Kaip užauginti violetinį storulį?

Tai reiškia – baklažaną. Lietuvos klimatas jam gana nedraugiškas, todėl auginti teks šiltnamyje. Tiesą sakant, ne visada jis gali užaugti violetinis ir storas – jau yra ir kitokių veislių. Pavyzdžiui, baltos spalvos ir kiaušinio formos. Bet kol kas populiauriausi violetiniai ir cilindro formos.

Lietuvoje tinkamos auginti baklažanų veislės
Labai svarbu pasirinkti tinkamą baklažanų veislę. Lietuvoje rekomenduojama auginti ankstyvas ir vidutinio ankstyvumo baklažanų veisles. Lietuviškų baklažanų veislių nėra. Įsidėmėkime, kad tik geros veislės ir tinkamai išauginti daigai gali pradžiuginti geru derliumi.
‘Black Beauty’ – vidutinio ankstyvumo baklažanų veislė. Augalai iki 130 cm aukščio, vidutinio augumo. Vaisiai cilindro formos, vidutinio dydžio, sveria 150 g, 15–20 cm ilgio, gražūs, nokdami įgauna tamsiai violetinę spalvą, blizgančiu paviršiumi. Minkštimas standus, šviesiai žalias, skanus. Derlius – 7–10 kg/kv. m. Rekomenduojama auginti šildomuose ir pavasariniuose šiltnamiuose. Veislė pakanti žemesnėms temperatūroms.
‘Madona’ F1 – ankstyvas, derlingas baklažanų hibridas. Augalai kompaktiški, stipraus augumo, iki 180 cm aukščio. Vaisiai stambūs, 300–350 g masės, pailgos kriaušės formos, tvirti, blizgantys, gražūs, sunokę tamsiai violetinės spalvos. Minkštimas baltas, pusiau standus, neaitrus. Derlius 16–20 kg/kv. m. Veislė skirta auginti pavasariniuose šiltnamiuose ir po priedangomis.
Dar yra prekiaujama dekoratyviniais baklažanais, vadinamaisiais kiaušinmedžiais. Augalai 80 cm aukščio, jų vaisiai balti, kiaušinio dydžio, valgomi.

Tik šiltnamyje
Baklažanus auginkime tik šiltnamyje. Jų dirva turi būti humusinga, giliai įdirbta, su gerai laidžiu podirviu. Blogos struktūros ir sunkesnės dirvos paviršiuje greitai susidaro plutelė. Į tokį dirvožemį sunkiau patenka oras, greičiau džiūsta, augalai lėčiau auga. Jiems tinka lengva, derlinga, silpnai rūgščios (pH 6–5,6) reakcijos dirva. Geriausia auginti po augalų, tręštų mėšlu, pavyzdžiui, po agurkų, kopūstų. Negalima jų auginti po bulvių, nes jie serga tomis pačiomis ligomis. Sėjomainoje baklažanus į tą pačią vietą patartina sodinti ne anksčiau kaip po dvejų trejų metų. Dirva mineralinėmis trąšomis tręšiama atsižvelgiant į tai, kiek maisto elementų joje yra.

Baklažanų auginimo atmintinė

•Baklažanų stiebas tvirtas, todėl atramų nereikia.
•Baklažanai prižiūrimi, tręšiami ir laistomi kaip pomidorai.
•Jaunų augalų tarpueiliai purenami giliau, vėliau – sekliau, kad nebūtų pažeistos šaknys. Purenant sunaikinamos dygstančios piktžolės.
•Baklažanams reikia daug drėgmės. Esant sausam orui, krinta žiedai ir vaisių užuomazgos. Laistykime drungnu 20–24 oC vandeniu pirmoje dienos pusėje. Šaltas vandentiekio vanduo veikia kaip nuodas! Karštomis vasaros dienomis augalų negalima purkšti šaltu vandeniu. Visuomet reikia stengtis kuo mažiau sudrėkinti lapus.
•Purenkime dirvą, kad augalų šaknims netrūktų oro.
•Būtina gerai vėdinti šiltnamius, nes esant per didelei oro drėgmei žiedai prastai apsidulkina, plinta grybinės ligos.
•Baklažanai – savidulkiai augalai. Tinkamai apsidulkinti padeda augalų vibravimas. Padaužykime vielas, prie kurių pririšti augalai.
•Palaikykime optimalią dirvos drėgmę: iki derėjimo 70–80 proc., derėjimo metu – 80–90 proc.
•Derėjimo metu dirvos drėgmė turi būti dar didesnė.
•Iki derėjimo rekomenduojama tręšti kalcio ir fosforo trąšomis, kad augalai sparčiai vystytųsi, formuotų šaknų sistemą bei generatyvinius organus.
•Žiedpumpurių periodo pradžioje augalams daugiau reikia azoto. Vegetacijos metu (be azoto, fosforo ir kalio) turi netrūkti kalcio ir magnio.
•Reikalingi ir mikroelementai – boras, cinkas, molibdenas, manganas.
•Tręškime dažnai, bet negausiai, atsižvelgdami į grunto agrocheminių analizių duomenis, veislės ar hibrido ypatybes, augalų augimo tarpsnį.
•Vegetacijos metu šalinkime atžalas, esančias žemiau tos vietos, kur šakojasi pagrindinis stiebas. Šalinkime geltonus lapus, išpjaukime nederlingas atžalas.
•Vaisiams nokti svarbus tręšimas. Liepos mėnesį augalams reikėjo negailėti trąšų. Tręšiama kas 10 dienų.
•Saikingai naudokime azoto trąšas. Reikalingiausios – kalis, magnis, kalcis.
•Mineralines trąšas galima pakeisti raugintu mėšlu ar medžio pelenais.
•Jei augalas vešlus, išgenėkime. Taip vaisiai gaus daugiau šviesos ir greičiau noks.
•Sunokusius ir nokstančius vaisius nuskinkite, sudarydami sąlygas kitiems vaisiams geriau augti ir nokti.
•Siekiant kokybiško derliaus, reguliuojamas augimas: šalinamos atžalos, dalis lapų, žiedynų, vaisių užuomazgų, trumpinamas pagrindinis stiebas ar viršūnės. Kad užaugtų gražūs dideli vaisiai, augalui formuojami ne daugiau kaip 3–4 stiebai. Kai tik augalas pradeda šakotis, silpnesnės šakelės išpjaunamos. Vėliau išaugantys stiebai tuoj pat šalinami.
•Nuo liepos vidurio ant baklažanų šoninių stiebų pasirodo žiedai. Jiems prasiskleidus, nupjaunama viršutinė pagrindinio stiebo dalis. Kad vaisiai greičiau formuotųsi, virš antrosios užuomazgos nupjaunami šoniniai stiebai. Nederantys stiebai išpjaunami. Ant kiekvieno augalo vidutiniškai paliekami 6–8 vaisiai.
•Kad vaisiai tolygiau noktų, išskinkime visus žydinčius žiedus, palikdami užuomazgas.
•Likus 30–40 dienų iki derėjimo pabaigos, nuskinkime augalų viršūnes.
•Apdorokime augalus preparatais, apsaugančiais nuo grybinių ligų.
•Dėl šilumos, drėgmės, maisto medžiagų trūkumo pasireiškia fiziologinės ligos: trūkinėja vaisių odelė, smailėja viršūnės.
•Prieš prognozuojamą didesnį oro atšalimą patartina nuskinti visus vaisius.

Nijolė MAROČKIENĖ