Kelių pažeidėjams stipriai užsimota, bet smūgį galbūt teks atidėti

Balandžio pirmąją turėtų įsigalioti naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame už Kelių eismo taisyklių pažeidimus numatytos ne tik didesnės baudos, daugiau atvejų, kai bus atimamas vairuotojo pažymėjimas, bet dar užgrius ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas sėdusiesiems prie automobilio vairo neblaiviems. Ne, ne, tai ne tradicinės Melagių dienos pokštas – šis kodeksas buvo priimtas dar praėjusių metų vasarą ir iki šiol laukė savo valandos. Tačiau dar nepradėjus jam veikti, gudresnieji jau rado skylių, kaip už kai kuriuos pažeidimus išvengti belangės. Parlamentarai puolė taisyti kodeksą. Bet čia išniro dar viena bėda – paaiškėjo, kad jo įsigaliojimui visiškai nepasirengta – trūksta ne tik elementariausių popierinių blankų, bet ir kai kurių susijusių įstatymų.

Biografiją gali sugadinti teistumas
Bandantiesiems sėsti prie vairo išgėrus vis dėlto verta sunerimti. Jei po balandžio pirmosios jų kraujyje bus rasta daugiau kaip pusantros promilės alkoholio, baudomis, kad ir kokios jos būtų didelės, gali neišsisukti.
Tokie pažeidėjai jau bus teisiami teisme pagal Baudžiamąjį kodeksą ir gali sulaukti piniginės baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienų metų, o biografijose atsiras nemalonus įrašas: „Teistas“. Kai kam jis gali smarkiai sukomplikuoti gyvenimą, užverti duris karjerai. Turint teistumą negalima įsidarbinti valstybės tarnyboje, kai kuriose svarbiose institucijose.
Tiesa, besitaikantiesiems į Seimą ar savivaldybės tarybą toks teistumas gali ir nepakenkti, tik tai teks nurodyti savo biografijose ir rinkimų agitacijos leidiniuose. Jei rinkėjams kandidato teistumas nebadys akių, jį išrinks. Tokių ir dabar apstu ir Seime, ir savivaldybių tarybose.

Ne visose šalyse kriminalizuota
Baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio yra nustatyta tik keliose Europos Sąjungos valstybėse – Suomijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Latvijoje. Daugumoje kitų šalių šis pažeidimas visgi nėra įvardytas kaip kriminalinis ir tebelaikomas administraciniu nusižengimu. Ar reikėjo imtis tokios radikalios priemonės Lietuvoje drausminant Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, vienareikšmiško atsakymo nėra.
Šiuo metu už tokį pažeidimą mūsų šalyje numatyta tik administracinė atsakomybė, tai yra bauda nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Tačiau praėjusių metų birželį Seime tyliai, be platesnio aptarimo visuomenėje nutarta šį pažeidimą kriminalizuoti.
„Tai yra daugiau politinis sprendimas, matyt, reaguojant į skaudžius įvykius, kai dėl neblaivių vairuotojų nukentėjo niekuo nekalti žmonės. Šiaip jau aš esu prieš tokių pažeidimų kriminalizavimą. Kai kuriais atvejais dėl veiksmų pavojingumo be to, matyt, apsieiti neįmanoma, nes visuomenėje kilęs ažiotažas reikalauja valdžią imtis tam tikrų priemonių. Tačiau manau, kad toks sprendimas turėtų būti laikinas, kol situacija pagerės“, – sakė Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros docentas dr. Andrejus Novikovas.

Panašių bandymų jau buvo
Pasak baudžiamosios teisės srityje dirbančio ZETA LAW advokato Andriejaus Melkovo, vairavimo apsvaigus kriminalizavimas baudžiamųjų bylų ir nuteisiamų kriminalinėmis bausmėmis asmenų skaičių kasmet padidins net keliais tūkstančiais.
Ko mums reikia – realiai sumažinti mėginančiųjų sėsti už vairo neblaiviems skaičių ar padidinti nuteistųjų armiją? Atpildas už tai, kad būdamas neblaivus žmogus sėdo prie automobilio vairo, panašus į tą, koks buvo iki šiol, tik dabar jis bus dar pažymėtas ir teistumu. Pasak A. Novikovo, tokia statistika tikrai gali atrodyti bauginančiai ir šiek tiek iškreipti kriminogeninės situacijos vaizdą.
Jau du kartus bandyta pažaboti girtus vairuotojus ne iki šiol veikusiu Administracinės teisės pažeidimų, o Baudžiamuoju kodeksu. Vieną kartą Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tai prieštarauja šalies Konstitucijai, o kitą sykį tokia nuostata panaikinta dar nespėjus jai įsigalioti.
Ar neatsitiks taip ir šį kartą? To „Ūkininko patarėjo“ paklaustas konstitucinės teisės žinovas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sakė, kad įstatymų leidėjas, šiuo atveju Seimas, turi teisę už tokius pažeidimus nustatyti ir baudžiamąją atsakomybę.

Palikta spraga
Kai kurie gudresni vairuotojai ir teisės specialistai pastebėjo, kad visgi baudžiamosios atsakomybės sėdus prie vairo girtam bus galima išvengti. Tiesa, ne be nuostolių. Vairuotojas paprasčiausiai galės atsisakyti tikrintis blaivumą, o nesant jokių konkrečių užfiksuotų duomenų, kad jo girtumas tikrai viršijo pusantros promilės, joks teismas negalės tokį Kelių eismo taisyklių pažeidėją pasiųsti už grotų. Toks vairuotojas galės būti nubaustas tik administracine tvarka. Tai „ŪP“ patvirtino ir docentas dr. A. Novikovas.
„Manyčiau, kad šioje vietoje įstatymų leidėjai paliko spragą, kurią ateityje teks taisyti. Daug kas, žinoma, priklausys ir nuo to, kokia bus teismų praktika šiose bylose“, – sakė administracinės ir baudžiamosios teisės specialistas.
Šiuo metu galiojančiame Administracinės teisės pažeidimų kodekse atsisakymas tikrintis alkotesteriu prilyginamas sunkiam girtumui. Už tai vairuotojai gali būti nubausti 579–868 eurų bauda arba 10–30 parų arešto ir 2–3 metams netekti teisės vairuoti. Tai nemenka bausmė, bet vis dėlto tai ne teistumas ir valdiškos duonos valgymas už grotų.

Kelių gaidelių sparnai bus kerpami trumpiau
Bet grįžkime prie nuo balandžio pirmosios griežtinamų kitų įstatymo nuostatų. Vairuotojams, kuriems bus nustatytas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,4 iki 1,5 promilės) arba tiems, kurie vengė girtumo patikrinimo, sėsti į kalėjimą ir biografijoje gauti žymą „teistas“ neteks. Tačiau jų laukia kiek didesnės negu iki šiol baudos – nuo 300 iki 450 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių. Kol kas už šį pažeidimą galėjai tikėtis gauti nuo 289 iki 434 eurų baudą ir tokiam pat laikui prarasti vairuotojo pažymėjimą.
Šiek tiek liūdnesnės dienos artėja ir kelių chuliganams, kitaip dar vadinamiems kelių gaideliams. Tokie vairuotojai keliuose ir gatvėse paprastai nepaiso jokių taisyklių, kelia pavojų kitų žmonių saugumui. Anksčiau jie atsipirkdavo 289–579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų iki dvejų metų. Dabar kelių chuliganams gali tekti pakloti 450–550 eurų su rizika prarasti ir vairuotojo pažymėjimą. Neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims baudos sieks 750–1000 eurų.

Greitis kainuos brangiau
Griežtesnės baudos laukia greičio mėgėjų ir Kelių eismo taisyklių, kelio ženklų ar šviesoforų nepaisančių vairuotojų.
Už kelio ženklų ar ženklinimo nepaisymą, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą vairuotojai bus baudžiami nuo 30 iki 90 eurų (dabar – nuo 28 iki 43 eurų). Taip pat už šiuos nusižengimus gali būti atimamos teisės vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 3 mėnesių.
Po balandžio pirmosios, viršijus greitį iki 10 km/val., kaip ir iki šiol, vairuotojai bus įspėjami. Viršijus 10–20 km/val. gresia bauda nuo 12 iki 30 eurų; 20–30 km/val. – nuo 30 iki 90 eurų; 30–40 km/val. – nuo 120 iki 170 eurų; 40–50 km/val. – nuo 170 iki 230 eurų; daugiau kaip 50 km/val. – nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 700 eurų.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.