi, kad ir parengtame plane galima rasti duomenų, kokia didelė yra jų mokyklos kuriama pridėtinė vertė, o „voratinklio“ analizė rodo, jog vaikai puikiausiai išmoksta mokytis ir mažose kaimo mo­kyklose.
Visgi politikų apsisprendimą nulėmė ne geri mokyklų pasiekimai, o pinigai. Mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius suskaičiavo, kad uždarius Bijotų pagrindinę mokyklą savivaldybė sutaupytų mažiausiai 40 tūkst. Eur, nes vieno mokinio išlaikymas Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje yra dvigubai pigesnis nei Bijotuose. Tarybos posėdyje neatsirado nė vieno, balsavusio prieš reorganizaciją nulėmusį mokyklų tinklo pertvarkos planą.

Pedagogams įsidarbinti neįmanoma?
Keisti darbą teks abiejų reorganizuojamų mokyklų mokytojams.
Šiek tiek geresnėje padėtyje yra Bijotų Dionizo Poškos pagrindinės mokyklos pedagogai – iš penkiolikos mokytojų, dirbančių 5–8 klasėse, septyniems ši mokykla – ne pagrindinė darbovietė, du mokytojai yra vaiko priežiūros atostogose. Darbo neteks anglų kalbos ir logopedo-specialiojo pedagogo kvalifikaciją turintis mokytojas, geografijos, istorijos, informacinių technologijų mokytojai, po du lietuvių kalbos ir pradinių klasių mokytojus bei abu mokyklos vadovai.
Tenenių pagrindinėje mokykloje darbo neteks dešimt mokytojų, septyniems mokykla yra ne pagrindinė darbovietė. Kitos darbo vietos teks ieškoti anglų ir rusų kalbos, istorijos, technologijų, lietuvių kalbos, geografijos, kūno kultūros, dailės mokytojams.
R. Kuzminskaitė neslėpė, kad jiems bus nelengva. „Galiu drąsiai pasakyti, kad dabar beveik nėra sąlygų įsidarbinti pedagogams. Jei kurioje nors mokykloje atsirastų laisva vieta, pirmiausia siūlytume ją užimti reorganizuojamų mokyklų pedagogams“, – tvirtino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja.
Pasak jos, mokytojų išeitinėms kompensacijoms lėšų tikimasi gauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos, reikalavusios bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkymo planą patvirtinti iki kovo 1 d.

Daiva BARTKIENĖ
Autorės nuotrauka

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.