Kaip gauti ekonominės naudos iš jaunuolyno?

Miškininkystė – tai sumanus ir kompleksiškas miško ūkininkavimas, padedantis atkurti, prižiūrėti ir gauti naudos iš gerą medieną teikiančių, sveikų, aplinkos veiksniams atsparių medynų, kurie teikia ne tik ekonominę, bet ir rekreacinę funkciją. Tačiau, kad miškas būtų produktyvus, miškininkystės priemonės turi būti planuojamos ir pradedamos taikyti prieš brandaus medyno kirtimą ir vykdomos iki atkurto medyno brandos. Miškų savininkai gali pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtra ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ gauti iki 65 proc. kompensacijų jaunuolynams ir krūmynams pertvarkyti bei vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo projektams rengti.

Kodėl naudinga išvalyti jaunuolynus?
Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, 1993 m. rezervatiniai miškai sudarė 2 proc. visų miškų, rekreaciniai – 5,8 proc., apsauginiai miškai – 14,9 proc., o ūkiniai – 77,3 proc. visų miškų. Per 20 metų rezervatinių miškų, kurie paliekami natūraliai augti ir kuriuose nevykdoma jokia veikla, sumažėjo beveik 0,8 proc., tačiau 6,5 proc. padaugėjo rekreacinių, kurie auginami, kol medžiai pasiekia gamtinę brandą ir natūraliai miršta. Taip pat 6 proc. sumažėjo ūkinių miškų, kurių pagrindinė paskirtis – medienos auginimas.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausiojo specialisto Gedimino Mažeikos, nors ekologiniu požiūriu geriau ne plynai iškirstas miškas, kartais ekonominiu požiūriu naudingiau visiškai jį iškirsti ir atkurti pageidaujamomis, vertingesnėmis medžių rūšimis – taip miško darbai tampa pigesni ir galima naudoti selekcinius sodinukus, kad vėliau iš miško būtų galima gauti maksimalaus pelno. Iki 20 metų bet kokios sudėties medynuose atliekami jaunuolynų ugdymai – tuo mišriuose medynuose siekiama formuoti jų rūšinę sudėtį, šalinant stelbiančius nepagrindinių rūšių medžius bei krūmus ir sudarant pagrindinių rūšių medžiams optimalias augimo sąlygas. Išvalytas miškas auga greičiau, mediena kokybiškesnė, o ją vėliau išvežti – lengviau.
Pastaruoju metu atsiranda ir naujos paskirties miškų plotų – plantaciniai miškai, kuriems keliami minimalūs gamtosauginiai reikalavimai, nes jie skirti intensyviam medienos užauginimui.
„Miškams mūsų gamtinės sąlygos yra itin palankios, todėl per paskutinį dešimtmetį įgyvendinama nemažai priemonių, susijusių su šalies miškingumo didinimu, nes apsodinami netinkami žemės ūkiui plotai. Be to, įstatymai įpareigoja miško želdavietes per tris metus atkurti visuose sklypuose, kur anksčiau būta miško – to nepadarius per penkerius metus, miškas atkuriamas valstybės lėšomis, tačiau vėliau skola išieškoma iš miško savininko, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausiasis specialistas G. Mažeika. – Norime paskatinti miškų valdytojus pasirūpinti miškais, dabar tam itin palankios galimybės – nuo šių metų rugpjūčio 1 d. miškų valdytojams, norintiems pertvarkyti jaunuolynus bei parengti vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo projektus, suteikiama galimybė teikti paraiškas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) šiai veiklai gauti paramą.“

Paramos gavimo sąlygos
Norėdamas gauti paramą minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymui,  pareiškėjas privalo pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, parengtą vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1‑199 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, reikalavimais ir patvirtintą VĮ miškų urėdijos, kurios veiklos teritorijoje yra pertvarkomas plotas. Taip pat privalo pateikti projektui įgyvendinti numatytų išlaidų sąmatą bei šių išlaidų pagrindimą. Parama skiriama pertvarkant krūmynus ir tik šių medžių rūšių medynus: baltalksnio, drebulės, gluosnio, blindės.

Tinkamos finansuoti išlaidos jaunuolynų pertvarkymui yra šios:

  • Nelikvidinės medienos sutvarkymas;
  • Dirvos paruošimas;
  • Sodmenų įsigijimas;
  • Sodmenų transportavimas ir sodinimas;
  • Sodmenų apsaugos priemonės (tvoros arba repelentai);
  • Priešgaisrinių mineralizuoto juostų įrengimas;
  • bendrosios išlaidos.

Projektų atrankos kriterijai
Projektai pagal veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ atrenkami pagal kriterijus, skiriant balus. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 30 balų.

  • Privataus miško savininkas, nuosavybės teise valdantis iki 10 ha miško – suteikiama 10 balų;
  • Privataus miško savininkas, nuosavybės teise valdantis 10 ha ir daugiau miško, arba miško savininkų kooperatyvas – suteikiama 20 balų;
  • Paramos kreipiasi labai maža įmonė – suteikiama 10 balų;
  • Projekte numatytas minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymas ne mažesniame kaip 0,5 ha plote – suteikiama 15 balų;
  • Įgyvendinus projektą, kuriame numatytos investicijos į miškininkystės technologijas, ūkio subjekto grynasis pelningumas turi būti didesnis kaip 4 proc. – suteikiama 15 balų;
  • Pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų.
  • Įgyvendinus projektą sukurta naujų darbo vietų ir jo kontrolės laikotarpiu išlaikytas ne mažesnis nuolatinis vidutinis metinis darbuotojų skaičius: iki 3 darbuotojų imtinai – suteikiama 10 balų, daugiau nei 3 darbuotojai – suteikiama 20 balų;
  • Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo narys – suteikiami 5 balai.

Paraiškos pagal KPP veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ bus renkamos nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Didžiausia galima paramos miškui suma – 50 tūkst. eurų projektui, o visu 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. Eurų.

Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).