Kaip kontroliuos pieno upių tėkmę?

SAVAITĖS KOMENTARAS

Kad šalyje būtų auginama daugiau melžiamų karvių, o jų laikytojams už pieną būtų mokama sąžininga kaina, Seimas uždėjo apynasrį pieno perdirbėjams, taip pat iš žemdirbių pieną superkantiems kooperatyvams ir bendrovėms.
Parlamentarai prieš savaitę (birželio 25 d.) patvirtino naujas nuo rugpjūčio įsigaliosiančias pieno rinkos reguliavimo priemones, tačiau tarp jų nėra daug diskusijų sukėlusio žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymo riboti pieno produktų prekybos antkainį iki 10 proc.
Už Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą balsavo 67 Seimo nariai, prieš pasisakė vienas, o keturi parlamentarai susilaikė.
Seimas įpareigojo pieno supirkėjus supirkti visą pieno kiekį pagal pirkimo-pardavimo sutartis, o nukrypimas gali būti iki 10 proc.
VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra įpareigota svarstyti kiekvieną pieno pirkimo-pardavimo sutartį, jei supirkimo kaina būtų mažinama daugiau nei 3 proc.
Seimo patvirtinto įstatymo įgyvendinimą komentuoja VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Artūras BAGOTYRIUS.

„Lietuvos žemdirbiams ir ypač pienininkystės sektoriaus dalyviams reikėtų priminti mūsų įstaigos atsiradimo priežastis. Dėl ekonominės krizės Rusijoje ir jos poveikio mūsų šalies agrariniam sektoriui LR Vyriausybės nutarimu 1998 m. gegužės 21 d. buvo įsteigta valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (Rinkos reguliavimo agentūra). Savo veiklą ji pradėjo tų pačių metų liepos 2 d., įregistravus jos įstatus. Nuo pat įsteigimo pradžios Rinkos reguliavimo agentūra, įgyvendindama Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos sprendimus, administruoja žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo priemones.
Pirmaisiais darbo metais Rinkos reguliavimo agentūra iš Lietuvos ūkininkų ir ūkio subjektų supirko grūdus (kviečius, rugius, grikius), jautieną, sviestą, nugriebto pieno miltelius, pieno ir jautienos konservus. Įmonės vykdyti perteklinės žemės ūkio ir maisto produkcijos pirkimai sušvelnino 1998 m. Rusijos ekonominės krizės poveikį Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriui, užtikrino stabilias pajamas žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams, sudarė galimybes pasirengti konkurencijai Europos Sąjungos rinkoje.
Parduodant supirktą žemės ūkio ir maisto produkciją, buvo aktyviai ieškoma eksporto rinkų. 2001 m. ši veikla įgavo naują kokybę – panaudojant sukauptą patyrimą Rinkos reguliavimo agentūroje buvo įsteigtas atskiras struktūrinis padalinys, atsakingas už Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto plėtrą.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Rinkos reguliavimo agentūros veiklos spektras išsiplėtė – būdama akredituota deleguota institucija Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšoms administruoti, įmonė tapo atsakinga ne tik už intervencinio žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo, bet ir privataus saugojimo, kitų intervencinių rinkos reguliavimo priemonių ir eksporto plėtros administravimą.
Nuo 2008 m. sausio mėn. Rinkos reguliavimo agentūra vykdo cukraus kvotų sistemos administravimą Lietuvoje.
Išnaudojant turimą potencialą eksporto plėtros srityje, Rinkos reguliavimo agentūra dalyvauja populiarinant Lietuvos tautinio paveldo, išskirtinės kokybės produktus, skatinant maisto ūkio sektoriaus verslo, mokslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą.
Birželio 25 d. LR Seime buvo priimtas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, pagal kurį VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra paskirta kaip kontroliuojanti institucija.
Manytume, kad šis įstatymas nustatys aiškius sutartinius santykius tarp žalio pieno gamintojų ir perdirbėjų. O prieš parduodamas pieną jo gamintojas tiksliai žinos, už kokią kainą pieno supirkėjas ar perdirbėjas jį supirks. Šis įstatymas turi užtikrinti sąžiningus santykius tarp pieno perdirbėjų ir žemdirbių, o ilgalaikės sutartys turi tapti pieno supirkimo pagrindu.
Rinkos reguliavimo agentūra kartu su Žemės ūkio ministerijos atsakingais darbuotojais atlieka parengiamuosius darbus, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 d. galėtų vykdyti kontrolę dėl viso žalio pieno, pagaminto Lietuvoje, supirkimo. Įstatyme numatoma, kad pieno gamintojams pristačius vienodą pieno kiekį, nesvarbu, ar tai būtų stambus ūkis, ar kooperatyvas, būtų mokama viena kaina. Be to, turi būti superkamas visas žalio pieno kiekis pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjo sudarytas žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis. Įstatymas leidžia nukrypti ne daugiau kaip 10 proc. nuo sutartyse nurodyto kiekio. Tuo atveju, kai pirkėjas mažina žalio pieno pirkimo kainą, kuri nustatyta sutartyje, jis privalo pagrįsti šį kainos mažinimą ir tokį pagrindimą pateikti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai.
Dėl žalio pieno supirkimo nesąžiningų veiksmų į Rinkos reguliavimo agentūrą gali kreiptis ūkio subjektai: valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektams atstovaujančios asociacijos.
Rinkos reguliavimo agentūra, išnagrinėjusi ūkio subjektų pateiktų faktų pagrindimus, priims atitinkamą sprendimą dėl įstatyme numatytų ekonominių sankcijų taikymo.
Iš tikrųjų laukia dideli ir atsakingi darbai, kurie yra labai svarbūs visam Lietuvos pieno sektoriui.“

Komentarą parengė „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.