Kaip apsėti įmirkusius laukus?

 

LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, akademikas dr. Vytautas Ruzgas pataria ūkininkams neuždelsti javapjūtės darbų, pasirūpinti džiovyklomis grūdams, o ne laukti, kol saulė juos išdžiovins, kai jau metas dirbti žemę ir sėti.

Rugsėjį Lietuvos laukams paplūdus vandenimis ir dėl to stringant sėjos darbams, pakomentuoti šią neįprastą situaciją ir pasidalyti patarimais žemdirbiams paprašėme Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiąjį mokslo darbuotoją, akademiką dr. Vytautą RUZGĄ, sukūrusį daugelį naujų lietuviškų javų veislių.

Metas pasirūpinti džiovyklomis
Iš tiesų visa Lietuva paplūdusi vandeniu, lietaus per rugsėjį prilijo dvi normas. Patvino upės, melioracijos grioviai, drenažo žiotys slūgso vandenyje. Tad po ilgo lietaus pasirodžiusi saulė žemdirbiams – kaip mana iš dangaus.
Kiek teko važiuoti per Lietuvą, dar visai neseniai mačiau nenuimtą derlių laukuose – javus, pupas, bulves… Šio sezono javapjūtė buvo nebloga, bet ji dar kartą patvirtino, kad ūkininkams reikia turėti savotišką veislių konvejerį, pasirūpinti ankstyvomis veislėmis, kad pavyktų anksčiau sudoroti derlių.
Žemdirbiams patarčiau nesitikėti, kad saulė išdžiovins grūdus dar laukuose ir ,,neužtempti“ javapjūtės darbų. Jei norime javus pradžiovinti laukuose, ta galimybė išlieka, bet ne kasmet (sakyčiau, maždaug kas dvejus metus).
Ūkininkai turi susirūpinti grūdų džiovinimu, nes belaukiant, kol juos išdžiovins saulė, gali užplūsti toks lietus, kaip šį rugsėjį, kad vanduo laukus tiesiog paskandins. Dabar yra gerų džiovinimo priemonių, reikia tik jomis pasidomėti.
Juk begaišdami laiką derliui nuimti, prarandame gražias dienas dirvai ruošti, žiemkenčiams sėti.

Prieš sėją pravažiuokime akėčiomis
Į dirvą bet kada neįeisi, jeigu neleidžia gamta. Tokiu laiku mes jau būdavome suarę dirvas, o dabar svarbu kažką kuo greičiau nugriebti iš laukų ir pasėti būsimam derliui. Po savaitės vėl prognozuojamas lietus, todėl skubėti būtina.
Ūkininkai po kelis dešimt­mečius dirba laukus, turi sukaupę daug patirties, pasiruošę tinkamų veislių sėklos ir dauguma tik laukia progos, kada galės išvažiuoti sėti, tačiau dirvos neišprievartausi. Kol gamta neleidžia, sėjos nepradėsi. Sėti galima tik tada, kai susidaro tinkamos sąlygos, kai leidžia dirvos drėgmės režimas. Jeigu dirvos drėgnis per didelis, kad net limpa žemė prie padargų, įvažiavęs į tokius laukus nieko nelaimėsi, žemės nepergudrausi. Sėjai tinkamo momento sulaukti būtina.
Kad vanduo per laukus neplauktų upėmis, reikia apšienauti melioracijos sistemų aplinką, atverti melioracijos sistemų žiotis.
O kai tik įmanoma į dirvą įeiti, pirmiausia reikia pravažiuoti su akėčiomis, kad paspartėtų dirvos džiūvimas. Juk kad galėtume sėti, pirmiausia turime įdirbti dirvą. Į neįdirbtą žemę nieko nepasėsi, nepatręšęs derliaus nesulauksi. Tręšti žemdirbiai jau moka, dauguma jų turi rekomendacines darbų ir pasėlių priežiūros lenteles, atsižvelgiant į dirbamų dirvų savybes, našią techniką. Kas turi sudvigubinęs traktorių ratus, šiemet tikrai pamatė, kad išmintingai juos nupirko.
Saulei nušvitus ir kai kuriuos žemės plotus jau išdirbus, ir Žemdirbystės institute rugsėjo 26, 27 dienomis sėjos darbai buvo prasidėję.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Asmeninė Vytauto Ruzgo nuotrauka