Kaimiečių likimus – daužo į šipulius

Miestų plėtros idėjos – lyg kokia biurokratus užpuolusi bacila, nuodijanti valdininkų smegenis ir skatinanti perdėtą savivertę. Pastaraisiais metais perbraižomi tai vieno, tai kito miesto planai, prijungiamos prie miesto prisišliejusios kaimiškos vietovės. Toli gražu ne visi gyventojai tam pritaria. Tačiau didžiuoju broliu neretai įvardijamas miestas naudojasi savo padėtimi, nes dažniausiai jame būna įsikūręs savivaldybės centras. Rajono valdžia suinteresuota, kad jis būtų didelis, žinomas, įtakingas, todėl visada labiau palaikys miestą, o ne kaimą: „Pas jus tik traktoriai burzgia ir bulvės vandeny skęsta! Atėję pas mus pajusite gerą tėvišką ranką!“ O kodėl kaimui neleidžiama tvarkytis pačiam? Kodėl jam neskiriama lėšų tiek, kad pats įstengtų lygiuotis į didįjį brolį?

Sklandė „Megaplungės“ idėjos
Praėjusiais metais „megapolio“ idėjos kaitino Plungės r. savivaldybės valdžios galvas. Tam, kad padidintų miesto gyventojų skaičių, prie Plungės žadėta prijungti kaimus, esančius už dviejų pustrečio kilometro nuo miesto ribos. Tuose tarpuose tarp miesto „mikrorajonų“ žaliuotų javai, ganytųsi karvės, būtų laistomos srutos.
Tas planas net nebūtinai turėjo būti įgyvendintas, svarbu ketinimai, kad, kaip troško rajono vadovai, Plungė galėtų dalyvauti tam tikrame projekte ir iš jo gauti milijoną eurų paramos miesto infra­struktūrai sutvarkyti.
Jei šie planai vis dėlto būtų tapę realybe ir Plungės gyventojų skaičius būtų kilstelėjęs virš 25 tūkst., prijungus ganyklas, ariamas dirvas ir šabakštynus būtų padidėjęs miesto plotas. Jau dabar Plungė negali pasigirti dideliu gyventojų tankumu – kvadratiniame kilometre gyvena apie 600 žmonių. Net tokių smulkių rajonų centrų kaip Skuodas ar Šilalė gyventojų tankumas dvigubai didesnis. Nė pusantro tūkstančio gyventojų neturinčių Salantų gyventojų tankumas viršija šešis šimtus. Tad jei Plungė ir prisijungtų tuos kaimus su visais jų laukais, gyventojų tankumas čia smuktų iki 500 ir aplenktų nebent Žagarę.

Nesnaudžia ir Telšiai
Šiemet kiek realesnius planus puoselėja ir ryžtingiau žengia Telšiai. Čia jau atliekamos teisinės procedūros, apklausiami gyventojai, sisteminamos nuomonės, o surinktą informaciją pateiks svarstyti rajono tarybai.
Telšiuose irgi vienas svarbiausių plėtros motyvų – išauginus miesto gyventojų skaičių pavyktų dalyvauti europiniuose miestų projektuose. Tam mieste turi gyventi bent 25 tūkst. žmonių, šiuo metu jų yra per 22 tūkst. Tiesa, ir čia pirminis projekto variantas žlugo, atsisakyta nemažai žadėtų prijungti kaimų. Į Telšius greičiausiai nepaklius Degaičių gyvenvietė, esanti už kilometro nuo miesto ir turinti 700 gyventojų, Rainių kaimas su dar daugiau gyventojų. Tačiau kai kurie kaimai, galima sakyti, jau pasmerkti, nepaisant to, kad dauguma jų gyventojų visai nenori tapti miestiečiais. Rajono valdininkai tikina, kad kaimiečių nenoras nepagrįstas jokiais argumentais.

Architektė nemato argumentų
Telšių r. savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja Gintarė Baltrūnė „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad gyventojai apie numatomą plėtrą informuojami pagal visus reikalavimus, tačiau jų protestai dažniausiai nepagrįsti jokiais įtikinamais argumentais.
„Gyventojai galėjo pateikti savo nuomonę – pritaria jungtis prie miesto ar nepritaria. Jei nepritaria, tai dėl kokių motyvų. Galiu pakomentuoti tik tiek, kad nepritariantys sudarė didžiąją dalį, nors buvo ir pritariančių. Tačiau nepritarimai nebuvo argumentuotai motyvuoti. Pavyzdžiui, buvo pateikti ūkininkų motyvai: jie dirba didelius žemės plotus, jiems susidarys sunkumų dėl finansavimo ir kitų galimybių, keičiasi adresai, atsiras kitų problemų. Apie šiuos motyvus diskutuota, pasakyta, kad finansinės naštos dėl dokumentų pakeitimo jiems neatsiras. Todėl tai, sakyčiau, neargumentuoti nepritarimai. Į argumentuotus motyvus buvo atsižvelgta, tačiau jų nebuvo daug“, – sakė G. Baltrūnė.
Paklausta, kaip žmonės vertino žemės mokesčio padidėjimą, valdininkė tvirtino, kad gyventojai to nepajus.
„Žemės mokestį per visą apklausą paminėjo vos keli žmonės. Miesto žemė nėra daug brangiau apmokestinama, mokesčio dydis labiau priklauso nuo žemės paskirties, yra tam tikras zonavimas. Mes net apskaičiavome kelis sklypus kaip pavyzdį, kad parodytume, nuo kiek iki kiek brangsta“, – sakė pašnekovė.
G. Baltrūnės manymu, nelabai gyventojai pajustų ir tai, kad sodiečiai negalės dalyvauti kaimo projektuose – juos esą pakeis miesto projektai.

Žmonės į miestą nenori
Kiek kitaip situaciją vertina seniūnijų darbuotojai. Bene labiausiai Telšių plėtra palies Ryškėnų seniūniją ir jos centrinę gyvenvietę. Šios seniūnijos vyresnioji specialistė Danguolė Kačinskienė aiškina, kad su tuo gyventojai nenori sutikti.
„Gyventojai vienareikšmiškai nenori į miestą. Vyko susitikimas, jie buvo apklausiami, protokole fiksuojami pasisakymai, nuomonės. Jei vis dėlto Ryškėnus prie Telšių prijungtų, miestui atitektų 750 gyventojų, nepaliestos liktų tik kelios šios gyvenvietės sodybos. Be Ryškėnų, Telšiams atitektų Želvaičių, Berkinėnų, Siraičių kaimai, Judrėnų, Purplių ir kitų kaimų dalys“, – pasakojo seniūnijos specialistė.
Paklausta, kas labiausiai žmonėms kelia nerimą, D. Kačinskienė įvardijo keletą dalykų.
„Gyventojai turėjo galimybę pasinaudoti Kaimo plėtros programa, yra norinčių dalyvauti verslumo skatinimo, asbestinių stogų keitimo programoje. Tie, kurie pradėjo tai daryti, tikriausiai ir užbaigs, pasikeitusias sąlygas pateisindami nuo jų nepriklausančiomis aplinkybėmis. Tačiau tapę miestiečiais stogų jie jau nepasikeis. Daugiausia gyventojai baiminasi dėl padidėsiančių žemės mokesčių. Kai kas į miestą įsilies su dideliais plotais, vien prie sodybos jie turi po hektarą žemės. Žmonėms tai skaudus smūgis. O kažkokių naujų patogumų mes kažin ar patirsime, viską ir taip turime. Aišku, gatvės yra labai blogos, tačiau autobusai važiuoja, komunikacijos veikia“, – sakė D. Kačinskienė.

Tik laiko klausimas?
Panašiu keliu nueita ir Klaipėdos r. savivaldybėje – šio rajono Gargždų miesto plėtros dokumentai jau svarstomi Vidaus reikalų ministerijoje, kuri ir priims galutinį sprendimą.
Tačiau ne visose savivaldybėse taip šokinėjama, daužant kaimo gyventojų likimus ir ardant seniai susiklosčiusią tvarką. Jei pažiūrėtume į Kretingos miestą iš paukščio skrydžio, pamatytume, kad nė vienoje anksčiau paminėtoje savivaldybėje nėra prie rajono centro glaudžiau prisišliejusios vietovės, kaip Padvarių kaimas. Rajono bendrajame plane numatyta šią gyvenvietę prijungti prie miesto, tačiau to daryti dar neskubama, jokios procedūros nevyksta.
Panašaus likimo ateityje gali sulaukti ir Kretingsodžio kaimas, tačiau bent jau dabar čia ramu.
Didieji rajonų miestai, nukraujavę dėl neregėtos emigracijos, nori bent iš dalies susigrąžinti prarastas pozicijas. Telšiuose 1999 m. gyveno 34 tūkst.
gyventojų, dabar likę mažiau nei 23 tūkst. Plungėje didžiausias gyventojų skaičius fiksuotas 2001 m. – 24,5 tūkst., dabar belikę vos 18 tūkst. Gargždų gyventojų nuo geriausių laikų sumažėjo tūkstančiu. Trimis tūkstančiais sumenko ir Kretinga. Bet tai nereiškia, kad savo žaizdas miestai turi gydytis naudodamiesi kaimo žmonėmis. Sustabdyti šiuos procesus labai sunku, nes didžiųjų brolių balsas dažniausiai lemiamas.

Juozas SKRIPKAUSKAS
ŪP korespondentas

Algimanto Snarskio piešinys