Kanapių perdirbėjų nebaugina bėgimas prieš traukinį

Balandžio pabaigoje Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje atidarius pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo gamyklą „Natūralus pluoštas“ ūkininkų susidomėjimas šios kultūros auginimu dar labiau padidėjo. Juo labiau kada gamyklos savininkai kone pažadėjo žemdirbiams, kad pluoštinės kanapės bus įtrauktos į Žalinimo programą – tai reiškia, jog už jų auginimą laukia Europos Sąjungos parama. Žemdirbių prašymu „Ūkininko patarėjas“ pabandė išsiaiškinti, kiek tikra ši žinia ir kada už pluoštinių kanapių auginimą jau būtų galima tikėtis tiesioginių išmokų.

Susidomėjimas kanapėmis didėja

Pluoštinės kanapės (Cannabis sativa L) įvairioms reikmėms Lietuvoje auginamos nuo senų laikų. Ši žemės ūkio kultūra, kaip ir linai, yra laikoma istoriškai neatsiejama Lietuvos žemdirbystės dalimi, tačiau pluoštines kanapes buvo uždrausta auginti dėl asociacijų su narkotinėmis kanapėmis. Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai įteisintas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 2015 m. deklaruota 2 348 ha, 2016 m. – 2 453 ha, 2017 m. – 2 479 ha, 2018 m. – 3 921 ha pluoštinių kanapių.

Nors ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėjas Tadas Švilpauskas „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, jog deklaruotas kanapių plotas beveik nesikeičia ir išlieka nedidelis, skaičiai rodo, jog per ketverius metus auginamų pluoštinių kanapių plotai beveik padvigubėjo.

Kad ūkininkai ypač domisi pluoštinių kanapių auginimu, tvirtina ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Agrobiologijos laboratorijos vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vita Tilvikienė.

„Žemdirbystės institutui Kėdainiuose surengus seminarų apie ne maisto paskirties augalus ir jų perspektyvumą žemės ūkyje, pluoštinių kanapių auginimas sudomino per 120 klausytojų. Ūkininkai klausimais užvertė pluoštinių kanapių auginimą tyrinėjančią dr. Zofiją Jankauskienę – domino ir sėklos pasirinkimas, ir sėjos tankis, ir tręšimas, ir įtaka dirvožemiui. Bendraudami su asociacijų atstovais pastebėjome, kad ūkininkai ieško alternatyvų tradicinėms kultūroms, nori keisti sėjomainas, tikisi ekonominės naudos tiek iš pluošto, tiek iš sėklų“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino dr. V. Tilvikienė.

Svaigina perspektyvos

Nesunku numanyti, kad, Kėdainiuose pradėjus veikti pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo gamyklai, ūkininkų susidomėjimas kanapių auginimu dar labiau padidės. Kanapių pluoštas, spaliai ir granulės pasaulyje vis plačiau panaudojami, todėl 8,2 mln. eurų į automatizuotą fabriką investavusi bendrovė „Natūralus pluoštas“ nežada sustoti. Siekis – pasaulinei tekstilės pramonei pasiūlyti aukščiausios kokybės kanapių pluoštą ir po truputį didinti jo gamybos apimtis.

Negali sakyti, kad toks bendrovės „Natūralus pluoštas“ generalinio direktoriaus Raimondo Petreikio pranešimas nesuintrigavo ūkininkų. Visgi daugiausia dėmesio sulaukė svaiginančias perspektyvas žadanti žinia, jog Europos Komisija (EK) šiuo metu svarsto įtraukti pluoštines kanapes į remiamai Žalinimo programai tinkamų augalų sąrašą. „Pluoštinės kanapės yra universali žemės ūkio kultūra, kuri ne tik tausoja dirvožemį ir aplinką, nustelbia piktžoles, bet ir ypač tinka sėjomainai. Gera naujiena ūkininkaujantiesiems ekologiškai – EK šiuo metu svarsto įtraukti pluoštines kanapes į remiamai Žalinimo programai tinkamų augalų sąrašą“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė R. Petreikis, siūlantis ūkininkams jau dabar sudaryti pluoštinių kanapių pardavimo kontraktus.

Visgi toks pranešimas labiau panašus ne į patikimą faktą, o į bėgimą prieš traukinį.

Ministerijoje – diskusijų štilis

Geriausiai ES bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų perspektyvas išmanantis Europos parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė „Ūkininko patarėjui“ sakė apie diskusijas dėl pluoštinių kanapių nieko negirdėjęs.

„Trumpai, tiesiai ir šviesiai galiu pasakyti, kad ateinantį paramos laikotarpį Žalinimo programos nebus, ją pakeis ekologinės schemos. Pasiūlymus, kokias kultūras į jas įtraukti, suderinusi su žemdirbių organizacijomis, EK teiks valstybės narės. Jas bus galima taikyti tik gavus EK pritarimą“, – tvirtina B. Ropė.

Pasak kadenciją baigiančio europarlamentaro, žemdirbiai neturės prievolės dalyvauti šiose ekologinėse schemose, bet dalyvaujantys bus papildomai remiami.

ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėjas T. Švilpauskas „Ūkininko patarėjui“ pranešė, jog svarstyti, ar verta įtraukti pluoštines kanapes į žalinimui tinkamų augalų sąrašą, būtų galima tik ateinančiais metais. Tam reikalingas mokslinis pagrindimas ir EK pritarimas.

„Kanapių plotai niekada nebuvo tinkami žalinimui, nes jie neprisideda prie aplinkosaugos tikslų. Augalų, po kurių yra sėjamas posėlis, sąrašas yra suderintas su mokslininkais (kanapių neįtraukė) ir notifikuotas EK“, – sakė T. Švilpauskas.

Notifikuotas – vadinasi, pateiktas, taigi diskusijos su žemdirbiais dėl žalinimui tinkamų augalų kaip ir baigtos.

Reikia bent trejų metų

LAMMC Žemdirbystės instituto Agrobiologijos laboratorijos vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. V. Tilvikienė sutinka, kad pluoštinės kanapės labai tinkamas augalas sėjomainai ir vertėtų jas šiuo tikslu populiarinti.

„Tvirtinti, kad pluoštinės kanapės vertingesnės už kitas žalinimo kultūras, 100 proc. negalėčiau. Už dabar esančias pupines kultūras, kurios daugiausia naudojamos žalinimui, pluoštinės kanapės tikrai nėra vertingesnės, bet kad kanapės yra geras augalas dirvožemiui ir gali jį gerinti, tai galiu patvirtinti,“ – „Ūkininko patarėjui“ teigė dr. V. Tilvikienė. Pasak mokslininkės, kol kas šalyje labai išsamių tyrimų šia kryptimi atlikta nebuvo, tik epizodiniai eksperimentai. Visgi pluoštinių kanapių šaknų sistema gana didelė, jos gerina dirvožemio aeraciją ir suardo susidariusį arimo padą, be to, pluoštinės kanapės tikrai neblogai stelbia piktžoles, dėl to tarp šių kultūrų jų būna nedaug, šis augalas ekologiniuose ūkiuose rekomenduojamas kaip viena iš priemonių kovai su piktžolėmis.

Moksliniai tyrimai, atskleisiantys pluoštinių kanapių įtaką dirvožemio cheminei sudėčiai ir struktūrai, Žemdirbystės institute bus pradėti tik šiemet, o išvadoms ir rekomendacijoms parengti, pasak dr. V. Tilvikienės, reikia ne mažiau nei trejų metų.

„Pluoštinės kanapės yra grįžtanti kultūra, jos tikrai turi perspektyvą Lietuvoje, nes yra prisitaikiusios augti mūsų šalyje, atsparios ligoms ir kenkėjams. Nuo senų laikų jos buvo auginamos ir pluoštui, ir maistui. Dar tik keleri metai, kai ūkininkai prie jų grįžta, bet plotai pastebimai didėja ir klausimų tik daugėja. Ūkininkai sako, kad, neturėdami ką daryti, dabar patys eksperimentuoja – tiek sėja, tiek tręšimas ir auginimas jiems yra nauji dalykai“, – sakė mokslininkė.

Dr. V. Tilvikienė tvirtina, jog Lietuvos selekcininkai pasirengę išvesti naujų kanapių veislių, nors šis darbas ir trunka ilgai. Šiuo metu vis dar nėra leidžiama net ir moksliniais tikslais su kanapėmis dirbti uždaroje aplinkoje, jas galima auginti tik atvirame grunte. Jei mokslininkams būtų leidžiama bandymus su kanapėmis atlikti laboratorijoje, selekcinis darbas vyktų nepalyginamai greičiau.

Argumentų nepritrūks?

Bendrovės „Natūralus pluoštas“ partnerės „Canaba“ vadovas Ernestas Maumevičius „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, jog yra pasiruošęs teikti ŽŪM prašymą įtraukti pluoštines kanapes į Žalinimo programos augalų sąrašą. „Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys jau yra įtraukusios pluoštines kanapes į ekologines schemas kaip žalinimo augalą. Vokietijos lobistų organizacijos taip pat svarsto galimybę įtraukti pluoštines kanapes, nes jos sėjamos nuėmus derlių. Ir mes konferencijoje kalbėjome, kad pluoštinės kanapės neturėtų būti diskriminuojamos. Būtų galima sėti posėlius ir traktuoti jas kaip žalinamąją kultūrą, nes jos greitai auga ir gali duoti ūkininkui daug papildomos naudos“, – aiškino E. Maumevičius.

UAB „Canaba“ generalinis direktorius tvirtina, kad „žingsniai yra, kalbėtis pradėta“, o ŽŪM prašymą pateiks labai greitai – gal net šią savaitę. „Remsimės ir užsienio šalių pavyzdžiu, bet galėsime pateikti ir savo argumentus, įrodančius, kad pluoštinės kanapės dirvai gerinti turėtų tikti“, – sakė E. Maumevičius, pripažinęs, kad tam reikia mokslinio pagrindo, bet ir pats turi sukaupęs ta tema nemažai mokslinių žinių – studijuoja doktorantūroje. UAB „Canaba“ išvedė pirmą lietuvišką pluoštinių kanapių, pasižyminčių aukštu žaliavos pluoštingumu, veislę. ‘Austa SK’ jau įtraukta į ES veislių registrą. E. Maumevičius teigia, jog bendrovė tęsia tyrimus, orientuotus į augalų derlingumo ir pluoštingumo gerinimą, pluošto kokybės didinimą.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė