Kas bus trečias sėjomainos dalyvis?

Nieko nepaisydami ūkininkai kasmet didina žieminių pasėlių plotus. Kaip įvardyti esamą situaciją? Pinigai dabar, o nualintos dirvos – ateičiai?

Negalutiniais ŽŪM duomenimis, pernai vidutinis žieminių javų derlingumas siekė beveik 5 t/ha ir jų derlius sudarė 60,6 proc. viso javų derliaus. Žieminių rapsų pribyrėjo 3,5 t/ha – net 85 proc. viso rapsų derliaus. Paskatinti sėkmės, praėjusį rudenį žemdirbiai žieminių kviečių, kvietrugių, rugių ir miežių pasėjo 6 proc., o žieminių rapsų – net 22 proc. daugiau, nei buvo deklaruota 2015 m. Apytiksliais duomenimis, iš rudenį apsėtų 904,4 tūkst. ha žieminiai javai užima apie 753,4 tūkst. ha, rapsai – 151 tūkst. ha.
Praeitų metų deklaravimo duomenys rodo, kad vasariniais javais ir ankštiniais augalais buvo apsėta 766,9 tūkst. ha (žirniai ir pupos derėjo 152,8 tūkst. ha). Vasariniais rapsais apsėta 41,2 tūkst. ha, pūdymai užėmė 91,1 tūkst. ha.
Skaičių aritmetika dar kartą patvirtina, kad sėjomainų ūkiuose kaip ir nėra, o dirvų gerinimo problema aštrėja.

EK reglamentas laikytis sėjomainų neįpareigoja
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovo Aušrio Macijausko, jau mažiausiai 15 metų didėja javų plotai, nes gyvulininkystės sektorius nyksta, nuolat ariamos žalienos. Žieminių ir vasarinių javų proporcijos priklauso nuo arudenio ir žiemos orų. Pernykštis sausas ir šiltas ruduo turėjo ir minusų, ir pliusų. Užsitęsusi sausra žieminiams rapsams trukdė sudygti, augalai buvo gana silpni ir atlaikyti stipresnius žiemos šalčius jiems bus sudėtinga. O štai javams ruduo buvo palankesnis: kai kur žemdirbiai žiemkenčius sėjo net lapkričio pabaigoje. Rizikos yra, tačiau jei pasėlis peržiemos, derlius bus gausesnis nei vasarinių javų.
„Javų ir rapsų plotai didėja ir didės, nes ūkiuose infrastruktūra išvystyta ir greičiausiai atsiperka jiems skirtos investicijos. Koks gausus bebūtų derlius, jis vis tiek realizuojamas, – įsitikinęs A. Macijauskas. – Kita kalba dėl sėjomainų ir dirvų gerinimo. ŽŪM jau įteisino, kad tarpiniai augalai atitiktų žalinimo reikalavimus, didėja pūdymų, sideracinių ir ankštinių augalų plotai. Tačiau šių priemonių per mažai ir dauguma ūkininkaujančiųjų javus atsėliuoja.“ Pašnekovo nuomone, ir žemdirbių organizacijų, ir ŽŪM iniciatyva turėtų būti skatinama ir siekiama, kad 3–4 metų sėjomainų rotacija prilygtų žalinimo reikalavimams. Kai kuriose ES šalyse ši nuostata taikoma, tačiau yra ir papildomų reikalavimų: palikti pūdymus, sėti tarpinius augalus, išskirti ekologijai naudingas vietoves. Šiuo metu EK reglamente neįpareigojama laikytis sėjomainų, tad griežtai to reikalauti iš ūkininkų nėra galimybių.

Vasariniams javams – atsarginio žaidėjo vaidmuo
LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyresnysis mokslinis bendradarbis, habil. dr. Vytautas Ruzgas teigia, kad žieminiai kviečiai ir rapsai yra prekiniai augalai, kasmet garantuojantys nemažas pajamas. Miežių poreikis mažėja, avižų lietuviai nevalgo, rugiai mityboje irgi nepaklausūs, tad belieka auginti žieminius kviečius. Neatsitiktinai pagal užaugintų ir eksportuojamų grūdų santykį Lietuva pasaulyje yra trečia po Argentinos ir Kanados.
„Tačiau yra grėsmė, kad javai šalyje taps monokultūriniais augalais, alinančiais dirvas, platinančiais žaldarius ir piktžoles. Sėjomainos, nors trimetės, būtinos: javai, rapsai ir ankštiniai augalai, nes jų visų šaknų sistema skirtinga, – tvirtina mokslininkas. – Pastaraisiais metais vis labiau dirvose trūksta drėg­mės, o kad jos augalams užtektų per vegetaciją, reikia vešlesnių ir gilesnių šaknų. Šiuos fiziologinius reikalavimus atitinka žieminiai javai, kurių šaknys pavasarį siekia 0,5 m gylį. Vasariniai javai tuo pasigirti negali ir sausrai jie yra ypač jautrūs. Na, o kad žieminiams rapsams mūsų žiemos pavojingos, tą patyrė ne vienas ūkininkas.“
V. Ruzgo teigimu, po metų kitų žemdirbiai patirtus nuostolius pamiršta, tad žieminiai rapsai ir kviečiai išliks svarbiausi. Vasariniams kviečiams teks atsarginio žaidėjo vaidmuo, kuomet pavasarį reikia atsėti išnykusius plotus.
Tas pats ir su kitais vasariniais javais, nors jau reikėtų išskirti požiūrį į ankštinius augalus. Norom nenorom žalinimo reikalavimai laukams atneša naudos. Gaila, kad dar esama trumparegiškumo dėl nuomojamos žemės, kurios gerinimas ūkininkams dažnai nerūpi.

Nebebambama dėl žalinimo reikalavimų
Su ankstesniaisiais teiginiais UAB „Agrokoncerno“ generalinis direktorius Edgaras Šakys sutinka tik iš dalies: „Daugumos ūkininkų ir bendrovių laukuose dirvos gerinamos įterpiant šiaudus, tręšiama pagal laukuose atliktų maisto medžiagų tyrimų rekomendacijas, tvarkomi melioracijos įrenginiai ir vis daugiau dėmesio skiriama mokslui. Tad ir derlius didėja. Tačiau pasėlių struktūrą ateityje nulems supirkimo kainos, nes būtina įvertinti ūkių infrastruktūrą, lėšas jai atnaujinti ar remontuoti, dėl to didėjančią produkcijos savikainą ir dar daugelį kitų faktorių, kurie nulemia vienų ar kitų augalų pasirinkimą.“ Direktoriaus nuomone, žieminiai kvietrugiai nepaklausūs vietinėje ir užsienio rinkose, nepalankiomis sąlygomis labai greitai prastėja grūdų kokybė. Miežius sunkiau apdoroti derliaus nuėmimo metu, o žirnių daug irgi nepriauginsi: neaišku, kokia jų paklausa bus ateityje, rizikingas derliaus nuėmimas, džiovinimas, didėja sandėlių poreikis.
„Agrokoncernas“ valdo apie 34 tūkst. ha ir praeitą rudenį žieminiais javais bei rapsais apsėta gana dideli plotai. Kiek jų išliks po žiemos, kol kas nespėliojama, nors visą rudenį pasėliai atrodė puikiai. Pasak
E. Šakio, ūkiuose su sėjomainomis reikalai prastoki: nėra įsėlių, nėra ir tarpinių augalų, nebeliko vasarinių rapsų. Kai žieminių rapsų kaina buvo „ant bangos“, jų sėjome daugiausia ir sėjomainų rotacija sutriko. Kenkėjai tapo atsparūs insekticidams, piktžolės – herbicidams. Bet sitauciją labai pakeitė žalinimo reikalavimai – ankštiniai augalai taps pagrindiniu ir svarbiausiu dirvų gerintoju.
UAB „Agrochema“ generalinio direktoriaus padėjėjas augalininkystei prof. Gvidas Šidlauskas su „ŪP“ pašnekovų nuomonėmis visiškai sutinka. „Žemdirbiai augina tai, kas jiems apsimoka, tačiau sėjomainose beliko javai ir rapsai. Visais požiūriais dirvoms blogai, nes būtinas trečias sėjomainos dalyvis. Kas jis? Ankštiniai ar tarpiniai augalai, pūdymai ar žalienos – ūkininkaujančiųjų pasirinkimas. Tačiau, kol nebus vystoma gyvulininkystė, kol laukai nebus tręšiami natūraliomis organinėmis trąšomis, apie dirvų gerinimo rezultatus kalbėti reikia labai atsargiai“, – tvirtina profesorius G. Šidlauskas.

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.